Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose atidaryta nauja ekspozicija, kurioje atskleidžiama naujausių katedros kasinėjimų istorija.

Rengdamas knygą M. Jagiello išstudijavo daugiau nei 2 tūkstančius XVIII - XX amžiais Lenkijoje publikuotų straipsnių, brošiūrų bei literatūros darbų.

Archyvo darbuotojai sutvarkė ir susistemino iš Kazachstano gautų dokumentų kopijas ir sudarė naują fondą.

Knygoje pasakojama apie pinigų atsiradimą, įvairiais istoriniais laikotarpiais Lietuvoje naudotus pinigus ir dabartinę Lietuvos pinigų sistemą.

Esame užsibrėžę paviešinti keliolika tūkstančių dokumentų ir tikimės, kad tai pavyks padaryti per dvejus metus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) viešai paskelbė išsamų buvusių KGB rezervo karininkų sąraše. Jame - 238 pavardės.

Profesoriaus E. Aleksandravičiaus teigimu, Vasario 16-oji yra diena, lietuviams primenanti tai, ką savo nacionalinių švenčių proga prisimena kiekviena tauta.

Lietuvių tautą sukūrė ne karinė jėga, ne palanki demografija, ne dideli pinigai ir labai gera vadyba. Lietuviais mus padarė.... kultūra. Paprasta liaudies kultūra [...].

Vasario 16-osios – simbolinio šiuolaikinės Lietuvos valstybės gimtadienio proga – verta šį tą pasakyti apie naujosios Lietuvos ištakas, juolab kad dėl jų kyla interpretacijų ir politinių aistrų.

Ar tikrai patriotizmo deklaravimas „senuoju stiliumi“ vyksta norint išreikšti meilę Tėvynei? O gal jis deklaruojamas visų pirma norint užmaskuoti nepasitikėjimą savimi ir pasauliu?

Sovietų Lietuvos pramonėje dirbo trečdalis respublikos gyventojų. Dar apie trečdalį - žemės ūkyje. Tuometinius ekonominius procesus tiriantį istoriką kalbina Inga Berulienė.

Tarp svarbiausių nuostatų minima būtinybė „rodyti pagarbą anksčiau nukentėjusiai šaliai elgiantis su ja kaip tikrai lygia“.

„Lūžtantys laiko lieptai“ – tai Janinos Survilaitės šiuo metu rašomos prisiminimų knygos pavadinimas. Džiaugiamės galėdami publikuoti jos ištraukas.

90-osios metinės, kai buvo išrinktas popiežius Pijus XI, mintį veda į sudėtingus Lietuvos istorijos laikus, kai tarp Vilniaus vysk. J. Matulaičio ir Varšuvos nuncijaus arkivysk. A. Ratti užsimezgusi draugystė padėjo įveikti politinio gyvenimo sukeltus sunkumus.

 Atkakęs iš savo Barvų kaimo į senąją Lietuvos sostinę, jaučiau natūralią atskirtį, tarsi būčiau mažuma, bent jau nepajėgsiantis entuziastingai įsilieti į laime krykščiančių tarybinių studentų gretas.

Maironio poezija – tai tapatybės žinia, kurią jis tikėjosi perduoti po šimtmečių ateisiančioms kartoms. Šiandien skaitydami Maironį, vėl galime apsispręsti būti savimi – taip, kaip jis pats apsisprendė carizmo ir spaudos draudimo metais.

„Lūžtantys laiko lieptai“, tai Janinos Survilaitės šiuo metu rašomos prisiminimų knygos pavadinimas. Džiaugiamės galėdami publikuoti jos ištraukas.

Originalūs Jono Basanavičiaus dokumentai – neabejotinai reikšminga Lietuvos rašytinio paveldo dalis. Simboliška, kad plačiajai visuomenei jie pristatomi minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Įvairiose kultūrose negalėjimas palaidoti mirusio žmogaus buvo laikoma didele nelaime. Tačiau istorijoje būta periodų, kai draudimas niekinti ir nepalaidoti mirusio žmogaus kūno buvo sistemingai pažeidinėjimas.

Kiekvienas kančios balsas iš šio laikmečio, skverbdamasis pro gūdžią ir šaltą ideologijos šviesą, primena ledinės simfonijos garsus

1914 m. Balkanų katilas sprogo todėl, kad ten kirtosi didžiausių supervalstybių interesai, o XX a. paskutiniame dešimtmetyje Jugoslavija nugrimzdo į karus todėl, kad ji niekam nerūpėjo.

Tūkstančiai vokiečių pirmadienį Dresdeno centre suformavo "gyvąją grandinę", pagerbdami intensyvaus sąjungininkų bombardavimo 1945 metais aukas.

