ATMINTIS » DIALOGO ERDVĖ
Laišką rašyti, tokį neistorišką (tarsi ir nenuovokų) klausimą kelti paskatino Laimono Briedžio knyga „Vilnius savas ir svetimas“, iš tikrųjų jos skyrius „Tautų veidrodyje“, apimantis poversalinį, pokarinį laikotarpį.
Šiemet minime žymiausio „palūžusiosios“ (beat) ir „palaimintosios“ (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco 90-ąsias gimimo metines. Kiek jo dvasios būta sovietinėje ir šiandienos Lietuvoje?
Pokalbis su spaudos istoriku doc. dr. Andriumi Vaišniu apie sovietinėje sistemoje dirbusių žurnalistų integraciją į demokratiškas visuomenės informavimo priemones.
Praėjusiais metais JAV sostinėje įkurtas ,,Saulėgrąžos projektas”, pasiryžęs lietuvių ir žydų santykius keisti per kultūrą ir švietimą.
Rašytojas Sigitas Parulskis savo pastebėjimais iš Budapešto knygų mugės pasidalino Lietuvos radijo laidos „Kultūros savaitė“ klausytojais.
Romantiškoji aukos paradigma akivaizdžiai nyksta iš Lenkijos viešojo diskurso. Jos vietą užimta triumfo istorija.
„Oi, kur reiks tas mažumas dėt?“ Arba ar liko vietos tautinėms mažumoms didžiajame Lietuvos istoriniame pasakojime?, klausia autorė.
Pasvarstymai, kodėl ir kaip moderniaisiais, sekuliarizacijos paveiktais laikais Dievo Tėvystės suvokimą ėmė gožti politiniai autoritetai.
Ir iš kur visa tai? Ta teisinė anarchija, minios valdžia, visuotinis chaosas tarsi paskutiniais Žečpospolitos metais. Lyg būtų sugrįžęs XVIII, o gal ir visas XVII amžius.
Vilniaus universiteto Senato salėje istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos ėmėsi nagrinėti istorinio filmo, kaip užsienio politikos priemonės, vaidmenį.
Mes gyvename situacinio, nuolatos save išmontuojančio ir vėl desperatiškai mėginančio surinkti žmogaus epochoje.
Sukurti šiuolaikinę teisinę, demokratinę valstybę – be galo sunkus, didelio išmanymo bei intelektualinių pastangų reikalaujantis darbas. Kaip jį atliko lietuvių intelektualai?
Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės įspūdžiai iš prieš kelias dienas EP vykusios konferencijos, skirtos SSRS žlugimo 20-mečiui.
Šiandien Rytų Europoje revoliucija reiškia nebe bandymą įtvirtinti demokratiją ir laisvą rinką – tai jau įvyko. Dabar revoliucija vyksta mažuose, kasdieniuose dalykuose: garsuose, žvilgsniuose, vaizduose.
Rusijoje kažkas bręsta. Didmiesčiuose prakutęs naujasis miestiečių luomas siekia teisės dalyvauti priimant visuotinai svarbius sprendimus. Vienam žymiausių nūdienos Rusijos rašytojų Michailui Šiškinui tai primena situaciją prieš 1917-uosius
Antroje lietuvių žurnalisto Stanislovo Kairio ir lenkų mokslininko dr. Rafalo Witkowskio pokalbio dalyje savo požiūrį į komplikuotą savo šalies istoriją bei dabartį
Vytauto Kavolio nėra. Nėra Algirdo Juliaus Greimo. Nėra Marijos Gimbutienės. Rimvydo Šilbajorio, Vinco Trumpos, Aleksandro Štromo nėra. Ar bėra lietuviškasis liberalizmas?
Profesoriaus E. Aleksandravičiaus teigimu, Vasario 16-oji yra diena, lietuviams primenanti tai, ką savo nacionalinių švenčių proga prisimena kiekviena tauta.
Lietuvių tautą sukūrė ne karinė jėga, ne palanki demografija, ne dideli pinigai ir labai gera vadyba. Lietuviais mus padarė.... kultūra. Paprasta liaudies kultūra [...].
Vasario 16-osios – simbolinio šiuolaikinės Lietuvos valstybės gimtadienio proga – verta šį tą pasakyti apie naujosios Lietuvos ištakas, juolab kad dėl jų kyla interpretacijų ir politinių aistrų.
Ar tikrai patriotizmo deklaravimas „senuoju stiliumi“ vyksta norint išreikšti meilę Tėvynei? O gal jis deklaruojamas visų pirma norint užmaskuoti nepasitikėjimą savimi ir pasauliu?
Sovietų Lietuvos pramonėje dirbo trečdalis respublikos gyventojų. Dar apie trečdalį - žemės ūkyje. Tuometinius ekonominius procesus tiriantį istoriką kalbina Inga Berulienė.
Tarp svarbiausių nuostatų minima būtinybė „rodyti pagarbą anksčiau nukentėjusiai šaliai elgiantis su ja kaip tikrai lygia“.
Žinomas laisvės ir demokratijos ekspertas, buvęs Laisvosios Europos radijo prezidentas Jeffrey Gedminas savo viešoje paskaitoje teigė, jog laisvė svarbesnė už ekonominę gerovę.
Šeštadienį Kaune įvyko tradicinis Tolerancijos metų žmogaus apdovanojimas, kurio steigėjas Č. Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“. 2011 metų Tolerancijos žmogumi paskelbta dramaturgė Daiva Čepauskaitė.
Pirmosios Respublikos lietuviai nebuvo praradę nuovokas nei dėl to, kas yra vietos ir funkcinė (pvz. Universiteto) savivalda, nei buvo nustoję jos galimybėmis naudotis.
