Tačiau Seime vykusioje diskusijoje kalbėję prelegentai sutarė - nors reforma nėra tobula, ją vykdyti būtina, priešingu atveju aukštasis mokslas bus sužlugdytas.

"Manau, kad jie padarys blogą reformą, bet geriau bloga, negu nieko. Rinkos mechanizmas, kad ir koks blogas, yra geresnis, negu joks", - diskusijoje sakė žinomas istorikas prof. Alfredas Bumblauskas.

Pasak jo, šiuo metu reikia klausti, ne kada Lietuvos universitetai atsidurs geriausiųjų šimtuke, o išvis - ar Lietuvai reikia universitetinės mokslo sistemos. "Jei jos reikia, reikia staigiai ką nors daryt", - sakė Vilniaus universiteto (VU) senato narys.

Kaip vieną pagrindinių problemų A.Bumblauskas nurodė jaunų mokslininkų, dėstytojų trūkumą, kurie tęstų mokslinį darbą ir ateityje pakeistų dabartinę profesūrą. Pasak istoriko, gabiausieji nedaro mokslinės karjeros, nes ji reiškia vegetavimą. "Visur jaunimui Lietuvoje yra geriau, nei universitetuose. Jei padėtis nesikeis, visi išsivaikščios, nebūtinai į Vakarus", - sakė A.Bumblauskas.

VU Istorijos fakulteto docentė Irena Vaišvilaitė prognozavo: "Jeigu dabar ši reforma neįvyks, manau, kad daugybė žmonių pasitrauks iš aukštojo mokslo".

Buvusi prezidento patarėja tvirtino, kad gabiausi studentai, įgiję bakalauro laipsnį, retai renkasi tęstines studijas Lietuvos universitetuose, nes jų netenkina studijų kokybė Lietuvoje. Anot jos, šiuo metu aukštosiose mokyklose įgyjamą aukštąjį išsilavinimą vargu ar galima vadinti universitetiniu.

Kelią reformai, pasak I.Vaišvilaitės, būtina atverti ir todėl, kad pirmą kartą yra parengta esminė reforma - ir yra politinė valią ją įgyvendinti.

"Mes turime politinę jėgą, intelektinį resursą, paruoštą reformą. Yra žmonių, kurie nori ją vykdyti, iki šiol to neturėjome", - sakė humanitarinių mokslų atstovė.

Diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė reformoje pasigedęs kokybinių pokyčių, tačiau tvirtino, jog 20 metų nieko nedarius, metas eiti pirmyn. Tiesa, nesitikint, jog vien reformos įgyvendinimas išspręs aukštojo mokslo problemas.

"Reformą reikia daryti, šitą įstatymą priimti reikia, bet nemanykime, kad čia bus ir sprendimas. Yra dalykų, kurių neišspręs pinigai. Eikime į priekį ir žinokime, kad daug nepadaryta, ir eidami į priekį dar nepadarome", - kalbėjo V.Landsbergis.

Liberalų ir konservatorių inicijuojama aukštojo mokslo reforma akademinę visuomenę skėlė į dvi dalis - vieni ją remia, kiti yra kategoriškai prieš.

Daugiausiai kritikos susilaukė siūlomas studijų krepšelio principas, kai geriausiai egzaminus išlaikę moksleiviai, gavę studijų krepšelį, jį "atsineša" į pasirinktą aukštąją mokyklą. Esą taip sunyks reikalingos, tačiau mažiau populiarios specialybės, net žlugs aukštosios mokyklos.

Sausio pradžioje Vyriausybė pritarė studijų reformai - studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai būtų skiriami geriausiai mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.

Šiuo metu svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme numatoma, kad abiturientas krepšelį gauna dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praranda, jei jo vidurkis yra 2 balais žemesnis už bendrą.

Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.

ŠMM vasario gale paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika /BFL
© Baltijos fotografijos linija