ATMINTIS » ATMINTIES ŽAIZDOS
Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną, ir kodėl šimtus kartų kartotas „daugiau niekada“ nepadėjo išvengti Srebrenicos žudynių?
Nacių gydytojų veikla tapo išsamiai dokumentuota medicinos etikos pamoka. Tačiau ką mes žinome apie medicinos seseris ar slauges, asistavusias jiems?
Šiandien Lietuvoje likę beveik trys šimtai senųjų žydų kapinių. Dauguma jų – apleistos ir niekieno neprižiūrimos. Projekto „Maceva“, kurio ėmėsi du entuziastingi žmonės, tikslas – išsaugoti šį kultūros paveldą ateities kartoms.
Bernardinai TV tęsia pasakojimą apie sovietinės valdžios pastangas diegti ateistinę pasaulėžiūrą. Sovietmečio katalikai, nepabūgę persekiojimų ir terorizavimo, yra svarbus stiprybės šaltinis šiandienos mūsų išbandymuose.
Simboliška, kad šiemet Lietuvoje minint 40-ąsiais Romo Kalantos aukos metines, Tibete vis dar liepsnoja žmonės, o šių aukų priežastys skausmingai panašios.
Gerbiu kūrėjus už jų novatoriškumą, kokybiškus mėginimus jau nemažai „nudrožtas“ temas pateikti savaip, naujai.
Bernardinai TV tęsia pasakojimą apie tai, ką reiškia būti krikščionimi sovietmečiu, apie totalitarinės sistemos kovą prieš tikėjimą ir drąsą šiai sistemai nepasiduotis.
Žydų kapinės, kurioms nežinia kaip ir kodėl pavyko išlikti, netapus nei skalda, nei šiaip kokiais laiptais ar pamatais, tiesiog skendi klausimuose bei mįslėse.
Jau beveik šimtą metų kasmet, balandžio 24-ąją, tūkstančiai armėnų visame pasaulyje mini liūdną datą – armėnų genocido metines. Armėnai genocidą prisimena beveik kasdien, bet būtent balandį istorija atgimsta itin ryškiai.
Nors Turkijos vyriausybė nesiliauja neigusi sistemingą armėnų žudymą 1915–1918 metais, daugelis vyriausybių, istorikų, tarp jų keletas turkų, pripažįsta, jog tai buvo genocidas.
Daugelį metų ji vaidino vienišą ir gedinčią našlę. Tačiau paaiškėjo, jog genocidą Ruandoje, per kurį buvo nužudyta apie milijoną žmonių, suplanavo ne kas kitas, o „akazu“ būrelis su pirmąja šalies ponia priešakyje.
Tikiuosi, kad mūsų bendri išgyvenimai, mūsų bendromis pastangomis puoselėjama pagarba Holokausto aukoms, istorinė atmintis ir visuomenės, o ypač – jaunimo švietimas padės mums įvykdyti šventą priesaką – „Daugiau niekada“.
„Bernardinai TV“ tęsia laidų ciklą „Būti krikščioniu sovietmečiu“. Šįsyk siūlome pažvelgti į sovietmečiu veikusią pogrindinę kunigų rengimo sistemą, tapusią kūrybišku atsaku į sovietinės valdžios kišimąsi į Kauno seminarijos veiklą.
Tai, ką 1944-1945 pamatė sovietų, amerikiečių ir britų kareiviai atkariaudami iš nacių Europą, neprilygo baisiausiems košmarams.
Apie istorijos rašymą atminties trūkinėjimo laikais Audra Čepkauskaitė kalbasi su Holokausto atlaso iniciatore ir projekto koordinatore istorike Milda Jakulyte-Vasil.
Lygiai 11 541 raudona kėdė buvo išrikiuota Sarajevo pagrindinėje gatvėje - kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui, žuvusiam per apsiaustį.
Prieš aštuoniolika metų balandžio 6-osios rytą viso pasaulio žiniasklaida pranešė, kad Centrinėje Afrikoje nukrito lėktuvas. Katastrofos metu žuvo dviejų mažų ir problemiškų valstybių vadovai. Tai buvo ženklas, kurio laukė tūkstančiai genocido vykdytojų.
