2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Psichoterapeuto kabinete – bibliovaistinė

Psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas pacientų sielos negandoms gydyti daugelį metų pasitelkia knygas. Geriausiai tam tinka religiniu požiūriu psichikos bėdas vertinanti bei speciali medicininė literatūra, o dažna savipagalbos knyga, anot gydytojo, neįvertina žmogaus dvasinio pasaulio sudėtingumo.

Pasiteiravus, kada susidomėjo biblioterapija, A.Alekseičikas pirmiausia papasakojo anekdotą: "Moters, pas psichologą atvedusios savo vyrą, šis teiraujasi, kas negerai. Vyras atsako, kad viskas taip sudėtinga, kad nežinia, nuo ko pradėti. Daktaras prašo pradėti iš pat pradžių. "A, jeigu taip, tai pradžioje aš sukūriau dangų ir žemę", - atsako pacientas."

Taip ir pomėgis knygoms A.Alekseičiką lydi nuo mažens. Jau dirbdamas gydytoju, įkūręs pirmąjį privatų psichoterapijos kabinetą Lietuvoje, jis praktiškai įsitikino, kad tam tikra literatūra padeda gydyti pacientų sielas. Šis tikėjimas dar labiau sustiprėjo 1968 metais nuvykus tobulintis į Maskvą. Anuomet buvo šiek tiek nedrąsu duoti ligoniams skaityti apie jų ligas, o ir patys žmonės jų labai bijojo. Tačiau gydytojas įtikindavo, kad jeigu pats žmogus nežino, kas su juo vyksta, jam padėti yra labai sunku. "Paskaitęs apie savo negalią ir suvokęs, kad jam tik neurozė, o ne psichopatija, tik psichopatija, bet ne šizofrenija, žmogus nusiramina ir gali gyventi toliau", - sako A.Alekseičikas. Per daugelį metų sukaupta patirtimi Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichoterapijos skyriaus vedėjas dalijosi per neseniai Birštone vykusį seminarą.

Skiria tinkamiausią

Psichoterapeuto kabinete esančias knygas A.Alekseičikas vadina bibliovaistine. Lentynoje - gal pora šimtų tokių "vaistų", nuolat atsiranda naujų gydančiųjų egzempliorių. Kad knygą galėtų rekomenduoti ligoniui, gydytojas turi būti pats ją perskaitęs. "Literatūrą kiekvienam rekomenduoju individualiai. Pirmiausia su žmogumi pasikalbu, nustatau ne tik medicininę, bet iš dalies - ir psichologinę diagnozę, charakterio tipą. Tai padeda žinant, kad psichikos ligų yra apie 370, o ligonis, turintis tokią bėdą, - tik vienas", - teigia A.Alekseičikas. Žmogui, kuriam dėl jo charakterio yra sunkoka skaityti, praverčia ir dešimtis jam aktualiausio skyriaus puslapių. Psichoterapeutas priduria, kad knygos skaitymas esąs pranašesnis už vaizdų stebėjimą. Pastarieji palieka labai didelį įspūdį, bet užgožia žmogaus individualybę.

Universaliausios - religinės knygos

"Ypač universalios, daugeliui padedančios knygos yra religinės, - parašytos dvasininkų ar požiūrį į ligą pateikiančios per tikėjimo prizmę. Juk ligas - fizines ir dvasines - Dievas mums siunčia kaip perspėjimą ir išbandymą, kai kada - kaip bausmę ar net išsigelbėjimą. Kartais manoma, kad šizofrenija yra labai baisus dalykas, bet iš tikrųjų, kai žmogui pasimaišo protas, jis nejaučia savo tikrojo skausmo, galinčio jį paskatinti nusižudyti. Žmogus laikinai nugrimzta į prieblandą, bet nesižudo, nes prieblandoje nemato, kur rasti aštrų daiktą. Vykstant gydomiesiems procesams, žmogus išgyvena krizę ir nori gyventi toliau", - komentuoja psichoterapeutas.

