Lietuvos gyventojai, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, mažiausiai įsitraukę į savanorišką veiklą. Nevyriausybinių organizacijų teigimu, Lietuvoje per mažai panaudojamos savanoriško darbo galimybės.

Eurobarometro tyrimas rodo, kad vos 11 proc. Lietuvos gyventojų dirba savanorišką darbą, tuo tarpu Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje mažiausiai pusė visų gyventojų teigia užsiimantys savanoriška veikla. Daugumoje ES šalių ne mažiau kaip penktadalis visų gyventojų užsiima savanoriška veikla.

„Dažnai savanoriai pasakoja susiduriantys su aplinkinių nesupratimu ir klausimu: Kodėl dirbi, jei nemoka, - pasakoja „Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis. Jo teigimu, kas yra savanorystė ir savanoriškos organizacijos, sunkiai supranta ir valdžios institucijų atstovai.

„Bendraujant su valstybės ir savivaldybių darbuotojais gana sudėtinga išaiškinti, kas yra savanoriška tarnyba. Kartais, kai sužino, kad tarnyboje dirba savanoriai, negali suprasti, kam tokiai tarnybai reikalingi darbuotojai, kuriems mokamas atlyginimas”, - sako R.Povilaitis. Pasak jo, savanoriška tarnyba taip pat kainuoja, nes joje be savanorių dirba specialistai, kurie kviečia, moko, palaiko savanorius.

Šį pirmadienį Vaiko raidos centre, „Vaikų linijoje”, Jaunimo psichologinės paramos centre bei „Jaunimo linijoje” lankėsi Prezidentas Valdas Adamkus. Jaunimo psichologinės paramos centre vykusioje apskritojo stalo diskusijoje ne kartą minėta, kad trūksta psichologų bei socialinių darbuotojų. Ministerijų atstovų teigimu, net kai įsteigiami etatai, neatsiranda norinčiųjų dirbti.

„Mūsų patirtis rodo, kad norinčiųjų dirbti psichologinės pagalbos telefonu tarnyboje netrūksta. Žmonės čia ateina ne dėl piniginio atlygio, o dėl to, jog jiems norisi užsiimti prasminga veikla, jie nori būti aktyviais visuomenės nariais, nori realizuoti save”, - pasakoja Paulius Skruibis, „Jaunimo linijos“ vadovas.

Jis pažymi, kad tas pats Eurobarometro tyrimas rodo, jog, atsakydami į klausimą, kas svarbiausia gyvenime, Lietuvos gyventojai yra tarp tų šalių, kur ypač vertinama pagalba kitiems ir savanoriškas darbas. „Gal tai rodo, kad, esant daugiau galimybių ir stiprioms nevyriausybinėms organizacijoms, daugiau žmonių įsitrauktų į savanorišką veiklą”, - svarsto „Jaunimo linijos“ atstovas.

Pasak P.Skruibio, dauguma savanorių yra studentai, kurie dirbdami savanoriškose tarnybose turi galimybę įgyti patirties, išbandyti save praktikoje. „Tačiau pastaruoju metu pastebime, kad savanoriais tampa ir vyresni, neretai solidžius darbus turintys žmonės”, - pažymi P. Skruibis.

Jo įsitikinimu, valstybė nepakankamai panaudoja savanoriškų organizacijų galimybes. „Nevyriausybinės organizacijos galėtų atlikti darbus ir teikti paslaugas, kurių negali padaryti pati valstybė. Valstybei pakaktų investuoti palyginti nedideles pinigų sumas į savanoriško darbo organizavimą nevyriausybinėse organizacijose: savanorių atrankas, parengimą, tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą, administravimo išlaidas”, - dėsto „Jaunimo linijos“ atstovas.

„Deja, kol kas Lietuvoje į nevyriausybines organizacijas dažnai dar žiūrima kaip į prašinėtojus, kuriuos galima simboliškai paremti, o ne kaip į  socialinius partnerius”, - apgailestauja nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Prisidėti prie „Vaikų linijos” ir „Jaunimo linijos” veiklos galima ne tik aktyviai įsitraukiant į savanorišką veiklą, bet ir skiriant šioms organizacijoms 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. 

Apie „Vaikų liniją” ir „Jaunimo liniją”

„Jaunimo linijos“ veiklą Vilniuje organizuoja VšĮ „Jaunimo psichologinės paramos centras“, Kaune – asociacija „Kauno jaunimo linija“, Klaipėdoje – fondas „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“. Praėjusiais metais „Jaunimo linijos“ savanoriai konsultantai atsiliepė į 119 tūkstančių skambučių. „Jaunimo linija“ Lietuvoje veikia 16 metų. Psichologinė pagalba teikiama nemokamu telefonu 8 800 28888 bei internetu www.jppc.lt/draugas. „Jaunimo linijos“ savanoriai skambučių laukia kasdien nuo 16 iki 7 val., o savaitgaliais – visą parą. „Jaunimo liniją“ remia AB „TEO LT“, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie SADM, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Neringos savivaldybės, Lietuvos gyventojai skiriantis 2% nuo savo pajamų mokesčio.

Tris tarnybas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vienijanti „Vaikų linija" pagalbą vaikams telefonu teikia kasdien nuo 11 iki 21 val. Taip pat teikia konsultacijas internetu http://www.vaikulinija.lt. „Vaikų linija“ inicijavo ir įgyvendina kampaniją „Nustok tyčiotis", kuria yra siekiama skatinti draugiškus vaikų, suaugusiųjų tarpusavio santykius ir kurti saugią mokyklą, kurioje būtų mažiau patyčių ir smurto. Vaikų linijos veiklą remia bendrovė TEO LT, AB, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, UAB „Čilija“, Vilniaus,  Klaipėdos miestų savivaldybės, UAB „Mediaskopas",  Druskininkų viešbutis „Pušynas", Šiaurės ministrų taryba, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas, UAB „Informacijos valdymo centras“, UAB „SWEKO BKG“.

„Jaunimo linijos“ informacija