„Neneigiu, kad žmogus turi mokėti pasirūpinti savimi, bet manau, kad už šio susitelkimo į savarankiškumą slepiasi viena apgaulė – iš tikrųjų taip jaunas žmogus mokomas būti apleistas.”

Vakare tėvui Stanislovui atminti naują knygą apie jį parašiusi V. Morkūnienė kalbėjo, kad nesibaigė nei tėvo Stanislovo gyvenimas, nei jo Paberžė. Prasideda antrasis tėvo Stanislovo kelio etapas.

Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos velykinis laiškas.

Kauno arkivyskupijos ganytojų velykinis sveikinimas.

Popiežiaus Pranciškaus kalba prieš palaiminimą Urbi et orbi.

Balandžio 28 d. 18.30 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje penkioliktą kartą vyks Velykų koncertas.

Iki pat XIX a. sakralinis menas sudarė didžiausią ir vertingiausią Europos vaizduojamosios dailės paveldo dalį, teigia paskaitas apie Bažnytinį meną skaitanti profesorė.

Pianistas D. Mažintas religiją apibrėžia kaip žmonių sukurtą sistemą stebuklams pagrįsti, o kūrybą prilygina turimų dvasiniu ribų ir resursų demonstravimui.

Agnès Varda ir kinas – sinonimai. Vienas negali egzistuoti be kito. O kovo 29 d. trenkė žaibas: eidama 90-uosius, ji išėjo.

Margutis – maža poema, videointerviu apie lėtąją margučių marginimo filosofiją sako velykaičių margintoja E. Bazaraitė, nuo vaikystės tuo užsiimanti su savo mama tautodailininke.

Balandžio 22 d. sueina 149 metai nuo Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino gimimo.

Velykų rytą Šri Lankoje prie kelių bažnyčių ir viešbučių susprogdintos bombos nusinešė beveik tris šimtus žmonių gyvybių, o sužeistųjų skaičius viršijo keturis šimtus.

„Bedievybė praeina kaip kokia liga, kaip epidemija, kuri daug pakenkia, bet ne viską sunaikina“, – taip sovietmečiu tikinčiuosius drąsino kun. K. Garuckas SJ.

Kryžių griovimas Kuropatuose, kompromisų su valdžia ribos Baltarusijoje, Ukrainos prezidento rinkimai, „Brexit“, populizmas – apie visa tai interviu su rašytoja, Nobelio premijos laureate.  

„Veikiausiai viskas prasidėjo nuo atminimo lentos Hermanui Perelšteinui“, – apie tai, kaip žydiškoji tematika atsirado jo kūryboje, liudijo skulptorius Romualdas Kvintas. 

Pokalbis su jaunais keturių vaikų tėvais, gyvenančiais Telšiuose. Kaip jiems sekasi būti praktikuojančia katalikų šeima ir iš kur jie semiasi džiaugsmo bei įkvėpimo?

Kūrybiško mokymosi ekspertai vienbalsiai sutaria: siekiant ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybingumą, reikia sukurti erdvę įvairiausiems vaikų klausimams, diskusijoms, kitokioms nuomonėms, saviraiškai.

Galima apjungti kūrybines ir dėmesio lavinimo praktikas, kurios padėtų atsikratyti ribojančių nuostatų ar tam tikrų ateities baimių. To atsikračius, lavėja drąsa, pasitikėjimas savimi. 

„Vienas iš esminių sėkmingo mokymosi pagrindų – pasitikėjimo kultūra paremti mokytojo ir mokinio santykiai“, – kalba J. Blažienė.

Mes, suaugusieji, esame įpratę mąstyti apie Kristaus kančią ir mirtį prisikėlimo šviesoje. Tačiau vaikų, kurie galbūt tik šiemet sužinojo apie Jėzų ir su Juo susidraugavo, laukia sukrėtimas – Jėzus miršta. 

Šios katedros dvasią turės prikelti Bažnyčia. Jokia valstybė to niekada nepadarys už tikinčiųjų bendruomenę. Dvasinis atstatymas turi prasidėti nedelsiant. 

Džiaugsmas, graudulys, saldus Viešpaties pergalės išgyvenimas ir šiurpulingas į kryžiaus mirtį vedančios meilės didybės suvokimas vienaypėje poetinėje vizijoje – visa tai žada knyga Pasaulio širdis.

Negaliu ginčytis su šiais popiežiaus emerito teiginiais, tik norėčiau kad daugiau dėmesio ir rūpesčio būtų teikiama nukentėjusiųjų tikrovei, jų berods visą gyvenimą trunkančiam skaumui.

Galvodami apie gaisro apgadintą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, bandome suprasti, kodėl mes esame sukrėsti ne tik jos gaisro, bet ir paties grožio.

„Ką aš dabar galėčiau pašalinti iš savo gyvenimo? Nieko. Likdamas tiesoje, aš netgi to nematymo negaliu išmesti. Galbūt kažkas būtų kitaip, bet kas tas kitaip, kas žino“, – sako kun. R. Janšauskas.