ATMINTIS » GYVOJI ISTORIJA
2012 m. gegužės 18 d. Tarptautinės muziejų dienos proga Lietuvos nacionalinis muziejus ir jo padaliniai nemokamai atveria lankytojams duris.
2012-ieji – muziejų metai. Jie tokiais paskelbti, pažymint pirmojo viešojo, visiems Lietuvos gyventojams ir krašto svečiams prieinamo muziejaus 200 metų įkūrimo sukaktį.
Į klausimus apie archyvų padėtį padedamos Kauno apskrities archyvo specialistų bandė atsakyti „Bernardinai.lt“ bendradarbės Lina Staponaitė, Loreta Varaniūtė ir Simona Siderevičiūtė.
VU profesorius Aleksiejus Luchtanas, jau triskart su archeologų ekspedicija dirbo Afganistane, Goro provincijoje. Rudenį planuojama ketvirtoji ekspedicija. Pokalbis su archeologu apie Afganistaną ir archeologinio paveldo situaciją jame.
Mano kojos vedė į sodybą, kurioje įsikūręs Lietuvos totorių paveldo muziejus. Ne šiaip sau čia jis buvo įkurtas. Subartonių apylinkėse jau nuo XV a. gyventa totorių, netoliese dunkso Totoriškių kalva.
Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė Gema Stanelytė – Eucharistijos bičiulių sąjūdžio kūrėja, misionierė, LKB kronikos talkininkė, teista ir iškentusi sunkią Sibiro lagerių kalinės tremtį.
„Ar gyvas dar Baublys, kurio liemens drūtumas senatvėj taip išpurto, lyg erdviausias rūmas?“ kadaise klausė Adomas Mickevičius poemoje „Ponas Tadas“. Bijotų dvaro muziejaus komplekso darbuotojai atsako: „gyvas“.
Šiais metais Kauno Vytauto Didžiojo universitetas mini 90-ąsias įkūrimo metines. Universitetas, tuomet vadintas Lietuvos, įsteigtas 1922 m. vasario 16.
Man Lietuvos vėliava labai graži. Ji tarsi priešingybė mūsų tautiniam, lietuviškam charakteriui. Bent jau tokiam, kaip jis apibūdinamas visokiausiose knygose ir kitur: verksmingas, introspektyvus, savidestrukcinis...
Džiugiai, šviesiai, lengvai. Be pykčio, dejonių, "be blokų", pasak kun.Juliaus Sasnausko. Su muzika, su sausainiais, su šypsenomis. Taip mes šventėme Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Panevėžyje.
Pasak muziejaus iniciatoriaus ir kūrėjo dr. Povilo Blaževičiaus, lankytojai galės susipažinti su archeologiniais, etnografiniais ir šių dienų žaislais.
Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija maloniai kviečia prisijungti prie savo vietovės istorijos puoselėjimo.
Tai vienintelis žinomas išlikęs garsaus XVII a. karo inžinieriaus, kartografo, dailininko J. N. Naronskio puikaus darbo egzempliorius.
Kompozitoriaus Frederico Chopino muziejus Varšuvoje laikomas interaktyviausiu ir moderniausiu memorialiniu muziejumi Rytų Europoje.
Panevėžio kraštotyros muziejui kraštiečiai perdavė kolekciją. Ypač vertingos užsienyje išleistos Lietuvos istorijos knygos.
Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į archeologo Valdo Steponaičio paskaitą „Vilniaus arkikatedros bazilikos kasinėjimų istorija ir archeologiniai radiniai“.
Apie kryždirbytės tradicijos puoselėjimą Lietuvoje ir Europoje, savitumus ir bendrumus pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslininkė, etnologė Skaidrė Urbonienė.
Visoje Europoje populiarėja atminties turizmas. Žmonės vis gausiau lanko mūšių vietas, memorialus, karių kapus... Neseniai vienas didžiausių muziejų, pasakojantis apie Pirmąjį pasaulinį karą, duris atvėrė Prancūzijoje.
