Pagal Teisingumo ir Finansų ministerijų parengtą Vyriausybės nutarimo projektą didžiausia suma - 3 mln. litų - turėtų tekti lotynų apeigų katalikų bažnyčiai, kuriai atstovauja jos vadovybė Lietuvoje - Lietuvos vyskupų konferencija.

164,2 tūkst. litų ketinama skirti Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai, 36,5 tūkst. litų - Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai, 31,3 tūkst. litų - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijai, 13,1 tūkst. litų - Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui - muftiatui, 10,4 tūkst. litų - Šv. Juozapo Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui, 10,3 tūkst. litų - Lietuvos karaimų religinei bendruomenei, 9000 litų - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodui, 8700 litų - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai, 7900 litų - Lietuvos žydų religinei bendrijai, 2900 litų - Rytų sentikių cerkvės, neturinčios dvasinės hierarchijos, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei, 2500 litų - Kauno žydų religinei bendruomenei ir 1000 litų - Vilniaus miesto žydų religinei bendruomenei "Chassidie Chabad Lubavitch".

Valstybė tradicinėms religinėms bendruomenėms lėšų skiria kasmet.

Anot finansų ministro Algirdo Šemetos, pinigai religinėms bendruomenėms skiriami okupacijos metais sunaikintiems ar apleistiems religinės paskirties objektams bei institucijoms atkurti ir kitoms reikmėms.

Skiriama suma priklauso nuo tradicinės tikybos tikinčiųjų skaičiaus.

2001 m. visuotinio surašymo duomenimis, Romos katalikų tikybai save priskyrė 2,75 mln. Lietuvos gyventojų, stačiatikių (ortodoksų) - 141,8 tūkst., sentikių - 27 tūkst., evangelikų liuteronų - 19,6 tūkst., evangelikų reformatų - 7082, musulmonų sunitų - 2860, judėjų - 1272, graikų apeigų katalikų (unitų) - 384, karaimų - 258 gyventojai.