Kunigas Vinkentij Vasyl Yanitskyy mirė ligoninėje Lenkijoje po patirtos automobilio avarijos. Tyrimą dėl šios avarijos aplinkybių atlieka Lenkijos pareigūnai.

Apie tai, kuo Jurgis Pabrėža svarbus visai Lietuvai, kokie juo nuopelnai botanikos ir medicinos srityse ir apie vis dar gyvą liaudies pamaldumą tėvui Ambrozijui radijo laidoje „Porciunkulė“ pasakoja istorikas Julius Kanarskas.

Antrąjį gavėnios sekmadienį esame kviečiami pasitikrinti meilę Dievui. Ar tikrai jį mylime, o gal tik apsigaudinėjame, mąstydami, kad mylime, nors tos meilės tebėra trupiniai, kuriuos paberiame sukalbėdami vieną kitą maldelę,

Vakaruose mokslininkai dabartinį amžių vadina senatvės amžiumi: mažėja vaikų,  daugėja senų žmonių. Toks disbalansas meta iššūkį šiuolaikinei visuomenei. Vien pelną pripažįstanti kultūra skelbia, kad seni žmonės tai tik našta, balastas.

Vilniaus katedroje ir Bažnytinio paveldo muziejuje vyko edukacinis užsiėmimas „Karalaičio lelija“. Ekskursijos dalyviai aplankė senąją Karališkąją koplyčią Vilniaus katedroje, susipažino su šv. Kazimiero koplyčios statybų istorija

 „Mes, muzikantai, dažnai savęs klausiame, ką dar galime padaryti?... Apsilankymas pas šiuos vaikus buvo labai svarbus ir mums patiems. Aš nežinau kiek laiko vaikai prisimins šį mūsų susitikimą, tačiau mes jį prisiminsime visą gyvenimą“.

Su aktoriumi Romualdu Ramanausku kalbėjomės jo namuose, fone antikvarinio senelio laikrodžio, kuris vis dar gyvybingu kvėpavimu judino mūsų laiką.

„Nežinau, ar menas skirtas lūkesčiams tenkinti. Mano lūkesčius gali patenkinti geras detektyvas, kai nusikaltėlis pagaunamas ir gaunu tai, ko tikėjausi. O menas ir literatūra, ypač gera, turėtų būti nepatogi, bent jau kaip akmenukas bate.“

14 menininkų ekspozicijai pateikė darbų, kuriuose ir tiesmuki įspūdžiai, ir pamąstymai apie žydiškąjį Vilnių, jo sąsajas su Europa.

Už 2014-ųjų metų geriausius Lietuvos teatrų scenos darbus premijomis ir atminimo ženklais kovo 27 d. tradiciškai Tarptautinės teatro dienos proga bus apdovanoti geriausi šalies teatro menininkai.

Kovo 15 dieną vyks antrasis miestų ir rajonų merų turas. Jo metu sužinosime dar 2/3 merų. Siūlau pažvelgti į vyksiančias poltines grumtynes. Tai pirmoji publikacija šia tema, netrukus paskelbsiu dar bent  tris.

Nors Lietuvos ir Tibeto dvasinė ir materialinė kultūra labai skiriasi, tačiau mes turėtume kur kas geriau nei Vakarų valstybės atjausti tibetiečius, nes jie iki šiol išgyvena tai, ką mums teko patirti penkiasdešimt XX amžiaus metų.

Legendinės majų piramidės, vešlios džiunglės, plačios upės ir tropinis karštis, indėnų palikimas, europiečių kolonijos ir daug gamtos stebuklų – visa tai pamatys, išgyvens ir patirs naujos „Kazio Pakšto „Dausuva“ – Belizas‘15“ ekspedicijos nariai.

Infanticidas (lot. vaikų žudymas) - tai naujagimio nužudymas, kai tėvai, šeima ar bendruomenė tam nesipriešina ir tam tikroje situacijoje laiko tai racionaliu sprendimu. Infanticidas buvo ypač dažnas tarp tų tautų, kuriose sunku apsirūpinti maistu (eskimų bendruomenės, Kinija).

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-etis ir yra tas istorinis įvykis, kurio metu galėtume išryškinti savo tapatybę, atkreipti visuotinį dėmesį į istorijos svarbą.

Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje pusryčių nevalgo net  30 proc. vaikų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad pusryčių valgymas dažniausiai priklauso nuo šeimoje susiklosčiusių tradicijų.

Yra negerai, kažkaip iš esmės negerai, jog žmonės, išgyvenę tiek skausmo, jį perėję ir pasiryžę vėl kurti gyvenimą sau ir kitiems, kupini pačių gražiausių intencijų, dažnai jaučiasi, kaip kad buvo išsakyta grupėje, „antrarūšiais“.