Spalvotos tolimos praeities nuotraukos netikėtai sudabartina praeitį – štai kas svarbiausia – ir to laiko žmonės ar daiktai stoja prieš mus tarsi gyvi.
Neringos vėtrungės nėra vien originalus Kuršių nerijos miestelių suvenyras. Tai tam tikra ženklų sistema, kurią skaityti mokantys galėdavo sužinoti pagrindinę informaciją apie žmogų – kur jis gyvena, koks jo statusas ir panašiai.
Sostinės kino teatruose įvyko režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo “Kaip mes žaidėme revoliuciją” premjera. Siūlome pokalbį su režisiere Giedre Žickyte.
Vieta tarp kelio ir tarp gamyklinio rajono prie Neries yra kupina įdomiausių istorijų ir vertų pamatyti dalykų. Kultūros vertybių registre įtrauktas senasis kelias Vilnius – Kaunas, ten pastatytas paminklas 1831 m. sukilimo aukoms atminti...
Ar galėtų būti daugiau šviesių tautiečių, kurie statytų savo artimiesiems kapuose ar prie savo sodybų lietuviškus kryžius, koplytstulpius, puošiančius ir išskirtiniu paverčiančius mūsų mažą ir mielą kraštą?
Praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje Čikagoje leidžiamo žurnalo „Metmenys“ redakcija surengė lietuvių emigrantų intelektualų apklausą, kokia, jų nuomone, buvo Nepriklausomoji Lietuva.
Vilniuje bus įamžintas Pasaulio tautų teisuolio Juozo Rutkausko atminimas. Jo vardu bus pavadinta gatvė, esanti Viršuliškių seniūnijoje. Tam šiandien pritarė Vilniaus miesto taryba.
Šiemetinio festivalio metu susivokiau, koks retas radinys yra juodkrantiškė, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo narė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.
Kauno rajone atidaromos restauruotos Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės. Ateityje planuojama parengti ir turistinį karo paveldo objektų maršrutą.
Rugsėjo 3-iąją dieną, šeštadienį, miestelėnus, žingsniuojančius į Halės turgavietę ar kitais reikalais einančius pro šalį, pasitiko banguojančio silueto, įkvėpto veido jaunuolio skulptūra.
Privačiame muziejuje – 22 tūkst. eksponatų: nuo akmeninio kaplio iki KGB telefono, sudėtingesnio už televizorių. Visa tai surinko, į Smalininkus atvežė ir savo sodyboje „įkurdino“ buvęs Gedimino technikos universiteto dėstytojas Justinas Stonys.
Rugpjūčio 20 dieną, į Latavėnus nuo naujo stogastulpio pažvelgs šv. Pranciškaus skulptūra. Šiame Aukštaitijos kaime bus iškilmingai pašventintas anykštėno tautodailininko Valento Survilos medžio drožinys.
Rugsėjo pradžioje Čikagoje, Jaunimo centre, vyks JAV lietuvių archyvų ir bibliotekų konferencija.
Horstas Hoheiselis – vienas prieštaringiausiai vertinamų Vokietijos architektų. Jis vertinamas ir kaip vienas sąžiningiausių: nemėgstantis dekoratyvumo, patoso ir veidmainystės.
Atsiminimus apie sovietmetį dabar noriai leidžia buvę funkcionieriai. Bet jeigu aptiktume, tarkim, kolūkio melžėjos užrašus, veikiausiai būtų sensacija, kurios mums pavydėtų kitos tautos.
Eksperimentas su asmenine patirtimi, kaip ir viskas šioje žemėje, prasidėjo visai neplanuotai. Kažkurioje knygų mugėje, Lietuvos knygų atlaiduose, varčiau, vėliau jau ir rimtai analizavau fotografijų albumą „Tremtis prie Manos upės“.
