Donatas Puslys

Misionierius Š. Korėjoje: Neprivalu vykti į užjūrius, kad liudytum Dievo meilę9

Svarbi misionieriaus dvasinio gyvenimo dalis yra ne tik atsakomybės, tačiau ir nuolankumo jausmas. Mes savo darbe esame tik Dievo instrumentai.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ: „Nėra žmogaus be pašaukimo“ 6

Nėra žmogaus be pašaukimo. Kiekvienas esame kažkam pašaukti, tik gal anksčiau buvome linkę išskirti tam tikrus specifinius pašaukimus, visų pirma – kunigo, vienuolio, gydytojo ar mokytojo.

Riterystė šiandieniame pasaulyje116

Kristus dabar žemėje neturi kito kūno kaip tik tavąjį, neturi kitų rankų kaip tik tavąsias, kitų pėdų – kaip tik tavo. 

Mantas Jankavičius: daugiausia turime investuoti į santykį28

Susitikę su Mantu Jankavičiumi Bernardinai.lt redakcijoje, kai už lango šviesą temdė besikaupiantys lietaus debesys, kalbėjomės apie tikėjimą ir tai, ką šiandien reiškia būti krikščionimi.

Keliaujančios architektūros dirbtuvės: siekiame paskatinti vaikus tapti kūrėjais

Septyni miesteliai ir penkios kiekviename iš jų praleistos dienos kuriant vaikų sugalvotą projektą. Tai – keliaujančios architektūros dirbtuvės, kurių organizatorės teigia siekiančios paskatinti vaikus būti jautresnius savo aplinkai ir tapti jos kūrėjais.

Lenkiškos pamokos mūsų demokratijai19

Stebint tai, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje, kur protestuodami prieš teismų reformas į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, mums svarbu mokytis ir nekartoti svetimų klaidų.

Literatūra be moralės yra nežmogiška18

„Literatūra be moralės yra nežmogiška“, – savo Nobelio literatūros premijos teikimo paskaitoje 2010 metais kalbėjo Mario Vargas Llosa.

S. Kanovičius: Įdedame visą širdį, nes antros tokios galimybės jau nebebus5

2019 metais duris turėtų atverti unikalus projektas – Šeduvoje įsikursiantis litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs štetlas“.

In memoriam Liu Xiaobo. Neapykantą galima išsklaidyti tik meile1

Priešo mentalitetas apnuodys tautos dvasią, sukurstys žiaurias mirtinas kovas, sugriaus visuomenės toleranciją ir žmogiškumą, sustabdys tautos pažangą laisvės ir demokratijos link.

Fotoaparato ir rašiklio galia5

Humanizmo mene tikslas yra skatinti empatiją net ir ažvilgiu tų, kurie gali būti laikomi tavo priešais. Net ir priešas visų pirma yra žmogus.

Kam gi mums ta valstybė?22

Tad kam mums ta valstybė? Man regis, kaip tik tam, kad susitvarkytume, kad prisiimtume atsakomybę tardami, jog valstybė – tai ne jie, valstybė – tai ir aš, tai – mes visi.

A. Sutkus – kasdienybės grožio meistras2

A. Sutkus grąžino į mūsų dėmesio epicentrą žmones, kurie šiandien dažnai yra užmirštami arba viešumoje regimi tik dėl jiems priklijuotos etiketės. Net ir tose fotografijose, kuriose vaizduojama minia, dėmesys visų pirma skiriamas kiekvieno individualumui. 

Kaip šiandien įamžinti nepaprastą partizanų auką?17

Kodėl šiandien svarbu aktualizuoti partizanų atminimą ir kaip padaryti, kad jis taptų ne tik proginiu įvykiu, tačiau ir kasdiene savastimi?

Poezija griuvėsiuose

Miloszo poezija sugrąžina turinį žodžiams, kurie pokariu, kaip kad liudijo T. Rozewiczius, rodos jau buvo tapę tik tuščiaviduriais skambalais. Jo poezija nėra naujų mokytojų ir meistrų paieška, o veikiau atsigręžimas į centrą, nuo kurio buvo nusigręžta. 

