Mus turėtų guosti žinojimas, kad net „mažiausiasis Dievo Karalystėje“ yra didis, nes šviesmečiai jį skiria nuo pragaro.

Pranciškus kalbėjo mums kaip tautai – ne kaip individų, atsitiktinai gyvenančių toje pačioje teritorijoje, sumai, o kaip bendro likimo kolektyvui. 

Trakų bazilikoje prie Švč. M. Marijos, Lietuvos Globėjos, paveikslo arkivysk. Gintaras Grušas padės popiežiaus Pranciškaus dovanotą votą: italų auksakalių kaldintą aukso rožę.

Jis atsisėdo, pasižiūrėjo į mus ir sako: „ilga diena buvo, bet, manau, dėl Bažnyčios gerovės“. Taip apie jėzuitų susitikimą su popiežiumi pasakoja kun. Algimantas Gudaitis SJ.

Katalikų Bažnyčios vadovai Rytų Europoje laikosi atokiai nuo šio vidinio ortodoksų ginčo.

Pokalbis su jaunosiomis muzikėmis – fleitininke M. Astrauskaite ir dainininke E. E. Dačinskaite.

„Spektaklį „Hamletmachine“ skiriu tiems, kurie puoselėja naivų požiūrį į totalitarizmą, kurie jį laiko visų pirma politiniu, iš dalies galbūt ekonominiu reiškiniu arba istoriniu atsitiktinumu. Kurie naiviai įsitikinę, kad totalitarizmas įveiktas.“

Eidamas 66-uosius metus mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas. 

Grafikas M. P. Vilutis, kurio darbai eksponuojami MO: „Man nereikia kelnių už tūkstantį eurų, kurias turėsiu saugoti. Man reikia kelnių už eurą keturiasdešimt, kurias nusipirkau „Humanoje“ ir kurios mane saugo.“

D. Libeskindas prisipažino, kad MO – mažiausias jo suprojektuotas muziejus tarp daugybės kitų: „Ir jis man išties mielas, nes man mielas šis miestas – Vilnius ir Vilniaus žmonės.“

Viešojo transporto veiklos pradžia Vilniuje sietina su 1940 m. sausio 1 d. įsteigta Autobusų susisiekimo įmone.

Jie per daug nori būti judintojais, šaškių žaidėjais žaidime, kuriame pasisavinus visą tiesą yra tik baltieji (mes, tiesa) ir juodieji (ne-mes, ne-tiesa).

Ingridai Šimonytei pranašumą teikia ir kietesnė pozicija Rusijos atžvilgiu – TS-LKD rinkėjai ir partijos remėjai turbūt yra skeptiškiausiai į Rusiją žvelgianti rinkėjų grupė.

Ne vienam skaitytojui gali kilti klausimas: ar turi keistis lietuvių literatūros kūriniai mokyklų programos, prisitaikant prie greitėjančio laiko ir miesto žmogaus įnorių?

„Etatinis mokytojų apmokėjimas buvo skirtas ne algoms kelti...“ – šiuo ministrės patarėjo teiginiu reikėjo dar pavasarį pradėti visą naujo modelio įvedimo sklaidą.

Turi vaikiną? Ne? Buvai pasimatyme? Ir kaip baigėsi? Sugulėt? Ne? Tai tu per daug išranki. Štai verdiktas, kuris moteriai yra skelbiamas už jos pasirinkimą. 

Žurnaliuko Magnificat vaikams paskelbtas konkursas „Aš sutikau popiežių Pranciškų“ išprovokavo vaikų mažus ir šiltus liudijimus.

Mūsų  kasdieniai  pasirinkimai, sprendimai ir rezultatai, kurių sulaukiame, tiesiogiai susiję su anksčiau įgyta patirtimi ir gebėjimais.

Monikos ir Justo Tekučių liudijimas, skambėjęs Katedros aikštėje popiežiaus susitikimo su jaunimu metu. 

„Vaikai visur panašūs, knygose jie nori skaityti apie tuos pačius dalykus“, – sako iš tarptautinio vaikų literatūros festivalio „Mýrin“ grįžęs programos „Vaikų žemė“ vadovas J. Vancevičius.

Marija Gimbutienė, popiežius Pranciškus su Dominique Wolton, Vinstonas Čerčilis, Joan Didion, Fulton Sheen, Jun‘ichirō Tanizaki – tokie spalį redakcijos skaitomi autoriai.

Knygoje „Kuriame pasaką su aktore Kristina Savickyte“, atsigręžiama į šimtmečių patikrintą kūrybinių gebėjimų ugdymo priemonę – pasakas. 

Tai anaiptol ne pirma Brazausko biografija, be to, ir pats herojus savo gyvenimą ne kartą apdainavo įvairiuose autoriniuose leidiniuose.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais.

Šventojo Tėvo vizitas mus atgaivino ir įkvėpė. Jo viešnagės reikšmė sunkiai nusakoma, o paliktas įspūdis kelia viltį ir dvasią.