Dalia Žemaitytė

Brolis Evaldas – pranciškonas, žvejys, skautas… Arba tiesiog – žmonių brolis3
Dalia Žemaitytė - Kelionė

Būti pranciškonu – pašaukimas ir gyvenimo būdas, nulėmęs Evaldo Darulio OFM gyvenimą. O skautijos pasirinkimas – tai tarsi užtvirtintas brolio Evaldo pasiryžimas ir įsipareigojimas palikti pasaulį gražesnį. 

Tylos sesė

Esu tylos sesė. Mėgaujuosi kiekviena tylos minute. Ne itin džiaugiuosi garsiomis ir gausiomis šnekomis, savų bei svetimų žodžių dūzgimu ausyse ar galvoje.

Mons. Visvaldas Kulbokas. Rytų Katalikų Bažnyčios – sena Visuotinės Katalikų Bažnyčios dalis

Minint maldų už krikščionių vienybę savaitę, dažnai mūsų akys krypsta į kitų konfesijų tikinčiuosius. Šį kartą norime plačiau pristatyti ir Katalikų Bažnyčios įvairovę, tiksliau – Rytų apeigų katalikų bendruomenes.

Kun. Mozė Mitkevičius: „Dievas ir toliau dėlioja mano gyvenimo mozaiką“

Kadaise sėkmingai keliavęs „normaliu“ pasaulietiniu keliu, Mozė Mitkevičius (g. 1979) prieš keletą metų buvo įšventintas kunigu. Sako, dabar yra pats normaliausias ir laimingiausias žmogus, atradęs savo vietą.

Matthew Dickerson. Kas bus paliktas, o kas – paimtas?2
Dalia Žemaitytė - Kelionė

Kaip mes žiūrime į Dievo sukurtą pasaulį, kuriame gyvename? Kaip tvarkomės toje erdvėje, kurioje Jis mus apgyvendino? Ar tai mūsų namai, ar tik viešbutis?

Gianfranco Ravasi. Būkite pasirengę
Dalia Žemaitytė - Kelionė

Krikščioniui išvykimas, pabaiga, mirtis nėra trokštama ar meldžiama siekiamybė tuštumos sūkuryje, tačiau atsiskyrimas, vedantis į naują, kitokią pradžią.

Giusepe De Virgilio. Dievo kvietimas ir silpno žmogaus atsiliepimas: penki bibliniai vaizdai
Dalia Žemaitytė - Kelionė

Remdamiesi biblinių knygų teologiniu ir pasakojamuoju lobynu, stabtelėkime ties penkiomis figūromis, kurioms būdingos prieštaros susidūrus jų prigimties trapumui ir poreikiui atsiliepti į Dievo kvietimą.

Savaitės pokalbis. Eric Fourneret. Eutanazija: nėra „gerų“ ir „blogų“, yra kenčiantis žmogus5

Galime būti prieš ar už eutanaziją, bet negalime paneigti, kad tie, kurie atlieka eutanaziją, tai daro iš užuojautos.

Dalia Žemaitytė. Medijų raštingumas: stereotipų įtaka

Medijos, ypač reklama, perša mums daug stereotipų, sukuria bendrą nuomonę apie tai, kaip reikėtų atrodyti, ką galvoti ir pataria, kaip to pasiekti. Stereotipai nepalieka daug erdvės žmogiškoms vertybėms ir kiekvieno asmens autentiškumui, veikiau priešingai.

Dalia Žemaitytė. Medijų raštingumas: apie efektus

Kaip ir oras, medijos visur prasismelkia ir mus supa. Kaip ir oro, medijų įtaką sunku numatyti. Kaip pavieniai asmenys nesame pajėgūs kontroliuoti medijų, tačiau galime kontroliuoti medijų įtaką mums.

Dalia Žemaitytė. Medijų raštingumas. Tikrovė ir jos atvaizdas medijose

Jei žmonės gautų visa, ko jiems reikia realiame gyvenime, jie neturėtų motyvacijos išlaidauti (pinigų ir laiko atžvilgiu) ieškodami tos informacijos medijose.

Dalia Žemaitytė. Medijų raštingumas: filtrai1

Būti raštingam medijų atžvilgiu – reiškia būti išsilavinusiam, mokėti mąstyti kritiškai, neplaukti pasroviui, nepasiduoti automatiškumui. Ir sugebėti kurti savo gyvenimą tokį, kokio mes norime, o ne tokį, kokį mums nori sukurti medijos.