Kai tenka bendrauti su giliau tikinčiais žmonėmis, gyvenančiais ne pirmoje santuokoje, jaučiu jų įsiskaudinimą ir ne itin palankų požiūrį į Bažnyčią dėl jos tokių porų netoleravimo, nes jie nesijaučia padarę jokio nusikaltimo.

Šiuo metu, vykstant diskusijoms dėl minimalaus balo įvedimo stojant į universitetą, VDU taip pat turi kitokią nei daugelis poziciją. Kokia ji? Apie tai – pokalbyje su VDU rektoriumi prof. Zigmu Lydeka.

Gyvenimo su meile akimirkas išgyvenu kasdien, prisimindama, kad vieną dieną – aš nežinau kada, gal netgi šiandien? – viskas baigsis. Ar meilė priklauso tik nuo manęs pačios ir valingų pastangų? O gal tai paprasčiausia jausminė reakcija į tam tikrus stimulus?..

Taip iš buvusio penkiasdešimtmečio ąžuolyno liko tik kelmai ir „Ąžuolų“ gatvės pavadinimas, nors įstatymų pažeidimų ir nerasta.

Popiežiškosios gyvybės akademijos nariai penktadienį dalyvauja darbiniame seminare apie „Pagalbą senatvėje ir paliatyvią slaugą“.

Būtina atkreipti dėmesį, kad visos valdžios institucijos sutartinai propaguoja tik inžinierių, technologų, statybininkų ar informatikų rengimo studijų programas.

Lietuvoje kasmet surenkama ir perdirbama tik apie 40 proc. visų susidariusių elektronikos atliekų. Vadinasi, likusi dalis nukeliauja į sąvartynus, o dalis dūla sandėliukuose žmonių, kurie negali apsispręsti.

Vienas iš keturių klausos sutrikimų prasideda vaikystėje. Ne mažiau kaip pusės visų klausos sutrikimų galima išvengti. Vaikų skiepijimas nuo tymų, meningito, raudonukės, kiaulytės yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią klausos sutrikimams.

Suteikiant robotams vis daugiau autonominių savybių iškyla grėsmė prarasti galimybę juos kontroliuoti, o baisiausia – nuspėti jų elgesį. Žinoma, robotai visuomet išliks šiek tiek nuspėjami kaip mechanizmai.

Ką jūs žinote apie Pietų Ameriką? Vieniems – tai nesaugus kraštas, kur žmonės dingsta gatvėse, kitiems – tai karštų lotynų amerikietiškų ritmų šalys, dar kitiems – tai tiesiog neišsivystęs trečiasis pasaulis.

„Didžiausias praradimas yra tai, kuo žmogus netapo – šis mano dėstytojo teiginys puikiai atskleidžia visų priklausomybių problemą. Milijonai žmonių vis dar pajėgia uždirbti pragyvenimui, gal vis dar gyvena su kantria šeima.“

Istorija, kuri vyksta šiandien, įkvepia susimąstyti apie tiesą. Tik pradėjus galima pajausti labai daug pavojų. Galima likti nesuprastam, dar greičiau galima būti priskirtam prie fanatikų. Vis dėlto priimu iššūkį ir nors trumpai kviečiu kartą susimąstyti apie Tiesą.

Lietuva pirmą kartą dalyvaus reikšmingiausiame Europos muzikos industrijos renginyje – festivalyje „The Great Escape“.

Šviesaus atminimo kunigas Ričardas Mikutavičius (1935–1998) buvo tarsi trys, bet viename sunkiai tilpę asmenys: netradicinis dvasininkas, išrankus meno kolekcininkas, savitas poetas.

Taigi, kas gi vyko Floriano Illieso akimis tais 1913 metais Europoje? Kas vyko tuomet, kai Europoje jau garsėjo tyliai skambantis karo varpas ir žmonija nutuokė, kad stovi ant svarbaus Istorijos slenksčio?

Yra dar ir kitas būdas sužinoti, nyksta pasakos, ar ne: jei aplink daug surūgusių veidų, vis kartojančių, kaip viskas blogai, kaip negerai, kaip žiemą sninga dvi dienas iš eilės – pasakos, matyt, tik renka dulkes kažkur giliai lentynose.

Šios lėšos kasmet skiriamos, siekiant aprūpinti visuomenę aktualia informacija, suteikti galimybes nemokamai naudotis kokybiškais leidiniais.

Ši knyga – tai atviras kunigo liudijimas, priminimas sau ir kitiems, kad kunigas yra pirmiausia žmogus: vyras, sūnus, brolis, draugas, lietuvis, katalikas, su kiekvienam žmogui būdingomis silpnybėmis...