A. Peškaitis OFM: liberalusis rasizmas stengiasi kitą uždaryti į getą16

Laicizmas siekia tikinčiuosius uždaryti į getus. Tokią mintį atsakydamas į Pascalio Brucknerio idėjas išsakė brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis OFM. Su juo kalbėjomės apie šiandienines Europos problemas bei atsaką joms.

Krasnogrūdos užrašai. Kodėl nukrito Ikaras?2

Kas yra Ikaras? Tai žmogus, kuris nori pažinti aukštybes, nepažindamas nė vieno šalia esančio žmogaus. Tai žmogus, kuriam tegali žiūrėti į nugarą, nes jo akys yra nugręžtos nuo tavęs. Ikaras – tai aš, kai pametu kryptį.

Kodėl atsimename tremtis?2

Kodėl tragiškų 1941 metų birželio 14-osios dienos tremčių atminimas visada liks svarbus? Trumpas atsakymas skambėtų taip – ši diena mums primena didžiausią mūsų netektį. Ši netektis – tai žmonės.

Susipažinau su Teofiliumi

„Mums nereikia imituoti Šv. Pranciškaus ir jo veiklos, nes laikai yra skirtingi. Tačiau mums tikrai reikia jo dvasios užsidegimo, jo tikėjimo“, – taip per pašnekesį man bylojo Prancūzijos pranciškonų provincijolas.

Vardan ko? Katalikiškos žiniasklaidos misija šiandien20

Katalikiška žiniasklaida yra bandymas suaktualinti Evangelijos žinią mūsų dienai, kad tai būtų ne tik rutininis teksto perskaitymas, bet tikroji druska, keičianti mūsų kasdienybės skonį. 

Esamojo laiko įkaitai3

Žvelgdami į praeitį, pernelyg dažnai tenorime priklijuoti kadaise gyvenusiems žmonėms vienokią ar kitokią mūsų dienomis sukurptą etiketę, užuot pamėginę juos suprasti. 

Pavieniui menki, drauge galingi. Rabino pamoka22

Kaip pasitikti ateitį be baimės? Tokį klausimą savo TED2017 kalboje uždavė rabinas Jonathanas Sacksas. 

Karo aukos – Kremliaus įkaitės3
Donatas Puslys - Vilniaus politikos analizės institutas

Vargas istorijai, kuri tampa politikos įkaite. Tuomet nebereikalingi nei faktai, nei tiesa, o rūpi tik viena – sukonstruoti tokį pasakojimą, kuris tenkintų dabartinio politinio elito užmačias ir legitimuotų vykdomą politinį kursą.

G. Paluckas: Šiandien mums labiausiai trūksta solidarumo ir socialinio teisingumo4

Su naujuoju Socialdemokratų partijos pirmininku, Vilniaus vicemeru Gintautu Palucku kalbėjomės apie tai, kas yra socialdemokratiška ideologija, kokiomis vertybėmis ji remiasi ir kaip siekia jas įgyvendinti.

E. Macrono pergalė: šampano gerti nėra kada33

Pirmajame ture tu galbūt dar turi galimybę balsuoti už savo mėgstamą kandidatą, tačiau antrajame rate tau neišvengiamai tenka balsuoti prieš tą, kurio bijai.

Ar mums reikia naujos Nojaus arkos?43

Šv. Jonas Paulius II, pats patyręs komunistinę priespaudą, neragino atsitraukti ir palikti raudonojo maro pagraužtą viešąją erdvę. Jis ragino nebijoti ir būti tiesos liudytojais kasdienėje aplinkoje, nors ji ir būtų priešiška. 

Kam naudingas žydų bolševikų mitas?75

Žydų bolševikų mitas perrašo istoriją etnizuodamas kaltę dėl sovietinio režimo ir taip išplaudamas daugumos kolaborantų padarytus nusikaltimus.

Kaip Putinas nežaidė revoliucijos5

Pirminis Kremliaus taikinys, pasitelkiant istorijos politiką, yra piliečių galvų ir širdžių okupacija, nepaliekant jiems kito pasirinkimo.

