Paėmė kryžių nenoriai: privertė jį.

Ką galvojo Marija, pamačiusi prieš save nuplaktą ir kraujuojantį savo sūnų, kryžiaus naštos slegiamą? 

Jei kažkas nori grįžti namo pandemijos metu – tai jų reikalas. Ar ne geriau, užuot kritikavus, bedus pirštu į kitą, paklausti savęs: ar aš atlieku savo pilietinę pareigą likti namie?

Kur Bažnyčioje panaudojami pinigai? Ir kodėl jų būtinai reikia? 

Ką daryti, kad turėtume vidinį palaikymą, kilus įvairioms gyvenimo audroms?

Pirmą kartą lietuvių kalba publikuojama rusų literatūros klasiko ankstyvoji kūryba.

Teatras siūlo klausytis savo trupės aktorių skaitomus W. Shakespeare‘o sonetus.

Aistringas menininkas, pasirengęs užkariauti pasaulį, kovojantis su tamsuoliškumu, pilkumu ir nihilizmu, didybe.

Modernūs A. Vivulskio projektai buvo kuriami iš religinio pašaukimo, o užsakovų pasitikėjimas skulptoriui ir architektui leido nevaržomam kurti naujas formas.

2009 m. „Oskarui“ nominuotą filmą „Ajami“ sukūręs Izraelio režisierius Y. Shani grįžo su trimis filmais, kuriuose atskleidžiamos skirtingos meilės formos.

Europietiškumas – tai specifinis mąstymo būdas, pats nesukuriantis atskiros kultūrinės tapatybės, bet įsismelkiantis į kitas kultūras ir sukuriantis specifinį jų tarpusavio santykį.

Tam, kad būtų galima patikėti, jog Stambulo konvencija stengiasi tik apsaugoti moteris nuo smurto, reikėtų, kad Europos Taryba paaiškintų ir „lyties tapatybės“ terminą.

Dainų šventės metu šokiu tarsi susijungėme su viso pasaulio lietuviais.

Baimė – būtent šis jausmas geriausiai iliustruoja COVID-19 sukeltą chaosą Lietuvoje. 

Poetas T. Venclova – per 30 metų nueitą mūsų šalies kelią ir nūdienos padėtį tiek visoje šalyje, tiek meno, ypač literatūros, lauke.

Anot specialistės, šiuo laikotarpiu ypač svarbu rasti būdų, kurie veikia ir padeda visai šeimai susitarti, rutinizuoti kasdienybę.

Elena Kosaitė-Čypienė, Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė, matydama, kad pauglystėje lietuviai negauna žinių apie lytiškumą, nusprendė pati ieškoti galimybių pagerinti padėtį. 

„Atrodo ironiška, kad tos pačios technologijos, kurias kaltiname socialinių ryšių naikinimu, turbūt mus sujungs šiuo sunkiu metu“, – kalba psichologas.

Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. 

Zofija (Zosė) Kuzmienė (g. 1920 Dusetų vlsč.) vasario antrąją sulaukė savo 100-mečio. Iki šiol ji išlaikė įprotį tyliai prisiartinti, atsisėsti šalia ir staiga imti kalbėti.

„Metu iš galvos sočios gerovės rūpesčius ir bandau prisiminti dienas, kai būdavo sunku. Sunku?.. Ne, ne sunku. Tiesiog kitaip.“

Nors rašytoja M. Stepnova labai nemėgsta viešumos ir interviu, dalijamės fragmentais iš puikaus pašnekesio laidoje „Litclub TV“.

Pristatęs leidyklos „Alma littera“ išleistą savo naują romaną „Babelis“, A. Navickas buvo suplanavęs intensyvų laiką. „Tačiau žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“, – primena seną tiesą.

„Kablys“ mums primena, kad į meną žvelgti galima ir nesuraukus kaktos. Pastato saugojimas be „Kablio“ neturi prasmės.

„Kalbasi dvi karetaitės: vos tik pasibaigia neilga, bet stipri vieno paukštelio trelė, prasideda kita, lygiai tokia pat melodinga“, – dienoraštyje rašo H. Gudavičius.