Rugpjūčio 2 dieną viso pasaulio pranciškonų bažnyčiose, o visų pirma vienoje svarbiausių pasaulyje pranciškoniškų bažnyčių – Asyžiaus Angelų Karalienės bazilikoje – buvo švenčiama Atleidimo šventė, paprastai vadinama Porciunkule. Jau trečiadienį, šventės išvakarėse, Angelų Karalienės bazilikoje buvo kalbami Pirmieji Mišparai, o ketvirtadienio rytą pagrindines šventės Mišias aukojo popiežiaus legatas Asyžiaus pranciškonų šventovėje kardinolas Attilio Nicora.

Porciunkulės atlaidų tradicija siekia visos pranciškoniškos tradicijos pradžią. Pirmojo krikščionybės tūkstantmečio pabaigoje statytą ir po poros šimtmečių apleistą koplyčią, 1209 metais savo rankomis atstatė ir atnaujino šv. Pranciškus. Čia Pranciškus priėmė savo pirmuosius brolius, iš čia siuntė juos sakyti pamokslų, čia šventasis ir mirė. Ši nedidelė, prie pat Asyžiaus miestelio pakelėje stovėjusi koplyčia buvo svarbus pranciškonų dvasinis centras. 1216 metais šv. Pranciškus iš popiežiaus išprašė malonę, kad tikintieji, atlikę išpažintį, lankydami Porciunkulės bažnytėlę pelnytų visuotinius atlaidus. „Noriu, kad visi nueitumėte į dangų“,- sakė šv. Pranciškus pirmą kartą švęsdamas Porciunkulės atlaidus. Vėliau toje vietoje, kur stovėjo Porciunkulės koplyčia, buvo pastatyta didelė Marijos Angelų karalienės bazilika, kuri tiesiog apgaubė mažą koplyčią. Dabar Porciunkulės koplyčia yra bazilikos viduje.

Ką Porciunkulės šventė reiškia dabartiniam žmogui? Ir išvis, atlaidai, ar jie dar svarbūs? Į šiuos klausimus Vatikano radijui atsako Asyžiaus vyskupas Domenico Sorrentino: "Jei teisingai atlaidus suprantame, jie, žinoma, yra svarbūs. Reikia tik vengti dviprasmybių ir banalybių. Teologijoje atlaidų sąvoka yra gana svarbi, lygiai kaip ir jų reikšmė žmogaus išganymui: nuodėmė sužeidžia mūsų žmogiškumą ir net jei gauname atleidimą, vis tiek žmoguje lieka nuodėmės pėdsakų. Atlaidai yra ypatinga malonė, kurią Viešpats suteikia, kad žmogus būtų visiškai pagydytas. Žodžiais: „Noriu, kad visi nueitumėt į dangų“, Pranciškus norėjo pasakyti: „Noriu, kad jums būtų suteikta tokia didelė malonė, kad ją priimdami visiškai nusiplautumėte nuodėmės pėdsakus“, „Noriu, kad priimtumėte šita malonę, nes ji tikrai jus gali nuvesti į dangų“.