Vegetarizmas - mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir kito gyvulinės kilmės maisto. Tačiau vegetarizmas turi ne vieną formą. Tarkim veganai valgo tik augalinės kilmės maistą ir netgi nenaudoja daiktų, kurie savo sudėtyje turi odos, kailių. Ovo-lakto veganai vartoja pieno produktus ir kiaušinius, o pusiau vegetarai valgo ir žuvį.

Vegetarizmo ištakos glūdi Vedose. Rytuose jis buvo ir yra siejamas su sveiku gyvenimo būdu, asmenybės harmonija. Vegetarizmo šalininkų manymu, vegetaras yra fiziškai ir dvasiškai stiprus, atsparus ligoms, ilgaamžis.

Fiziologinio vegetarizmo teorija teigia, jog žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašesnis į žolėdžius, o ne mėsėdžius gyvūnus, o gyvulinės kilmės maistas, kurį valgė mūsų protėviai, buvo tik laikinas augalinės kilmės maisto pakaitalas.

Kodėl žmonės tampa vegetarais?

Tai vyksta dėl įvairių priežasčių. Kai kurie pasirenka tokį būdą dėl religinių įsitikinimų, pasaulėžiūros, susirūpinę savo sveikata ar netgi gamtos likimu. Dalis žmonių mano, kad tiesiog neetiška valgyti negyvo gyvulio mėsą, juolab kad jie auginami, skerdžiami, o mėsa apdorojama sąlygomis, kurios labai nutolusios nuo natūralių gamtos sąlygų. Dalis renkasi vegetarizmą dėl galimų vėžį skatinančių cheminių medžiagų, randamų perdirbtos mėsos produktuose, kadangi Šiaurės Amerikoje ir daugelyje Vakarų Europos valstybių paplito hormonų ir antibiotikų naudojimas didinant produktyvumą mėsos ir pieno pramonėje. Be to, gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių išmetamųjų dujų šaltinių. Daržovių laukai į atmosferą išskiria gerokai mažiau azoto, nei, tarkim, mėsos, kiaušinių ar pieno pramonės įmonėse.

Vegetarizmo privalumai

Vegetarų kraujospūdis, cholesterolio kiekis, kūno svoris paprastai yra gerokai mažesnis nei valgančiųjų mėsą, todėl jie rečiau serga širdies ligomis ar miršta nuo jų. Tačiau ilgesnę vegetarų gyvenimo trukmę lemia tai, kad jie paprastai neturi žalingų įpročių, o ne vegetariška mityba. Sergant kai kuriomis inkstų, širdies, kraujagyslių ligomis, nutukimu, vidurių užkietėjimu, vegetariška mityba gali būti taikoma kaip sudėtinė dietoterapijos dalis.

Vegetarizmo trūkumai

Vegetariška dieta gali atrodyti visiškai sveika tik iš pirmo žvilgsnio. Atsisakant mėsos ir pieno produktų, susidaro tam tikrų maisto medžiagų trūkumas, tai yra organizmas negauna visų jam reikalingų amino rūgščių, kadangi augalinės kilmės baltymai yra gerokai mažesnės biologinės vertės nei gyvulinės. Problemų gali sukelti ir nepakeičiamų riebalinių rūgščių bei kai kurių B grupės vitaminų, vitamino D, geležies, kalcio, ir cinko stoka. Žinoma, geležies labai daug žemuogėse. Tačiau kiek laiko per metus mes turime galimybę valgyti žemuoges? Be to, mėsoje esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina lengviau nei iš daržovių ar vaisių. Geležies deficitas organizme gali sąlygoti anemiją. Visi aukščiau minėti elementai būtini geram imuninės sistemos funkcionavimui, lytiniam brendimui. Kai kurių būtinų elementų reikiamas dienos normas galima gauti valgant didžiulius vaisių kiekius, tačiau tai tik teorinė galimybė, kadangi tai labai brangu, o didelis vaisių kiekis gali padidinti rūgštingumą ir pradėti ardyti skrandžio gleivinę.

Vienas iš didžiausių sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujyje. Tačiau cholesterolis įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį ir yra būtinas organizmo veiklai. Problemų atsiranda tada, kai cholesterolio organizme yra per daug. Jo galima gauti tik iš gyvulinės kilmės produktų, nes augaliniame maiste cholesterolio nėra.

Pradėjus laikytis vegetariškos dietos, pagerėja savijauta, kadangi daugelis tikrai vartoja pernelyg daug gyvulinės kilmės riebalų. Tačiau mokslininkų manymu, keli vegetariškos dietos metai, išderina imuninę sistemą, kadangi labai trūksta gyvulinių riebalų.

Šiauriečiai, prie kurių priskiriami ir mes, nėra dideli vegetarizmo šalininkai. Tokią padėtį lėmė istorinės ir gamtinės sąlygos. Pagrindinis mūsų protėvių, kurie buvo medžiotojai, maisto produktas buvo mėsa - žvėrys, paukščiai, žuvis. Mūsų senelių ir prosenelių racione mėsa taip pat sudarė labai svarbią raciono dalį. Natūralu, kad ir iki šių dienų, per šimtmečius susiformavęs, lietuvių polinkis vartoti maistą išliko.

Vegetarizmas ir vaikai

Nėščioms ir maitinančioms krūtimi moterims bei vaikams vegetarizmas gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Nėštumas, kūdikystė, vaikystė, netgi jaunystė ir vegetarizmas yra nesuderinami dalykai. Kodėl?

Gyvulinės kilmės baltymų nebuvimas neabejotinai sutrikdytų vaiko augimo ir vystymosi procesus, kadangi žmogaus organizme nėra mechanizmų, kurie padėtų adaptuotis prie tokios mitybos. Dietos blogai veikia fizinį ir psichinį vaikų vystymąsi, be to, mokslininkų teigimu, valgydami įvairesnį maistą, vaikai turi aukštesnį intelektą ir geresnę sveikatą.

Žinoma, visam tam vegetarai turi savo kontrargumentų. Tiesa, pieno produktus iš vaiko raciono šalina ne visi vegetarizmo šalininkai, o kitų organizmui reikalingų medžiagų trūkumą vegetarai linkę kompensuoti vitaminų ir mikroelementų kompleksais.

Kūdikiui baltymų reikia kelis kartus daugiau nei suaugusiajam, jam labai svarbus motinos pienas, todėl krūtimi maitinanti motina turėtų atsisakyti vegetarizmo principų. Jai būtina savo racione turėti pieno produktų, kiaušinių ir, jei ne mėsos, tai bent žuvies. Dar viena priežastis – gan šaltas mūsų klimatas, o norint palaikyti kūno temperatūrą, būtinas gyvulinės kilmės maistas.

Bet kuriuo atveju neteisinga ir neetiška, kai vaikai verčiami rinktis vegetarizmą. Tokį pasirinkimą galima daryti tik savavališkai ir tik visiškai suaugus bei subrendus. Geriausia, ką gali padaryti tėvai, tai pateikti vaikui teisingos ir nešališkos informacijos. Vieningos nuomonės apie tai, ar vegetarizmas tinka nėščiosioms, maitinančioms ir patiems vaikams nebuvo ir nėra. Tačiau ar verta rizikuoti sveikata? Ypač vaikų.