Dalia Žemaitytė. Medijų raštingumas: bokšto analogija ir keli žinotini principai 1

Vienas svarbiausių gebėjimų šiais laikais, norint susivokti informacijos gausoje, – medijų raštingumas. Jis leidžia atsirinkti informaciją ir rūšiuoti ją pagal tai, ko mums reikia, o ne priimti viską be išimties.

Dalia Žemaitytė. „Karolis – tautų popiežius" ir romietiški beatifikacijos užkulisiai

Centrinės Romos gatvės uždarytos. Dauguma autobusų iš pagrindinės stoties veža Vatikano link. Roma pavirto didžiuliu piligrimų centru.

Ieva Gaižutytė. Apie „M. K. Čiurlionio ezoterinę kelionę“ Milane

Apie Milane atidaromos parodos „ČIURLIONIS: ezoterinė kelionė 1875-1911“ idėją bei su jos rengimu susijusius džiaugsmus ir rūpesčius „Bernardinams.lt" pasakoja LR kultūros atašė Italijoje Ieva Gaižutytė.

Prelatas Stasys Žilys. „Niekuomet nežinojau, kur gyvensiu netrukus“
Dalia Žemaitytė - Kelionė

Stasys Žilys – kunigas, Bažnyčios darbininkas, auklėtojas, tapytojas, poetas, rašytojas, mąstytojas. Jis yra vadinamas lietuviu – popiežiaus mokytoju. Prelatas popiežių Joną Paulių II mokė lietuvių kalbos, vertė jo kalbas bei homilijas į lietuvių kalbą.

Dalia Žemaitytė. Kai žodžių nepakanka, lieka vienas kelias – širdies. Apie pedofilijos skandalą Bažnyčioje52

Audra atrodo lyg praūžusi, bet toli gražu. Krizė Bažnyčioje nepraėjo. Prireiks nemažai laiko ir dar daugiau pastangų atkurti, kas prarasta, – pasitikėjimą.

Dalia Žemaitytė: Laukimas2
Kas man lieka, jei ne Tu. Kas, jei Tu neateisi į mano širdį. Kas aš, nusidėjėlė, be Tavęs. Viešpatie, juk Tu ateisi.
Savaitės interviu. Vanda Ibianska. Gyvenime daug kasdienybės, kuriai turim skirti dėmesio

Spaudoje netylant diskusijoms apie katalikišką žiniasklaidą - kokia ji turėtų būti, išlikti jai ar neišlikti, kokia turėtų būti jos sklaida ir plėtra, džiugina žinia, kad tarp daugelio užgesusių katalikiškų leidinių yra tokių, kurie ne tik išsilaikė per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, bet dar ir plečia savo skaitytojų būrį. Kaip jiems tai pavyksta? Į ką lygiuojasi, kokią puoselėja tobulo žurnalo viziją? Apie tai kalbamės su Vanda Ibianska, ilgamete žurnalo „Artuma“ (buvusio „Caritas“) redaktore.

Dalia Žemaitytė. Bernardinų sodas ar Sereikiškių parkas?
Nors vieni seniausių želdynų Lietuvoje – vienuolynų sodai, tačiau daugelis jų sunyko ar prarado savitumą. Vienas iš išlikusių tokio tipo želdynų - Bernardinų sodas Vilniuje, kuris šiandien įeina į Sereikiškių parko sudėtį. Parkas, kadaise jungęs tris sodus - Bernardinų, Botanikos ir Pilies - yra vienas seniausių miesto želdynų, įkurtų išskirtinėje gamtinėje ir istorinėje urbanistinėje aplinkoje ir siejamas su Vilniaus pilių kompleksu. Šiuo metu Vilniaus savivaldybė, pasitelkusi įvairių specialistų, rengiasi jį sutvarkyti ir labiau pritaikyti visuomenės reikmėms.
Dalia Žemaitytė. Tamsi Motinos Teresės sielos naktis
Neseniai paskelbus palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos laiškus draugams, vyresniesiems ir nuodėmklausiams, pasaulis sužinojo, kad ji patyrė tikėjimo krizę, kuri tęsėsi nuo to gyvenimo momento, kai ji pradėjo savo didžiuosius gailestingumo darbus iki pat jos mirties 1997-aisiais. Tačiau, nors ir išgyvendama abejones, ji išliko bebaimė gynėja ir nepailstanti globėja, besirūpinanti pačiais mažiausiaisiais iš mūsų, ką būtų dariusi ir dėl Dievo.