Gelsvojo narcizo istorija, arba Pati beviltiškiausia karo deklaracija4

1943 metų balandžio 19 dieną Varšuvoje prasidėjo geto sukilimas.

Sušaudytas Kristus, skaičiai ir kitos Antrojo pasaulinio karo pamokos Gdanske2

Jėzus ne tik nukryžiuotas, tačiau ir sušaudytas sovietinių karių, trypiančių okupuotą Lenkijos dalį. Peršauta Kristaus figūra su įstrigusia kulka Antrojo pasaulinio karo muziejų Gdanske pasiekė iš Žemutinės Silezijos.

Apie mėsėdišką ir vegetarinį totalitarizmą9

J. Barneso knyga „Laiko triukšmas“ yra puiki totalitarizmo – tiek mėsėdiškos, tiek vegetariškos jo versijos – studija, dėmesį sutelkianti į konkretaus žmogaus pavergimą ir jo sielos palaipsnį suardymą.

W. Smarzowski: Bėda yra, kai didvyriais laikomi tie, kurie žudė, o ne gelbėjo11

Festivalyje „Kino pavasaris“ rodytas režisieriaus Wojciecho Smarzowskio filmas „Voluinė“, pasakojantis apie tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius Voluinės regione, dar prieš peržiūrą sulaukė daugybės diskusijų ir net kaltinimų.

Fred Kelemen: Stiprus yra tik gebantis padėti silpnesniajam4

Vokiečių režisierius ir operatorius Fredas Kelemenas šių metų „Kino pavasaryje“ pristatė naujausią filmą „Sarajevo sielvarto dainos“. Šiame triptike dėliojama gyvenimo Sarajeve mozaika. 

Apie Rusijos vėliavą ir užuojautą aukoms

Užjausdamas šiandieninio išpuolio Sankt Peterburge aukas tenoriu pasakyti, kad labai norėčiau, jog vieną dieną Rusija taptų kitokia valstybe.

Atsako Rusijos informaciniam karui strategijos. Kaip kovojant su Putinu netapti Putinu?21

Vakarų pasaulis negali likti abejingas informaciniam karui, nukreiptam prieš jį. Tačiau esminis klausimas – kaip atsakyti į Rusijos propagandą, kuria siekiama piliečiams įmontuoti tam tikrą mentalinę schemą, ir kartu netapti panašiam į Putiną. 

Ar iš kruvino pėdsako gali gimti utopija?3

Filmas pačioje Lenkijoje sukėlė gausybę diskusijų, ir valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos, jos šalininkų, ir nemažos dalies katalikų buvo sutiktas kaip priešiška kritika, antibažnytinė manifestacija. Į visa tai verta pažvelgti giliau.

Žmogiškųjų išteklių administravimas. Tada ir dabar6

Lietuva susiduria su skaudžia emigracijos, kurią dalis įvardija tiesiog kaip evakuaciją, problema. Dėl to ginčytis neverta. Verta ginčytis dėl šios problemos priežasčių, nes negalavimą galima pagydyti tik teisingai nustačius jo priežastis. 

Apie tironiją. Penkios T. Snyderio pamokos3

Istoriko Timothy Snyderio įžvalgos apie tai, kaip apsisaugoti nuo tironijos.

Mes melą užrašysim su lašeliu teisybės12

Taip kadaise dainavo grupė SSG. Šie žodžiai atskleidžia tai, kas vadinamosiose melagingose naujienose (angl. Fake News) yra pavojingiausia. Jos nėra tiesiog iš oro sukurptas melas.

Hegelio geluonis ir pergalė Nyderlanduose7

Tad kodėl visi taip džiūgauja G. Wilderso, kuris ir šiaip nebūų turėjęs galimybės nei premjerauti, nei surengti sėkmingą referendumą dėl išstojimo iš ES, pralaimėjimu? 

Pažink savo priešą36

Sakoma, kad savo priešą dera pažinti. Jokiu būdu ne tam, kad su juo kovodamas galiausiai taptum panašus į jį. Jo mąstyseną, veiklos metodus dera pažinti tam, kad galėtum deramai nuo jų apsisaugoti, atsikirsti.