Lietuviai, viduramžiais pasukę į Rytus, į Eurazijos gilumą, sukūrė valstybę nuo „jūros iki jūros“, tačiau Baltijos pajūris Lietuvos didžiųjų kunigaikščių nesudomino.
Harvardo universiteto istorijos profesorius Niallas Fergusonas neseniai pristatė išsamią studiją, gvildenančią civilizacijos temą. Autoriaus įsitikinimu, Vakarų civilizacija priėjo liepto galą.
Autentiško ugdymo tikslas – auginti ugdomojo asmenybę ir sugebėjimą prisiimti atsakomybę už save. Svarbus klausimas: ar mūsų mokyklose šiandien daugiau ugdymo ar propagandos?
Kiekvienai visuomenei gyvybiškai svarbu, kad jos piliečiai mokėtų skaityti „tarp eilučių“. Nes nėra šaliai didesnės nelaimės kaip nesąmoningi ir žiniasklaidos požiūriu „neraštingi“ piliečiai.
Praėjusią savaitę visuomenei pristatyta fotografijos istorikės Margaritos Matulytės monografija „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ sulaukė itin didelio fotografų ir istorikų susidomėjimo.
Ar teigdami, kad XX a. 7–8 dešimtmetyje sovietinės Baltijos šalys sparčiai modernėdamos įgavo tarptautinių bruožų, nenorime pasiteisinti prieš save, kitus ir sureikšminti sovietinę kultūrą?
Pernai metų spalio mėnesį iškilmingai savo veiklą pradėjo Europos atminties ir sąžinės platforma. Atsiverskite jų puslapį, ten siaučia dykuma. Gal ji išpustė lauk ir pačią idėją?
Kur gyvena atmintis? Iš kur ji atsiranda? Ar ji yra tik kognityvinis procesas ir kultūros kodų sistema, susiejanti mus su kitais ir bendra praeitimi? Ar ji yra kažkas daugiau?
Pirmasis Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas: tiesos poreikis, teisingumo jausmas Rusijos visuomenėje niekur nedingo.
Po karo S. P. Olineris išvyko į Jungtines Valstijas ir paskyrė savo mokslinę karjerą siekdamas atsakyti į klausimą, kodėl Balwina ir tūkstančiai panašių į ją rūpinasi kitų gerove.
Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento tekstas, skirtas Vilniuje vykusios konferencijos „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“ sesijai „Tikėjimo laisvė tolerancijos sankryžose. Laisvos visuomenės orientyrai“.
Neseniai Lietuvos istorijos institute vyko istoriko ir antropologo dr. Viliaus Ivanausko monografijos apie lietuviškąją nomenklatūrą pristatymas. Kalbiname monografijos autorių.
Suprantu, kad išsakiau kur kas daugiau painių klausimų nei pateikiau atsakymų. Man svarbu buvo pabrėžti, kad religinės tolerancijos srityje egzistuoja sudėtingos dilemos, į kurias turime atsižvelgti.
Vaizdų gamybos katilas ištrina esmingas savybes, sunaikina įvairovę, pakeisdamas ją skirtingais paveikslėliais, skirtingomis „to paties“ kiekybėmis, kartu tariamai sukuriant toleranciją tarp vienmačių kaukių.
RENGINIAI
-
Kunigaikščių Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Jonušo Radvilos jubiliejaus šventimas
2012 m. gegužės 19 d. 12:00, M.Balinskio vidurinėje mokykloje, Jašiūnuose (Šalčininkų raj.).
REKOMENDUOJAME
Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.
Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną, ir kodėl šimtus kartų kartotas „daugiau niekada“ nepadėjo išvengti Srebrenicos žudynių?
Šioje laidoje drauge su istorikais, kultūros bei politikos specialistais, anuometinių įvykių dalyviais mėginame ieškoti kalantinių ištakų, pažvelgti į tuometines Kauno realijas, subrandinusias 1972 metų pavasario daigus.
1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.
Laišką rašyti, tokį neistorišką (tarsi ir nenuovokų) klausimą kelti paskatino Laimono Briedžio knyga „Vilnius savas ir svetimas“, iš tikrųjų jos skyrius „Tautų veidrodyje“, apimantis poversalinį, pokarinį laikotarpį.
PARTNERIAI
NUORODOS
- Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa
- Holokausto Lietuvoje atlasas
- Europos atminties ir sąžinės platforma
- Sovietinės okupacijos studijos 1944-1990
- Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“ (UNESCO)
- European resistance archive
- Sound archives. European momories of the Gulag
- Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
- Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras
- KGB veikla Lietuvoje (dokumentai)
- Okupacijos muziejus (Latvija)
- Okupacijų muziejus (Estija)
- Nacionalinės atminties institutas (Lenkija)
- Varšuvos sukilimo muziejus
- Lenkijos žydų istorijos muziejus
- Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
- Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus
- Anos Frank muziejus (Nyderlandai)
- Lietuvos muziejai
- Lietuvos archyvų departamentas
- Atminties tyrimo centrai (Vokietija)
- Herderio institutas: Rytų vidurio Europos istorijos tyrimų centras
- Yad Vashem Tarptautinė Holokausto studijų mokykla (Izraelis)
- Beth Shalom Holokausto centras (JK)
- Organizacija „Facing History and Ourselves“ (JAV)
- Tarptautinė „Task force“ grupė
- YIVO Žydų kultūros mokslinių tyrimų institutas (JAV)
- Nevyriausybinė organizacija „Memorialas“
- Žmogaus teisių komisaro tarnyba
- Europos žmogaus teisių teismas
- Žmogaus teisių stebėjimo institutas
- Tarptautinė reabilitacijos taryba kankinimų aukoms
- History today
- History Online
- Reviews in History
- Smithsonian.com
- Marko Solonino puslapis