Etnologai – fotografai mėgėjai, tačiau jie meistriškai atskleidė praėjusios epochos dvasią ir to meto grožio pajautą.
Kaip vieną didžiausių relikvijų, Biržų krašto muziejus „Sėla“ saugo Romualdo Šakenio muziejui dovanotą, jo tėvo ant beržo tošies rašytą atvirlaiškį.
Daugeliui jaunų žmonių dažnai nėra lengva su seneliais palaikyti glaudų ryšį. Sandra – viena iš laimingųjų, kuri iš naujo atrado santykius su seneliais.
Lietuvos ypatingasis archyvas ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, skirtą Lietuvos gyventojų trėmimui į tolimuosius SSRS regionus 1941 m. birželio 14–18 d. atminti.
1974 m. dar visai jaunas fotografas Romualdas Požerskis su fotoaparatu rankose iškeliavo į senamiesčius. Pirmiausia aplankė Kauną, o po dvejų metų – Klaipėdą ir Vilnių. Pilka senamiesčių kasdienybė buvo tarsi neatrasta žemė, kurią teko užkariauti.
Autorius pasakoja apie Tolerancijos centro įkūrimą Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre, žydų ir kitų tautų paveldo, sugyvenimo, Holokausto atminties svarbą, Lenkijos patirtį ją įprasminant.
RENGINIAI
-
Kunigaikščių Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Jonušo Radvilos jubiliejaus šventimas
2012 m. gegužės 19 d. 12:00, M.Balinskio vidurinėje mokykloje, Jašiūnuose (Šalčininkų raj.).
REKOMENDUOJAME
Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.
Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną, ir kodėl šimtus kartų kartotas „daugiau niekada“ nepadėjo išvengti Srebrenicos žudynių?
Šioje laidoje drauge su istorikais, kultūros bei politikos specialistais, anuometinių įvykių dalyviais mėginame ieškoti kalantinių ištakų, pažvelgti į tuometines Kauno realijas, subrandinusias 1972 metų pavasario daigus.
1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.
Laišką rašyti, tokį neistorišką (tarsi ir nenuovokų) klausimą kelti paskatino Laimono Briedžio knyga „Vilnius savas ir svetimas“, iš tikrųjų jos skyrius „Tautų veidrodyje“, apimantis poversalinį, pokarinį laikotarpį.
PARTNERIAI
NUORODOS
- Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa
- Holokausto Lietuvoje atlasas
- Europos atminties ir sąžinės platforma
- Sovietinės okupacijos studijos 1944-1990
- Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“ (UNESCO)
- European resistance archive
- Sound archives. European momories of the Gulag
- Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
- Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras
- KGB veikla Lietuvoje (dokumentai)
- Okupacijos muziejus (Latvija)
- Okupacijų muziejus (Estija)
- Nacionalinės atminties institutas (Lenkija)
- Varšuvos sukilimo muziejus
- Lenkijos žydų istorijos muziejus
- Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
- Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus
- Anos Frank muziejus (Nyderlandai)
- Lietuvos muziejai
- Lietuvos archyvų departamentas
- Atminties tyrimo centrai (Vokietija)
- Herderio institutas: Rytų vidurio Europos istorijos tyrimų centras
- Yad Vashem Tarptautinė Holokausto studijų mokykla (Izraelis)
- Beth Shalom Holokausto centras (JK)
- Organizacija „Facing History and Ourselves“ (JAV)
- Tarptautinė „Task force“ grupė
- YIVO Žydų kultūros mokslinių tyrimų institutas (JAV)
- Nevyriausybinė organizacija „Memorialas“
- Žmogaus teisių komisaro tarnyba
- Europos žmogaus teisių teismas
- Žmogaus teisių stebėjimo institutas
- Tarptautinė reabilitacijos taryba kankinimų aukoms
- History today
- History Online
- Reviews in History
- Smithsonian.com
- Marko Solonino puslapis