Kęstutis Grigaliūnas stačia galva paniręs į vizualųjį meną ir labirintiškai juo žaidžiantis: pradedant poparto akibrokštais ir baigiant tyliu sovietinės okupacijos kankinių įprasminimu fotografijose.

Praėjus 50 metų po Alžyro karo Prancūzija vis dar nesutaria, kaip vertinti šį įnirtingą konfliktą, užbaigusį 132 metus trukusį jos kolonijinį viešpatavimą šioje teritorijoje.

Įvairiose kultūrose negalėjimas palaidoti mirusio žmogaus buvo laikoma didele nelaime. Tačiau istorijoje būta periodų, kai draudimas niekinti ir nepalaidoti mirusio žmogaus kūno buvo sistemingai pažeidinėjimas.

Maža valstybė prieš akivaizdžiai galingesnį priešą iš karto bus priversta taikyti ir nekonvencinio karo metodus. Praėjo dvidešimt metų, kai mes tam nesiruošiame!

1919-aisiais po Vokietijos kapituliacijos Baltijos valstybėms už savo laisvę teko grumtis su provokiškos orientacijos bermontininkais.

2010 metų rudenį, tirdami Rietavo dvaro sodybos teritorijoje buvusių arklidžių dalį, archeologai išvydo netikėtą vaizdą – penkių žmonių palaikus.

Gyvename laisvoje Lietuvoje. Kokį visuomeninį, politinį, kultūrinį Lietuvos gyvenimą šiandien matome? Ką galime padaryti, kad tas gyvenimas būtų orus, gražus ir teisingas?

Besikurianti Lietuvos kariuomenė susidūrė su trim pajėgiais priešais – Sovietine Rusija, generolo Želigovskio lenkų kariuomene ir bermontininkais.

Džiugiai, šviesiai, lengvai. Be pykčio, dejonių, "be blokų", pasak kun.Juliaus Sasnausko. Su muzika, su sausainiais, su šypsenomis. Taip mes šventėme Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Panevėžyje.

Pasak muziejaus iniciatoriaus ir kūrėjo dr. Povilo Blaževičiaus, lankytojai galės susipažinti su archeologiniais, etnografiniais ir šių dienų žaislais. 

Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija maloniai kviečia prisijungti prie savo vietovės istorijos puoselėjimo.

Tai vienintelis žinomas išlikęs garsaus XVII a. karo inžinieriaus, kartografo, dailininko J. N. Naronskio puikaus darbo egzempliorius.

Kompozitoriaus Frederico Chopino muziejus Varšuvoje laikomas interaktyviausiu ir moderniausiu memorialiniu muziejumi Rytų Europoje.

Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose atidaryta nauja ekspozicija, kurioje atskleidžiama naujausių katedros kasinėjimų istorija.

Rengdamas knygą M. Jagiello išstudijavo daugiau nei 2 tūkstančius XVIII - XX amžiais Lenkijoje publikuotų straipsnių, brošiūrų bei literatūros darbų.

Vasario 16 d. Vilniaus paveikslų galerijoje duris atveria tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės“, skirta vienai garsiausių LDK didikų giminių – kunigaikščiams Sapiegoms.

Muziejaus lankytojai turės galimybę paskutinį kartą pamatyti išskirtinį parodos eksponatą – karaliui Vladislovui Vazai dovanotą Šventojo Kryžiaus relikvijorių.

Lietuva – bene vienintelė šalis, kurioje aptiksime medinių sinagogų. Keletas jų dar tebestovi Latvijoje ir Ukrainoje. Žodis „dar“ čia tinka, nes visų jų būklė – kritinė.

Knygoje pasakojama apie pinigų atsiradimą, įvairiais istoriniais laikotarpiais Lietuvoje naudotus pinigus ir dabartinę Lietuvos pinigų sistemą.

Klausytojai leidosi į kelionę po prancūzinių rožių pasaulį – buvo aptarta jų istorija, populiaresnės veislės.

Originalūs Jono Basanavičiaus dokumentai – neabejotinai reikšminga Lietuvos rašytinio paveldo dalis. Simboliška, kad plačiajai visuomenei jie pristatomi minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

„Labas vakaras, mieli klausytojai, kalba „Amerikos balsas“ iš Vašingtono, skamba sodrus Romo Sakadolskio balsas specialioje 1987-ųjų laidoje skirtoje Vasario 16-ajai. 

Lietuvos centriniame valstybės archyve rasti unikalūs archyvai – tautos patriarcho Jono Basanavičiaus asmens tapatybės dokumentai.