Pirmosios stebėjimo kameros Vilniuje buvo įrengtos 2003-aisiais. Jų tinklas kasmet plėtėsi. Dabar Vilniuje policija kontroliuoja 95 vaizdo kameras. Už vaizdo stebėjimo paslaugą moka miesto savivaldybė, tačiau vaizdą stebi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) specialus padalinys. Jame dirba 14 žmonių. Jie vaizdą stebi kiaurą parą. Kameros dviejų rūšių: stacionarios ir valdomos. Yra dar 7 vaizdo kameros, kurias galima kilnoti iš vienos vietos į kitą. "Nusikaltimų išties sumažėjo. Matyt, todėl, kad vilniečiai jau žino, kuriose vietose yra stebimi. Dažniausiai pakliūva tik atvykėliai. Pavyzdžiui, studentai pirmakursiai. Antro, trečio kurso studentai jau žino kamerų buvimo vietas ir saugosi", - juokėsi Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus viršininko pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Daugiausia kamerų įrengta centre

Kamerų daugiausia įrengta centre. Jų buvimo vietos nėra slepiamos. Daug kur pakabinti užrašai "Jus stebi vaizdo kameros". Pasak A.Paulausko, nemažai kamerų įrengta Senamiestyje. Stebimas ir Gedimino prospektas, tiesa, ne visas. "Kai kurių prospekto vietų mes nematome. Prie Seimo nėra nė vienos policijos kontroliuojamos vaizdo kameros. Jų nėra ir prie prezidentūros. Tačiau šias vietas stebi Vadovybės apsaugos departamento darbuotojai. Tad šios teritorijos yra "uždengtos". Tiesiog departamento darbuotojai nepageidauja ten dar papildomų stebėtojų", - LŽ sakė A.Paulauskas. Katedros aikštė stebima iš dviejų pusių: nuo Pilies gatvės ir nuo Gedimino prospekto pusės. Po keletą kamerų įrengta net už miesto ribų, pavyzdžiui, Maišiagaloje, Nemenčinėje.

Gyventojai rašo prašymus

Kamerų tinklą numatyta plėsti. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas LŽ sakė, kad gaunama nemažai gyventojų rašytų laiškų su prašymais įrengti kameras vienoje ar kitoje vietoje. Tokių prašymų gauta ir iš policijos. "Poreikis kai kuriose vietose įrengti papildomas kameras tikrai yra. Tačiau šiuo metu tam trūksta lėšų. Manau, šiemet to padaryti neįstengsime", - sakė G.Tamošiūnas.

Vilniuje judriose sankryžose įrengti jutikliai, kontroliuojantys automobilių srautą, fiksuojantys greitį. Per 30 jų irgi yra su stebėjimo kameromis. Tačiau policija šio vaizdo nemato. Pasak G.Tamošiūno, planuojama visas kameras sujungti į bendrą tinklą, kad pareigūnai matytų ir sankryžoje esančių kamerų siunčiamą vaizdą. Tačiau kada tai bus padaryta, neaišku. Tinklams sujungti irgi reikia lėšų.

Kiek kainuoja - paslaptis

Vilniaus miesto savivaldybė kamerų neįrenginėja. Ji tiesiog perka vaizdo projektavimo paslaugą iš bendrovės "Fima". Bendrovės apsaugos departamento direktorius Giedrius Zaicevas atsisakė pasakyti, kiek kainuoja kameros įrengimas bei eksploatavimas, nes tai esanti konfidenciali informacija. Tačiau jis patvirtino, kad jie prižiūri abu kamerų tinklus. "Būtų visiškai logiška, kad abu tinklai būtų sujungti. Tačiau mes to nesprendžiame. Reikalingas ryžtingas savivaldybės sprendimas", - sakė G.Zaicevas. Jis sutiko, kad papildomų kamerų reikėtų, tačiau pabrėžė, jog savivaldybės administracija ne visada sugeba laiku atsiskaityti pagal dabar galiojančią sutartį, tad galimybės įrengti papildomų stebėjimo kamerų kol kas nėra. Tuo metu pareigūnai tikina, kad tai apsimokėtų: nusikaltimų prevencija kainuoja tikrai mažiau negu jau įvykdytų nusikaltimų tyrimas. Ypač dabar, kai policijos gretos retėja.

Lina Vyšniauskienė

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL
© Baltijos fotografijos linija