Marijus Širvinskas

Prasidėjus Aukštojo mokslo reformai, universitetai, norėdami pritraukti daugiau studijų krepšelių, priversti ir daugiau reklamuotis. Tačiau reklamai skiriamos sumos yra palyginti nedidelės, tad vargu ar tokias viliones įvertins abiturientai.

"Aš renkuosi tik gerą universitetą. Jame daug šviesos, erdvės minčiai. Koks bus švietimas - tokia ir Lietuvos ateitis", - skelbiama vieno universiteto vaizdo klipe, kurį pastaruoju metu transliuoja televizijos kanalai. Į reklamą investuoja ne visos aukštosios mokyklos. Ekspertai mano, kad dėl to jos nedaug ką ir praranda.
Tačiau universitetų atstovai pripažįsta, kad pasikeitus aukštojo mokslo finansavimo principams aukštųjų mokyklų reklama tampa organizuotesnė.

Tikisi nepranykti

Daugiausia lėšų šių metų priėmimo reklaminei kampanijai skyrė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) bei Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU).
VGTU investavo 38 tūkst. litų į moksleiviškai auditorijai skirtą tinklalapį www.brendu.lt. Dar 30 tūkst. litų šio universiteto Žiniasklaidos ir renginių direkcija skyrė reklamai spaudos leidiniuose ir internete. Atskirus reklaminius biudžetus turi ir kiti VGTU skyriai. "Buvome užsakę plotą viename interneto naujienų portale, agitacinių straipsnių žurnaluose ir laikraščiuose, laidų radijo stotyse. Kad ir kaip būtų, daugiausia dėmesio skiriama kelionėms į mokyklas", - "Lietuvos žinioms" teigė VGTU Žiniasklaidos ir renginių direkcijos direktorius Arnoldas Šneideris.
Anot VPU Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Daivos Dubosaitės, ši aukštoji mokykla daugiausia reklaminių pajėgų nukreipė į televiziją ir internetą. Pavyzdžiui, VPU buvo nupirkęs reklaminį plotą lankomiausioje jaunimo svetainėje www.one.lt.
Iš viso reklamai VPU šią vasarą skyrė 30 tūkst. litų. D.Dubosaitė įsitikinusi, kad siekiant būti labiau matomam ir girdimam reklamai reikėtų skirti bent 100 tūkst. litų. "Šiemet mums ypač svarbu surinkti kuo daugiau studentų, tačiau daug pinigų reklamai negalėjome skirti. Dėl krepšelių rungtyniauja visi, tad ir mes tikimės nepranykti", - aiškino VPU atstovė.

Ramūs be reklamos

Kol kolegos varžosi reklamuodamiesi, Vilniaus universitetas (VU) laikosi nuostatos, kad gera prekė pati save giria - pasitenkinama atvirų durų dienomis, mugėmis ir vizitais į gimnazijas. "Nors gauname daug siūlymų, sąmoningai nevykdome reklaminių akcijų žiniasklaidoje. Ir taip jaučiamės tvirti ir solidūs, kitiems, matyt, reikia kaip nors išgyventi", - "Lietuvos žinioms" sakė VU Studijų direkcijos vadovė Jūratė Karaliūnienė.
Be reklamos šiemet apsiėjo ir Vytauto Didžiojo (VDU) bei Kauno technologijos universitetai (KTU). "Tik prie paties pastato pakabinome reklamą, kad geriau matytumės. Žinoma, yra poreikis reklamuotis žiniasklaidoje, bet dėl lėšų trūkumo ieškome kitokių būdų", - sakė VDU Studijų rinkodaros tarnybos direktorė Miglė Šontaitė.
KTU Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Inga Dubovijienė teigė, kad plačiai reklamos kampanijai ši aukštoji mokyklą nei turi pinigų, nei mato prasmės. "Šiais laikais lozunginei reklamai visuomenė abejinga", - mano ji.
Atskiros reklaminės kampanijos priėmimo laikotarpiu nerengia ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). Tačiau ši aukštoji mokykla reklamą spaudoje skelbia ištisus metus. "Manome, kad tiesioginė reklama, raginanti rinktis būtent mūsų universitetą, yra nešiuolaikiška", - "Lietuvos žinias" tikino MRU atstovai.

Didiesiems pasitelkus reklamą rungtyniaujant dėl studijų krepšelių, du regioniniais laikomi universitetai - Klaipėdos (KU) ir Šiaulių (ŠU) - per šių metų priėmimą ėmėsi priešingų rinkodaros sprendimų. KU pasitenkino leidinukais ir studijų mugėmis, o ŠU paskelbti apie save "pasikinkė" visą Šiaurės regiono žiniasklaidą.
"Su tomis visuomenės informavimo priemonėmis turime bendradarbiavimo sutarčių, todėl įkainiai nėra dideli. Su nacionaline žiniasklaida nedirbame, nes tai labai brangu. Be to, mes kreipiamės konkrečiai į regiono abiturientus", - sakė ŠU Ryšių su visuomene tarnybos direktorė Irena Baliulė. Jos teigimu, šiai reklamos kampanijai gali būti išleista ne daugiau kaip 10 tūkst. litų.

Poveikis - ribotas

Reklamos eksperto Andriaus Versecko teigimu, kad būtų pastebėti ir įsidėmėti, universitetams neužteks dabar skiriamų keliasdešimties tūkstančių litų reklamai. "Matematika paprasta: padoriai reklamos kampanijai reikia bent pusės milijono", - pabrėžė jis.
A.Verseckas taip pat pridūrė, kad net ir vykdoma reklamos kampanija gali būti neefektyvi. "Kai vyksta bendrasis priėmimas, reklamos terpė yra labai ribota. Čia žmonės nesirenka vieno prekės ženklo iš kelių - jie su universitetais susipažįsta iš anksto ir renkasi juos labiau vadovaudamiesi racionaliais dalykais nei emocijomis. Per reklamą didinti universiteto žinomumą būtų labai keista, nes visi konkurentai yra ant rankų ir kojų pirštų suskaičiuojami", - aiškino reklamos ekspertas.
Anot A.Versecko, universiteto reklama labiausiai gali paveikti dar neapsisprendusiuosius, kur studijuoti. Jo manymu, šiemet už universitetines aukštąsias mokyklas aktyviau reklamuojasi kolegijos, nes atėjusios į bendrojo priėmimo sistemą nori būti geriau matomos.