Palyginti nedidelius Antazavės partizanų padalinio nuostolius nulėmė jo organizacinės struktūros ypatybės ir pasirinkta kovos taktika. Jos aptarimas ir yra pagrindinis šios publikacijos tikslas.

Šiemet paskelbtais muziejų metais tremties ir rezistencijos muziejų bei juose saugomų eksponatų padėtis verčia susimąstyti, ar viskas padaryta siekiant ateinančioms kartoms išsaugoti šiuos itin vertingus mūsų krašto istorijos liudijimus.

Buvo laikas, kai Stalinas neklusnius Bažnyčios žmones įkalindavo, tremdavo, net šaudydavo. Turime sušaudytą vysk. Vincentą Borisevičių, tremtyje ir lageriuose nukankintus ar didelio vargo nepakėlusius ir mirusius tūkstančius lietuvių.

2012 metų kovo 19 dieną sukanka 40 metų, kai 1972 m. kovo 19 d. pogrindžio sąlygomis Lietuvoje buvo išleistas pirmasis žurnalo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ numeris.

Sukurti šiuolaikinę teisinę, demokratinę valstybę – be galo sunkus, didelio išmanymo bei intelektualinių pastangų reikalaujantis darbas. Kaip jį atliko lietuvių intelektualai?

Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Aktų vienovė byloja, kad lemtingais egzistenciniais momentais lietuviai sugeba susitelkti, susitarti ir garbingai žengti laisvės orientyrais paženklinta trajektorija.

Vartau išleistą naują Gintaro Lučinsko istorijos įvykių kroniką „Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį“ – ar galėtų rastis kas nors įdomaus?

Maža valstybė prieš akivaizdžiai galingesnį priešą iš karto bus priversta taikyti ir nekonvencinio karo metodus. Praėjo dvidešimt metų, kai mes tam nesiruošiame!

Įvairiose kultūrose negalėjimas palaidoti mirusio žmogaus buvo laikoma didele nelaime. Tačiau istorijoje būta periodų, kai draudimas niekinti ir nepalaidoti mirusio žmogaus kūno buvo sistemingai pažeidinėjimas.

1919-aisiais po Vokietijos kapituliacijos Baltijos valstybėms už savo laisvę teko grumtis su provokiškos orientacijos bermontininkais.

Gyvename laisvoje Lietuvoje. Kokį visuomeninį, politinį, kultūrinį Lietuvos gyvenimą šiandien matome? Ką galime padaryti, kad tas gyvenimas būtų orus, gražus ir teisingas?

Vasario 16 d. startuosiantis G. Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ – tai dokumentine medžiaga paremtas pasakojimas apie devintojo dešimtmečio viduryje įvykusį pokštą, pavadinimu „Antis“.

Tą naktį, kaip ir parą prieš tai, po ilgų ir žiaurių tardymų, vienmarškinė, basa Viktorija sėdėjo ant šaltų Tauragės MGB tardymo izoliatoriaus karcerio grindų [...].

Vidmantas Adomonio, lemtingais Sausio įvykiais dirbusio Kauno miesto meru (1990–1991 m.), prisiminimai.

Kad būtų geriau suprantamas įvykių kontekstas, Seimo valdyba 2002 metas nutarė parengti Sovietų Sąjungos ginkluotis agresijos prieš Lietuvą kroniką. Spausdiname jos ištrauką.

Partizanams, matyt, buvo labai svarbu išlikti bent nuotraukose ir kada nors būsimoms kartoms priminti savo kovą ir žūtį. Tokios nuotraukos ir kiti dokumentai būdavo sudedami į bidonus ir užkasami tik nedaugeliui žinomose vietose ar kur kitus slepiami.

1975 metų vasarą Helsinkyje pasirašius saugumo ir bendradarbiavimo sutartį, Sovietų Sąjunga pirmą kartą prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisių apsauga

Partizanų, sovietų valdžios vadintų banditais, buržuaziniais nacionalistais, palaikai viešose erdvėse pradėti sistemingai guldyti nuo 1946 m. pradžios.

Aišku, tardomi mes visi buvom geri berniukai, visiški nežiniukai, nors kas sušuko „Šalin Chruščiovą kiaulę!“, aš gerai žinojau.