2014 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Archeologams Rokantiškių pilies kalnas pažėrė radinių

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato liekanas.

Pavilnių regioniniame parke esančių kultūros paveldo objektų tvarkymo darbai buvo pradėti dar šiemet.

Numatoma sutvarkyti tris kultūros paveldo objektus – Rokantiškių piliavietę, Pučkorių piliakalnį ir Naujosios Vilnios pilkapyną.

Rokantiškių piliavietėje planuojama įrengti takus, laiptus, stendus ir konservuoti piliavietės mūro liekanas.

Šiemet archeologinių tyrinėjimų metu buvusios piliavietės kieme nuvalyti nuo griuvenų esantys statiniai. Darbų metu vakarinėje kiemo dalyje atidengti iki šiol nežinoti gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrai, kurie liudija apie du pilies užstatymo etapus.

Rytinėje kiemo dalyje rastos taip pat iki šiol nežinoto renesansinio stiliaus pastato liekanos.

Tyrimų metu rasta įvairios buitinės žiestos glazūruotos ir neglazūruotos keramikos, polichromine glazūra dengtų plokštinių, karnizinių, frizinių koklių fragmentų, datuojamų XVI a. 3 dešimtmečiu.

Rokantiškių piliavietė  vienos seniausių Lietuvoje pilies kalnas

Ant aukšto (35–40 m) stačiašlaičio kalno Rokantiškėse stovėjusi labai sena ir graži pilis. Spėjama, kad Rokantiškių pilis – viena seniausių Lietuvoje. Iš metraščių, padavimų žinoma, kad ją XII a. pastatė kunigaikštis Alšis.

XVI a. pirmoje pusėje pilis priklausė Goštautams, vėliau atiteko Žygimantui Augustui, o XVII a. pirmoje pusėje buvo Pacų nuosavybė.

Kalno viršūnėje būta rūmų, perstatytų XVI a. antroje pusėje.– XVII a. pradžioje S. Pacas puošnioje Rokantiškių pilies rezidencijoje priiminėjo Lietuvos ir Lenkijos valdovą Vladislovą Vazą. Šio amžiaus viduryje pilis buvo sudeginta Maskvos kariuomenės žygio prieš Lietuvą metu. Užėmus Vilnių, piliavietė visai sunyko, apaugo mišku.

Šiuo metu trapecijos pavidalo aikštėje randami pilies griuvėsių likučiai – buvusios pilies pamatai. Ištirta tik viršutinė kultūrinio sluoksnio dalis.

Pagal aptiktas pastatų liekanas, XVI-XVIII a. plytas, čerpes, koklius, nustatyta, kad ant šio kalno stovėjo rūmai. Jų sienos buvo 2 m storio, o langų angos apmūrytos plytomis. Iš pietų pusės būta kiemo, apjuosto gynybine siena, prie kurios vakarinės dalies šliejosi kareivinės, o pietvakariniame kampe – vartų gynybos bokštas.

Šis straipsnis nėra perkeltas į atnaujintą portalą ir yra rodomas iš archyvo. Gali būti, kad tam tikri straipsnio elementai bus rodomi nekorektiškai. Jei negalite perskaityti šio straipsnio prašome pranešti el. paštu admin@bernardinai.lt. Dėkojame.