2012-ųjų Vilniaus knygų mugėje pristatytas žymaus amerikiečių dailininko Arto Spiegelmano grafinis romanas „Maus“. Romane autorius pasakoja apie savo tėvo išgyvenimus Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo. Vieno skaitytojo įspūdžiai.
Ilgesys... Keistas ir sunkiai nusakomas jausmas. Nepraeinantis, neišnykstantis, neužgyjantis. Netgi priešingai - laikui bėgant, tik augantis ir stiprėjantis.
Vienas iš sovietinės valdžios kovos prieš Bažnyčią būdų – jos griovimas iš vidaus siekiant sujaukti kunigų rengimo procesą, infiltruoti į seminariją savus žmones.
Net praėjus penkiasdešimčiai metų nuo karo baigties, prancūzai ir alžyriečiai nesutaria, kaip karas prasidėjo, kodėl vyko ir, svarbiausia, ar baigėsi taip, kaip turėjo baigtis.
Kai JAV kariuomenės seržantas R. B., savavališkai pasitraukęs iš karinės bazės Afganistane automato serijomis nutraukė keliolikos žmonių gyvybes, pasaulio žiniasklaidoje užvirė diskusijos apie tai, kaip šis įvykis paveiks JAV ir Afganistano santykius. Tuo tarpu aukos buvo pamirštos.
Knygos autorė, rašytoja ir žurnalistė E. Cassedy su susirinkusiais dalinosi įspūdžiais, patirtais Lietuvoje renkant medžiagą būsimai knygai.
Šiemet paskelbtais muziejų metais tremties ir rezistencijos muziejų bei juose saugomų eksponatų padėtis verčia susimąstyti, ar viskas padaryta siekiant ateinančioms kartoms išsaugoti šiuos itin vertingus mūsų krašto istorijos liudijimus.
Valstybės saugumo departamentas Lietuvos ypatingajam archyvui perdavė 75 KGB bylas ir beveik 400 atskirų dokumentų.
Pradedame laidų ciklą „Būti krikščionimi sovietmečiu“. Tai pasakojimai apie kovą su tikėjimu, sovietinio režimo terorą ir kartu apie tikruosius tikėjimo liudytojus – žmones, kurie išlaikė pasitikėjimą Viešpačiu sunkių išbandymų valandą.
Naciams atėjus į valdžią Vokietijoje, visos šalyje veikusios bažnyčios ir religinės bendruomenės turėjo atsakyti sau į klausimą, kaip jos turėtų elgtis. Priešintis, kolaboruoti ar tylėti. Dauguma pasirinko kompromiso kelią. Visiška išimtis – Jehovos liudytojų bendruomenė.
Jau daugiau kaip šešiasdešimt metų tibetiečiai, nepaisydami paneigtos jų teisės į laisvę ir to, kad nuolat gyvena baimėje ir netikrume, sugeba išsaugoti unikalų savo tapatumą ir dvasines vertybes.
Amerika eilinį kartą moko – neįdomių temų nebūna. Tik prasta vadyba. Taip, tai apie Rutos Sepetys „Tarp pilkų debesų“.
1949-ųjų kovo pabaigoje Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos pradėjo operaciją kodiniu pavadinimu „Priboj“(„Bangų mūša“), kurios metu iš trijų Baltijos šalių buvo ištremta tūkstančiai žmonių.
Šiais metais minint 53-iąsias Tibeto nacionalinio sukilimo metines, į okupuotą Tibeto tautą, tibetiečius išeivijoje ir visus, neabejingus Tibeto likimui, kreipimąsi pirmą kartą išplatino Tibeto ministras pirmininkas išeivijoje Lobsangas Sangay.
Tai pasakojimas apie vieną moterį, Holokaustą išgyvenusią talentingą siuvėją Estherą Krinitz ir jos sumanymą išsiuvinėti savo praeitį drobėse.
Minint 53-iąsias Tibeto nacionalinio sukilimo metines, taip pat jau daugiau nei šešiasdešimt metų besitęsiančią Tibeto okupaciją, kovo 9-ąją Vilniuje vyks solidarumo su Tibetu akcijos.
