Dievas duoda daug nuorodų, kur Jį rasti. Dievas žymi kelią pas Save, kol pradeda šviesti mano širdis. Iki tol turiu ruoštis. O rengti savo širdį man padeda nuolatinė malda.

„Svarbu kalbėti ir daryti tai, kas aplinkiniams įžiebia naują viltį, teikia dvasinių jėgų, ramybės ir gyvybės. Tai – tikroji Kalėdų dvasia“.

Šviesaus atminimo kun. dr. Arvydas Žygas pasakoja apie tai, kaip prieš 30 metų Lietuvoje atsikūrė Ateitininkų federacija. 

Ar žinojote, kad už Kalėdų Senelio figūros stovi istorinis asmuo? Tai III a. pab.–IV a. pradžioje gyvenęs Miros vyskupas šv. Mikalojus.

Prezidentūroje vyko Nacionaliniai maldos pusryčiai „Malda tautos gyvenime“. 

M. Mažvydo premija šiemet paskirta dr. Ž. Nedzinskaitei ir dr. D. Antanavičiui už fundamentalias Kražių kolegijos istorijos ir veiklos šaltinių publikacijas.

Pirmosios knygos konkurse 2019 m. pirmąją vietą prozos kategorijoje užėmė V. Rožėnas su romanu „Viskas gerai, aš dar jaunas“.

Berlyne 32-ą kartą įteikti EFA apdovanojimai. Geriausiu Europos filmu tapo Y. Lanthimo „Favoritė“.

Skaitymas yra prabanga, privilegija, malonumas, dovana. Redakcijos žmonės pristato savo skaitomas knygas. 

„Taip ir artėjame prie šių kalendorinių metų pabaigos. Nelabai linksmi. Neretai mitinguojantys. Matyt, iš tikrųjų nebesugebame valdyti tos aršios buldozerinės pažangos“, – rašo H. Gudavičius.

„Universitetai nori veikti pagal sistemą, kuri juos pačius naikina“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis.

Manau, kad refleksijos įgūdžių mūsų visuomenei labai trūksta, ir tai nemenkai kenkia ir viešam, ir privačiam gyvenimui. 

Kaip sakoma, apskritai geriausia yra mokytis iš svetimų klaidų, bet, jei jau to nepavyko, tai dera bent pasimokyti ten, kur esi suklydęs pats. Blogiausia yra nesimokyti apskritai. 

Kaip atsakyti į Cz. Miłoszo klausimą, ką Lietuva padarė, kad integruotų į savo kultūrą jo alma mater – S. Batoro universitetą?

Iš tiesų dažniausiai moterys priima sprendimą nutraukti pradėto vaiko gyvybę ne todėl, jog taip nori realizuoti savo laisvę, bet todėl, kad nemato kitos išeities.

Mažų mažiausiai empatija yra sugebėjimas save „įstatyti į kito batus“. Tai sugebėjimas daugiau ar mažiau įsijausti į kito asmens padėtį, pačiam toje padėtyje nebuvus.

Ar šventės nepagerėtų, jei jas sutiktumėte paprasčiau? Kaip būti maloniems sau, kitiems ir gamtai?

Skirtingai nei įprasta manyti, mūsų smegenys nėra sutvertos mąstyti, o šis faktas keičia požiūrį ir į vaikų mokymosi procesą.

Pokalbis su rašytoja, vertėja Ieva Toleikyte, savanoriaujančia vaikų dienos centre „Vilties angelas“. 

Vienas iš tyrimo dalyvių sakė, kad „kalbant rožinį atsiranda ramybės jausmas“.

„Šio kunigo žvilgsnis traukia. Daug visko matęs, nepaslėpsi. Laikas, kuris jam teko, nebuvo dvasinio atgimimo, Bažnyčios šlovės metai.“

„Tai, ar teigiamai, ar neigiamai žmonės įvertins spektaklį, man darosi vis mažiau įdomu“, – sako režisierius A. Jankevičius.

Režisierė D. Ibelhauptaitė teigia, kad reikėjo stipriai dirbti, kad sugrąžintų į operą žmones, kurie mokyklos laikais per prievartą buvo atitempti į LNOBT ir galbūt pataikė į jiems neįdomų spektaklį.

Yra bent penkios priežastys, kodėl skaitymas vis tiek lieka nuostabiu būdu praleisti laiką ir gali būti fantastiškas hobis.

„Vadinčiau šį laikmetį šventąja betvarke“, – sako pasaulietis pranciškonas, kompozitorius Alvidas Remesa.