Visuomeninis judėjimas "Už gamtą" raginus visus Lietuvos piliečius paremti peticiją, kurią reikalaujama skubiai spręsti  labai svarbią Lietuvos gamtai problemą. Egzistuojančios miškų kirtimo taisyklės leidžia tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose visišką ir nepateisinamą savivalę. Miškai kertami vasarą, kai juose verda gyvybė. Peri daugybė paukščių. Žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai. Visa tai yra naikinama tokiais mastais, kokių mūsų mažos valstybės gamta ilgai išlaikyti negalės. Iš esmės vyksta gamtos genocidas.
Gamtos naikintojai nėra baudžiami, o esamų įstatymų ar potvarkių pritaikyti praktiškai neįmanoma.
Kertami medžiai, kuriuose peri juodieji gandrai ir kitos į Raudonąją knygą įtrauktos rūšys. Begėdiškai naikinamos tokių retų rūšių, kaip žvirblinės pelėdos, buveinės. Ir tai daroma gamtosaugos pareigūnams įspėjus, jog įstatymas draudžia kirsti mišką 200 metrų spinduliu nuo lizdo. Ir net nurodžius, kur lizdas yra. Per pastaruosius metus užfiksuota keliolika įtrauktų į Raudonąją knygą paukščių lizdaviečių piktybiško naikinimo atvejų, pažeidžiant Europos Sąjungos retų gyvūnų apsaugos direktyvas.
Jei Aplinkos ministerija toliau toleruos valstybinį vandalizmą Lietuvos gamtoje, neatmetame galimybės kreiptis kolektyviniu skundu į Europos Komisiją.
Reikalavimus skiriame į dvi grupes. Politiniai ir etiniai – moraliniai. Politiniai – mūsų valstybė nevykdo Europos Sąjungai duotų įsipareigojimų. Tai tiesiogiai susiję su ES finansine parama Lietuvai. Čekijos pavyzdys parodė, kad ignoruojant duotus įsipareigojimus finansiniai kraneliai gali būti užsukti greitai ir efektingai. Jei valstybė nevykdo ES duotų įsipareigojimų gamtosaugos srityje, kyla klausimas ir apie bendrą struktūrinių fondų mažinimą.
O dabar – moralė ir etika. Privatizavęs mišką žmogus įsivaizduoja, kad čia viskas jo. O šit kikilis, giedantis sau pavasarį ant eglės šakos to nežino. Nepriklauso jis tam savininkui. Kaip ir visa kita miške, išskyrus medieną. Visa kita – mūsų visų nuosavybė. Ką seniai civilizuotos šalys jau pripažino. Ir toks klausimas yra paprasčiausiai keistas. ES direktyvos visu aiškumu sako, kad prerogatyva yra gamtosauga. Ir jokie socialiniai ar ekonominiai faktoriai viršaus imti negali. Jie nepastovūs, dažnai keičiasi, blogėja ar gerėja. O išnaikinus gamtą atstatyti jos beveik neįmanoma.
Seniau žmogus be jokių nurodymų ar įstatymų žinojo, kad į mišką vasarą su kirviu eiti negalima. Miško kirtimas – po Trijų Karalių. Kur mes nusiritome dabar? Visaip apeliuojama į kirtėjų apkrovimą, nedarbą. Argumentas, kad lentpjūvės vasarą neturės darbo, mažų mažiausiai keistas. Kokį darbą jos turės, kai miškų nebeliks visai? Nors ES direktyvos visu konkretumu sako, kad tokie išvedžiojimai negali būti viršesni nei gamtosaugos prioritetai. Tad arba laikykimės duotų įsipareigojimų, arba eikime lauk iš Europos.
Kreipiamės į Jus, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti valstybinių ir privačių miškų kirtimus nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Taip pat reikalaujame sugriežtinti bendras miškų kirtimo taisykles saugomose bei designuotose Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbiose teritorijose (PST) (Imporant bird areas of the European Union in Lithuania). Tik tada galime tikėtis, kad Tėvynės gamtos likučius dar pamatys mūsų vaikai ir anūkai.

Peticija internete čia.

Bernardinai.lt