Religinio pobūdžio knygų sovietiniais laikais buvo mažai, galėjai gauti nebent kserokopijas. Šviesuliu A.Alekseičikui tapo L.Tolstojaus knyga "Kur mano tikėjimas", išleista rusų kalba. Pacientams duodavo ir dar XIX a. pradžioje parašytą A.Jarockio knygą "Idealizmas kaip fiziologinis faktorius", K.Platonovo "Žodis kaip fiziologinis ir gydomasis faktorius" bei kitas. Skaitydamas tokias knygas ligonis galėjo įsitikinti, kad tie patys žodžiai gali veikti ir gerai, ir blogai, kad yra tūkstančiai žodžių, kuriuos ištariame tuščiai, o yra keletas, kurie suspindi tarsi stebuklas.

Laiko patikrinti vaistai

Gydytojas neslepia, kad mėgstamiausios jo knygos - tos, kurių gydomuoju poveikiu įsitikino per darbo dešimtmečius. "Todėl moku gerai jas naudoti. Juk čia mano instrumentas, kaip chirurgui - skalpelis", - priduria pašnekovas. Panaršęs po savo bibliovaistinę gydytojas ištraukia Antonio Kempinskio "Neurozės psichopatologijos" leidimą. Kitas vaistas, pacientų nuskaitytais puslapiais, - klasika tapusi P.B.Ganuškino knyga "Psichopatijų klinika". Psichoterapeutas rodo ir E.Fuler Tori gydytojams, ligoniams ir jų artimiesiems skirtą knygą "Šizofrenija". "Žmonės nebijo nakties sapnų. Bet pradėję sapnuoti dieną, kai nemiega, labai to išsigąsta. Tačiau apie tai paskaitęs, žmogus pradeda orientuotis. Nusiramina sužinojęs, kad tokių kaip jis - milijonai. Gilindamasis į beprotystės pasaulį pamato, kad ne visas pasaulis išprotėjęs, o tik Lietuvėlė. Arba beprotiškas yra tik jo šeimos gyvenimas, jutimai ar jausmai. Paskaitęs, kas nėra šizofrenija, įsitikina, kad veltui bijojo. Žmogus, manęs, kad su juo jau viskas baigta, sužino, kad prognozių būna įvairių" - sako A.Alekseičikas.

Ne kiekviena knyga gydo

Medicininės gydytojo literatūros kolekcijoje - daug rusiškų knygų, tačiau laikui bėgant daugėja ir lietuvių kalba išleistos literatūros. Dabar bibliovaistinė papildyta ir vis gausiau leidžiamos populiariosios psichologijos, psichoterapijos knygomis, kurios apibūdinamos kaip "pats sau gydytojas". Tačiau A.Alekseičikas pabrėžia, kad ne kiekviena knyga tinka gydyti. Gydytojas cituoja L.Tolstojų, kažkada teigusį, jog iš daugelio knygų nesužinai nieko naujo, gauni vos 2 proc. naudos, o 90 proc. laiko iššvaistai veltui.

"Dabar leidžiama daug meilės romanų ar knygų, žarstančių patarimus, pavyzdžiui, kaip tapti milijonieriumi. Žinoma, geriau skaityti, kaip tapti milijonieriumi, nei neskaityti nieko arba tik žiūrėti televizorių - knyga suteikia daugiau laisvės apmąstymams. Tačiau savipagalbos knygose pateikiamos idėjos arba metodikos greičiau gundo žmogų: jei manysi, kad esi protingas, toks ir tapsi, jei įsiteigsi, kad esi stiprios valios, tavo valia sustiprės. Tačiau dvasinis gyvenimas yra kur kas sudėtingesnis", - apibendrino psichoterapeutas.