Latvijos ir tarptautinei bendruomenei turi būti paaiškinta, kodėl kovo 16 dieną šalyje pagerbiamas vadinamųjų legionierių, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi nacistinės Vokietijos pusėje, atminimas.
1941-ųjų vasario 25 dieną Nyderlanduose įvyko visuotinis streikas prieš nacių politiką vietos žydų atžvilgiu. Neprilygstamas, nors ir nepasisekęs bandymas.
Azerbaidžanas su Armėnija dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kovojo 10-ajame dešimtmetyje.
Įvairiose kultūrose negalėjimas palaidoti mirusio žmogaus buvo laikoma didele nelaime. Tačiau istorijoje būta periodų, kai draudimas niekinti ir nepalaidoti mirusio žmogaus kūno buvo sistemingai pažeidinėjimas.
Kiekvienas kančios balsas iš šio laikmečio, skverbdamasis pro gūdžią ir šaltą ideologijos šviesą, primena ledinės simfonijos garsus
1914 m. Balkanų katilas sprogo todėl, kad ten kirtosi didžiausių supervalstybių interesai, o XX a. paskutiniame dešimtmetyje Jugoslavija nugrimzdo į karus todėl, kad ji niekam nerūpėjo.
Tūkstančiai vokiečių pirmadienį Dresdeno centre suformavo "gyvąją grandinę", pagerbdami intensyvaus sąjungininkų bombardavimo 1945 metais aukas.
RENGINIAI
-
Kunigaikščių Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Jonušo Radvilos jubiliejaus šventimas
2012 m. gegužės 19 d. 12:00, M.Balinskio vidurinėje mokykloje, Jašiūnuose (Šalčininkų raj.).
REKOMENDUOJAME
Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.
Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną, ir kodėl šimtus kartų kartotas „daugiau niekada“ nepadėjo išvengti Srebrenicos žudynių?
Šioje laidoje drauge su istorikais, kultūros bei politikos specialistais, anuometinių įvykių dalyviais mėginame ieškoti kalantinių ištakų, pažvelgti į tuometines Kauno realijas, subrandinusias 1972 metų pavasario daigus.
1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.
Laišką rašyti, tokį neistorišką (tarsi ir nenuovokų) klausimą kelti paskatino Laimono Briedžio knyga „Vilnius savas ir svetimas“, iš tikrųjų jos skyrius „Tautų veidrodyje“, apimantis poversalinį, pokarinį laikotarpį.
NUORODOS
- Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa
- Holokausto Lietuvoje atlasas
- Europos atminties ir sąžinės platforma
- Sovietinės okupacijos studijos 1944-1990
- Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“ (UNESCO)
- European resistance archive
- Sound archives. European momories of the Gulag
- Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
- Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras
- KGB veikla Lietuvoje (dokumentai)
- Okupacijos muziejus (Latvija)
- Okupacijų muziejus (Estija)
- Nacionalinės atminties institutas (Lenkija)
- Varšuvos sukilimo muziejus
- Lenkijos žydų istorijos muziejus
- Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
- Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus
- Anos Frank muziejus (Nyderlandai)
- Lietuvos muziejai
- Lietuvos archyvų departamentas
- Atminties tyrimo centrai (Vokietija)
- Herderio institutas: Rytų vidurio Europos istorijos tyrimų centras
- Yad Vashem Tarptautinė Holokausto studijų mokykla (Izraelis)
- Beth Shalom Holokausto centras (JK)
- Organizacija „Facing History and Ourselves“ (JAV)
- Tarptautinė „Task force“ grupė
- YIVO Žydų kultūros mokslinių tyrimų institutas (JAV)
- Nevyriausybinė organizacija „Memorialas“
- Žmogaus teisių komisaro tarnyba
- Europos žmogaus teisių teismas
- Žmogaus teisių stebėjimo institutas
- Tarptautinė reabilitacijos taryba kankinimų aukoms
- History today
- History Online
- Reviews in History
- Smithsonian.com
- Marko Solonino puslapis





























