Švedija, regis, žino, kaip išspręsti klimato kaitos klausimą, kurį jau keletą metų Europos Sąjunga laiko prioritetiniu.

Žaliosios revoliucijos banga dar ne iki galo užliejo Europą. Tuo galima įsitikinti išvydus virš pušų rūkstančius dūmus, "puošiančius" gražiausią kraštovaizdį, kokį tik galima pamatyti Švedijos miestelyje Vaksjo. Vis dėlto pirmas įspūdis - apgaulingas.

Jei ne jėgainė, vargu ar šis miestas būtų laikomas pačiu žaliausiu Europoje. Pažvelgus iš arčiau galima pastebėti, kad virš miško kylantys dūmai - viso labo nežymus garų debesėlis. Įėjus į pačią medienos atliekomis kūrenamą jėgainę, užuodžiamas veikiau saunos, o ne krosnies, kvapas. Jėgainė gamina elektrą ir aprūpina 90 procentų Vaksjo gyventojų šiluma bei karštu vandeniu. Be to, už
mazutu varomos jėgainės elektrą gyventojai sumokėdavo 16 tūkst. Švedijos kronų per metus, o naujos jėgainės tiekiama elektra kainuoja trečdaliu pigiau.
Kaip teigia "Vaxsjo Energi AB" inžinierius Tommy Sandhas, medienos atliekų užtenka, kad miestas būtų šildomas ir žiemą, ir vasarą. Deginant medieną sumaniai panaudojamos popieriaus pramonės atliekos. Toks būdas nepažeidžia ir Švedijos aplinkosaugos politikos principo "už kiekvieną nukirstą medį reikia pasodinti naują", mat pelenais virtusia mediena vėliau tręšiami miškai.

Būtent dėl aplinkai nekenksmingos jėgainės Vaksjo šiais metais gavo Europos Sąjungos apdovanojimą už tvariąją plėtrą ir tapo žaliausiu žemyno miestu.
Tiesa, tausoti aplinką Vaksjo gyventojai išmoko tik po skaudžios patirties, kai maždaug prieš šimtą metų mieste nudžiūvo visas derlius, o nudegusios ganyklos pranašavo badą. Tuomet daugelis gyventojų buvo priversti emigruoti į JAV.
Aišku, šios pamokos nepakako, kad visi miestiečiai pradėtų tausoti aplinką. Tad vietos valdžia išmoko "nubausti" tuos, kurie nenori gerbti gamtos.

Stulbina ir tai, kad Vaksjo gyventojai jau prieš daugelį metų buvo pasirengę kovoti su klimato kaita. Neatsitiktinai manoma, kad žaliosios revoliucijos sėklos buvo pasėtos būtent čia.
Prieš dešimt metų, kai naftos kainos siekė 20 JAV dolerių už barelį, Vaksjo pareiškė norą tapti "miestu be iškastinio kuro". Šį tikslą buvo numatyta pasiekti iki 2050 metų, o iki 2010 metų perpus sumažinti anglies dvideginio išmetimą.
Šiandien Vaksjo miestas dujų išmetimą sumažino 25 procentais: kiekvienam gyventojui vidutiniškai tenka 3,5 tonos į aplinką išmesto anglies dvideginio. Beje, tai tik lašelis palyginti su JAV, kur kiekvienam amerikiečiui tenka daugiau nei 20 tonų į aplinką išmestų kenksmingų dujų.

Dar nelaimėjo

Miesto tarybos planavimo ir plėtros skyriaus viršininko Anderso Franzeno teigimu, džiaugtis dar per anksti: "Taip, mes laimėjome energetikos mūšį, bet mūsų laukia dar viena problema - transportas."
Nors šiltais vasaros vakarais dviračių takeliai užkimšti, gyventojus vis dar sunku įtikinti visiškai atsisakyti benziną ryjančių automobilių.
Vaksjo miesto taryba skatina gyventojus naudotis etanolio varomais automobiliais, kurie ne tokie kenksmingi aplinkai, ir siūlo nemokamai aikštelėse statyti šias mašinas. Taryba taip pat planuoja keisti viešojo transporto sistemą, tačiau tai bus galima padaryti tik gavus Švedijos vyriausybės paramą.
Vaksjo mieste bandoma įdiegti ir kitą naujovę - medinius pastatus, kurie ne tik nekenktų aplinkai, bet ir darniai susilietų su kraštovaizdžiu. Ežero Triommen pakrantėje jau beveik pastatytas aštuonių aukštų daugiabutis namas, kurį galima laikyti aukščiausiu mediniu pastatu Europoje.
Pastaruoju metu madingos kalbos apie klimato kaitą, todėl Vaksjo mieste lankosi ne tik Švedijos, bet ir Vokietijos ar netgi tolimos Japonijos delegacijos. Visai įmanoma, kad šio miesto patirtis bus neįkainojama kovojant su visuotiniu atšilimu.