Meninė aiškiaregystė

Paėmęs nedidukę garsaus XX a. rusų filosofo, mąstytojo Ivano Iljino knygutę, A.Alekseičikas cituoja meistro žodžius, koks turėtų būti tikrosios literatūros mokslas ir menas. Pasak I.Iljino, tikrasis skaitymas yra savotiška meninė aiškiaregystė. Atsakingas rašytojas būsimą knygą savyje nešioja metų metus, kartais - visą gyvenimą, nesiskiria su ja nei dieną, nei naktį, atiduoda jai savo įkvėptas valandas, serga jos temomis ir gydosi ją rašydamas. Toks rašytojas ieško ir tiesos, ir grožio, ir tikslumo, tinkamo stiliaus bei ritmo. Ir viskas tam, kad neiškreiptai parodytų savo sielos regėjimus. Skaitytojas, skaitydamas tokią knygą, prieš save išvysta tikrą jausmų, patirčių, idėjų sankaupą, I.Iljino įvardijamą sielos statiniu. Anot A.Alekseičiko, davus tokią knygą paskaityti pacientui, jam išties galima labai daug padėti.

Iš lentynos paėmęs kitą savo mėgstamą "bibliovaistą", psichoterapeutas verčia pacientams aktualiausius puslapius. "Kuo žmonės dažniausiai skundžiasi? Pirmiausia - gyvenimo sunkumais, rūpesčiais, bloga nuotaika, ligomis, nevisavertiškumo jausmu, negražumu, pavojais, charakterio problemomis. Bėdų kelia ir lengvabūdiškumas, pernelyg didelė išmintis bei kita. Dauguma neturi supratimo apie tikrąją meilę, dėl to yra nelaimingi. Mano, kad meilė yra seksas, jiems net į galvą nešauna, kad seksas ir erotika yra visiškai skirtingi dalykai, o be jų dar yra ir agapė. Apie tai pasiskaitę jie suvokia, kad lig šiol juto gal tik 10 proc. to, kas vadinama tikrąja meile", - aiškina A. Alekseičikas.

Skaito kryptingai

Gal psichoterapeutas ir be knygų galėtų perteikti panašią informaciją? Tačiau A.Alekseičikas pasakoja, kad gydomasis seansas trunka ne ilgiau kaip pusvalandį, per kurį reikia išklausyti ir atėjusįjį. Psichoterapeutas kalba apie 15 minučių - pacientui tai esąs per trumpas laikas suvokti informaciją, tad ši gali jo ir nepasiekti. Savaitę skaitydamas knygą žmogus gali geriau ją apgalvoti, pritaikyti sau svarbias mintis. "Knyga padeda žmogui suprasti save, o tada ir man yra lengviau jį suprasti", - teigia gydytojas. Per susitikimą psichoterapeutas pasiteirauja, ką žmogus sužinojo naudingo. Iš anksto numatydamas tokį klausimą, pacientas skaito kryptingai.

Minčių šeimininkai

Šiais laikais kai kurie medikamentai kainuoja tūkstančius, o knygos, laimė, išlieka gana pigus vaistas, - pastebi biblioterapeutas. Neturintiesiems galimybės kreiptis į gydytoją, jis pataria įsiklausyti į save - koks skaitymas veikia geriausiai. Sielos gyvybę gaivinančia versme gali tapti poezija. Daugeliui padeda humoristiniai kūriniai. "Svarbiausia, kad knygos padėtų statyti sielos pastatą. Turime būti jo architektai, o ne verčiami statyti vergai. Netvarka sieloje atsiranda tada, kai mintys tampa mūsų šeimininkės", - apibendrino gydytojas.

Aistė Stankevičienė

Šis straipsnis nėra perkeltas į atnaujintą portalą ir yra rodomas iš archyvo. Gali būti, kad tam tikri straipsnio elementai bus rodomi nekorektiškai. Jei negalite perskaityti šio straipsnio prašome pranešti el. paštu admin@bernardinai.lt. Dėkojame.