Ar žinojote, kad bene pavojingiausias oru plintančių alergenų šaltinis yra ambrozija, apdainuota mūsų liaudies dainose, kai kurių tautiečių lyg niekur nieko auginama soduose? Ir kad kartais renkantis būstą reikėtų pasisaugoti netoliese augančių svyruoklių beržų?

Pasaulinę alergijos dieną - liepos 8-ąją - Lietuvos Mokslų akademijoje susirinkę medikai bei mokslininkai pažėrė įdomių faktų apie šį, kartais tūkstantmečio problema vadinamą negalavimą.

Šiaulių universiteto (ŠU) mokslininkams įsitraukus į Europos žiedadulkių pernašų tyrimus, jų stebėjimai atliekami trijose aerobiologinio monitoringo stotyse Vilniuje, Šiauliuose bei Klaipėdoje. Iš viso Europoje veikia per 500 tokio tipo stočių. Išsamiau šiauliečiai domėjosi beržų žiedadulkėmis, kurios pradeda rastis ore dar iki jiems pražystant. Daugeliui yra žinoma apie alergizuojantį beržų arba jiems giminingų alksnių bei lazdynų žiedadulkių poveikį. Nemalonius pojūčius žmonės pradeda justi tada, kai viename kubiniame metre oro aptinkamos 35 žiedadulkės. Kai žydi beržai, šis kiekis dažnai viršijamas dešimtis, o kai kuriomis dienomis net ir šimtus kartų.

ŠU Aplinkotyros katedros vedėja dr. Ingrida Šaulienė pabrėžė, kad žinant apie šeimos narių alergiškumą, reikėtų vengti įsigyti būstą tokioje vietoje, kur auga daug beržų. Be to, visuomet esą naudinga sekti žiedadulkių gausumo prognozę, kuri, padedant ŠU mokslininkams, teikiama "Lietuvos žiniose" kiekvieną penktadienį. Kad žmonės turėtų daugiau žinių apie žiedadulkių poveikį, iki rudens planuojama baigti kurti lietuvišką interneto puslapį. Adresu www.pollen.lt. bus galima rasti operatyvios informacijos apie žiedadulkių sklaidą ore. Tai itin svarbu alergiškiems žmonėms.

I.Šiaulienė priminė tris kritinius alergijos požiūriu laikotarpius: pirmasis - kai žydi medžiai, o ypač lazdynai ir beržai, būna anksti pavasarį. Antrasis - žolių žydėjimo metas, trunka visą vasarą. Trečiasis prasideda rugpjūčio mėnesį - kai žydi ir dulka kiečiai, kurių žiedadulkės įjautrina nemažai šalies gyventojų.

Kiečiai dar vadinami lietuviškaisiais ambrozijos giminaičiais. Augalas ambrozija gražiai apdainuotas lietuvių liaudies dainose, tačiau mokslininkų teigimu, jo žiedadulkės yra paties "pikčiausio" alergeno platintojos. I.Šaulienė pasakojo, kad Vokietijoje ambrozijos žiedadulkių poveikis šiandien tapęs rimta problema. Manoma, kad Lietuvoje šių augalų nėra daug, bet juos galėtų būti įsigiję botanikos sodai bei privatūs asmenys, lyg niekur nieko auginantys juos savo soduose. "Kiekvienais metais savo stotyse pagauname iki 5 ambrozijos žiedadulkių, tačiau manome, kad jos vis dėlto yra ne vietinės kilmės", - sakė I. Šaulienė.

Anot mokslininkės, reakcija į šias žiedadulkes pasireiškia labai greitai. Medikų teigimu, ryškios alerginės reakcijos dėl šio augalo buvo nustatomos jau sovietiniais laikais. Dabar taip pat pasitaiko pacientų, įsijautrinusių ambrozijai.

Medikai ir mokslininkai įspėja, kad alergijos kamuojami žmonės dažnai nekreipia dėmesio į papildomą pavojų - kryžmines žiedadulkių alergenų ir maisto reakcijas. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems beržo žiedadulkės sukelia alergines reakcijas, pasireiškiančias čiauduliu, sloga, akių perštėjimu ir pan., turėtų vengti valgyti termiškai neapdorotas morkas ir obuolius (ypač žalios spalvos). Yra žinoma, kad net nežydint beržams, o valgant šias daržoves ir vaisius, žmonėms gali pasireikšti alergija.

I.Šaulienė priminė dar vieną priemonę, kuri padėtų alergiškiems žiedadulkėms žmonėms. "Dažnai valdininkai nesupranta, kad žaliuosius miesto plotus reikia šienauti dar iki augalų žydėjimo, o ne kartą per vasarą, kai žiedadulkės jau yra išplitusios. Šienauti būtina visas viešas erdves, ne tik esančias prie savivaldybių. Miglinių augalų (vejos žolės) žiedadulkės yra trečias pagal pavojingumą alergenų šaltinis po beržo ir ambrozijos. Be to, jų poveikis trunka ilgiausiai: žolės pradeda žydėti gegužę, baigia rudenį. Stebėdami žiedadulkių kiekius ore, mes galime pasakyti, kada ir kur buvo šienaujama", - sakė I.Šaulienė.

Mokslininkė pabrėžė, kad būtina naikinti ir milžiniškas gėles primenančius Sosnovskio barščius. Palankiomis sąlygomis jie gali išaugti net iki 3-5 m aukščio. Prisiartinus prie šio augalo, jį skinant ar šienaujant, galima smarkiai apsideginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją - odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, - plyšusios jos virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Šių augalų poveikis ypač pavojingas saulėtomis dienomis, kai aktyvioji medžiaga gausiau išsiskiria į orą.
Sosnovskio barščiai dabar gausiai išplitę Lietuvos palaukėse, paupiuose. Jų, tarsi dekoratyvinių augalų sąžalynus teko matyti net po sostinės daugiabučių balkonais. Teko stebėti ir sceną, kai šią "gėlę" draugai teikė solenizantui.

Tačiau iš svetur į Lietuvą patekęs Sosnovskio barštis jau nuo 2001 metų yra įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Anot specialistų, jo neveikia herbicidai. Be to, nepakanka šį augalą nupjauti, - jis nesunyksta, bet atželia iš žemėje likusių šaknų. Todėl jas būtina iškasti ir sudeginti.

ŠU mokslininkė dr. R.Mikaliūnaitė įspėjo ir dėl alergizuojančio mikroskopinių grybų poveikio. Jų sporų ore daugiausiai būna anksti pavasarį ir antroje vasaros pusėje. Pavyzdžiui, juos galima identifikuoti kaip juodas apnašas, kuriomis rugpjūtį pasidengia liepų lapai arba drėgnų, blogai vėdinamų patalpų sienos. Mikroskopiniai grybai gali sukelti alerginę slogą, kuri negydoma išsivysto į bronchinę astmą. Nustatyta, kad grybų sporos yra 80 proc. bronchinės astmos atvejų JAV priežastis. Kadangi geriausiai jie veisiasi, kai yra drėgna ir šilta, specialistai pataria neužmiršti nuolat vėdinti patalpas, o atėjus šildymo sezonui laiku įjungti patalpų šildymą.

Aistė STANKEVIČIENĖ