„Boriso Davidovičiaus kapas“: totalitarizmo genezė pagal D. Kišą6

Šiemet sukanka 100 metų nuo Rusijos  bolševikinės revoliucijos, pagimdžiusios vieną despotiškiausių imperijų per visą žmonijos istoriją. Serbų kilmės rašytojo Danilo Kišo knygoje „Boriso Davidovičiaus kapas“ nagrinėjamas ne šios imperijos gimimas, o jos skleidžiamo ideologinio užkrato plitimas.

A. Burszta: T. Rozewiczius buvo tarsi poetinė Lenkijos sąžinė

„Negaliu įsivaizduoti, kokia būtų Lenkijos pokario poezija be Tadeuszo Rozewicziaus eilėraščių. Mes visi esame jam šiek tiek skolingi, nors ne visi žinome, kaip tą pripažinti“, – kadaise teigė Cz. Miloszas.

A. Jokubaitis: Šiandien universitetai temoko gaminti „mokslinę produkciją“9

Pokalbį su filosofu A. Jokubaičiu paskatino jo knyga „Filosofas kaltina mokslininkus“. Tiesa, galiausiai pokalbis virto ne tik kaltinimu mokslininkams, tačiau ir bandymu suvokti, kas gi ne taip su šiandienos mūsų politiniu gyvenimu, švietimo sistema.

K. Czyzewskis: Kovodami su Galijotu turime atminti, kad nugalėti gali tik Dovydas7

Kai jauti, kad greta tavęs auga ir stiprėja Galijotas, kyla pagunda kurti savąjį Galijotą kovai su priešu. Tačiau tiesa yra tokia, kad nugalėti Galijotą gali tik Dovydas. Decentralizacija, bendruomenių, kultūrų įgalinimas yra tas kelias, kuriuo turėtume keliauti.

A. B. Yehoshua: Literatūra neturėtų išsižadėti savo moralinės misijos1

A. B. Yehoshua yra laikomas vienu iš svarbiausių šiandienio Izraelio autorių. Pirmoji jo knyga lietuviškai kelia daug svarbių klausimų pradedant žmonių virtimu paprasčiausiais ištekliais darbo rinkoje, imigrantų, svetimųjų padėtimi visuomenėje ir baigiant žiniasklaidos vaidmeniu.

Simuliakrinė „simuliakrinės krikščionybės“ kritika36

Iš to, ką A pasako apie B, daugiau galime sužinoti ne apie B, o apie A. Kitaip tariant, mūsų kalba dažniausiai daugiau pasako ne apie tuos, apie kuriuos kalbame, o apie mus pačius, kurie kalbame.

Apie trenerį, kuris neišmokė žaisti futbolo3

Tikras pedagogas turi rūpintis ne tik dalykinių žinių perdavimu jaunajai kartai. Šalia dalykinių žinių perdavimo, jam tenka ir kita svarbi misija – ugdyti žmogiškumą. 

Religijos vaidmuo XXI amžiuje62

Rabinas Jonathanas Sacksas savo paskaitoje nagrinėjo, kodėl religija neišnyko nepaisant visų sekukiaristų svajų, kodėl religija į viešąją erdvę šiandien neretai grįžta savo radikaliomis formomis ir kas turėtų būti padaryta.

Būčiau laimingas, jei tik… Patersono ir Rozewicziaus dialogas4

„Aš manau, kad grožis yra randamas smulkiose detalėse, ir ne viskas gyvenime yra dramatiška. Manau, kad šis filmas tiesiog akcentuoja detales“, – apie savo naujausią kino filmą „Patersonas“ kalbėjo režisierius Jimas Jarmuschas.

Boksininkas iš Latvijos: „Priėmiau jus neprašytas“2

R. Seduls – buvęs boksininkas ir jūrininkas – į Latviją atslinkus nacistinei okupacijai darbavosi vieno pastato valdytoju. Iš pradžių jis kartu su žmona Johanna pažadėjo padėti pasislėpti vienam namo gyventojui, savo bičiuliui Davidui Zivconui, o galiausiai išgelbėjo net 11 žydų.