Trakų bazilikoje prie Švč. M. Marijos, Lietuvos Globėjos, paveikslo arkivysk. Gintaras Grušas padės popiežiaus Pranciškaus dovanotą votą: italų auksakalių kaldintą aukso rožę.

Jis atsisėdo, pasižiūrėjo į mus ir sako: „ilga diena buvo, bet, manau, dėl Bažnyčios gerovės“. Taip apie jėzuitų susitikimą su popiežiumi pasakoja kun. Algimantas Gudaitis.

Katalikų Bažnyčios vadovai Rytų Europoje laikosi atokiai nuo šio vidinio ortodoksų ginčo.

Vatikane vykstančiame Vyskupų sinode jaunimo tema Vilniaus vyskupas augziliaras Darius Trijonis pakalbino Los Andželo vyskupą augziliarą Robertą Barroną.

„Vatikano diplomatiniai santykiai su Bažnyčiai nepalankiais režimais vadovaujasi mažesnio blogio principu“, – teigia istorikas A. Streikus.

„Man labai patinka „Marčios“ afiša. Žemaitė yra Žemaitė, ir nieko kito prigalvoti čia nereikia... O šis spektaklis turi ateitį. Režisierė užkabino kai ką labai įdomaus“, – sako aktorė E. Gabrėnaitė.

Iš A. Jankevičiaus nelaukiame patogaus teatro, jis yra provokuojantis režisierius ir užduoda klausimus, kurie priverčia pamąstyti ne vieną dieną po spektaklio.

Visas filmas kelia vien skeptiškus klausimus. Vienas atsakymų, kodėl „Tarp pilkų debesų“ yra toks nesulipęs kūrinys, yra pasakojimo sutelkimas į nieko nepasakančius apibendrinimus, o ne veikėjus.

Režisierė Gabrielė Tuminaitė gręžiasi į lietuvių literatūros klasiką ir nauju žvilgsniu interpretuoja stereotipiškai vertinamą Žemaitės apsakymą „Marti“.

„Be galo vertinu Vilniaus istoriją, man patinka šio miesto dvasia. Tikiu, kad muziejus taps vieta, kurioje bus galima mėgautis ir menu, ir pačiu miestu“, – sakė MO muziejaus architektas D. Libeskindas.

Jie per daug nori būti judintojais, šaškių žaidėjais žaidime, kuriame pasisavinus visą tiesą yra tik baltieji (mes, tiesa) ir juodieji (ne-mes, ne-tiesa).

Ingridai Šimonytei pranašumą teikia ir kietesnė pozicija Rusijos atžvilgiu – TS-LKD rinkėjai ir partijos remėjai turbūt yra skeptiškiausiai į Rusiją žvelgianti rinkėjų grupė.

Ne vienam skaitytojui gali kilti klausimas: ar turi keistis lietuvių literatūros kūriniai mokyklų programos, prisitaikant prie greitėjančio laiko ir miesto žmogaus įnorių?

„Etatinis mokytojų apmokėjimas buvo skirtas ne algoms kelti...“ – šiuo ministrės patarėjo teiginiu reikėjo dar pavasarį pradėti visą naujo modelio įvedimo sklaidą.

Įspūdžiai iš blyninės „Pirmas blynas“, kurioje lankytojus aptarnauja ir virtuvėje talkina neįgalūs žmonės.

Monikos ir Justo Tekučių liudijimas, skambėjęs Katedros aikštėje popiežiaus susitikimo su jaunimu metu. 

„Vaikai visur panašūs, knygose jie nori skaityti apie tuos pačius dalykus“, – sako iš tarptautinio vaikų literatūros festivalio „Mýrin“ grįžęs programos „Vaikų žemė“ vadovas J. Vancevičius.

Tyrimai rodo, kad daugelis tėvų nemoko vaikų apsisaugoti nuo seksualinės prievartos, nes neįvertina šio pavojaus grėsmės. 

Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų.

Beveik 25 mln. vaikų ES gyvena mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, kuriuose gyvenimo sąlygos yra nepriimtinos ir dažnai tenka kęsti alkį.

Knygoje „Kuriame pasaką su aktore Kristina Savickyte“, atsigręžiama į šimtmečių patikrintą kūrybinių gebėjimų ugdymo priemonę – pasakas. 

Tai anaiptol ne pirma Brazausko biografija, be to, ir pats herojus savo gyvenimą ne kartą apdainavo įvairiuose autoriniuose leidiniuose.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais.

Šventojo Tėvo vizitas mus atgaivino ir įkvėpė. Jo viešnagės reikšmė sunkiai nusakoma, o paliktas įspūdis kelia viltį ir dvasią.

Pasirodė nauja knyga apie sukilimus lageriuose „Gulago partizanai“ apie 1953–1955 metų didžiuosius sukilimus sovietiniuose lageriuose, privedusius prie viso gulago griūties.