Donatas Puslys

„Lietuva, Tėvyne mano“. Adomo Mickevičiaus pėdsakais

Jokia mūsų dienų Europos tauta neturi tokio epo kaip „Ponas Tadas“. Čia Don Kichotas susilieja su Iliada.

Už jūsų ir mūsų laisvę: XIX amžiaus romantikų ir pozityvistų pamokos

A. Mickevičiaus asmenybė yra langas, pro kurį atsiveria plati XIX amžiaus panorama.

Nuo Gdansko iki Varšuvos, nuo Antrojo pasaulinio karo iki „Solidarumo“

O kas gi yra geras muziejus? Pabandysiu atsakyti į šį klausimą pasitelkdamas penkių Lenkijos muziejų pavyzdžius.

Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė. J. Basanavičiaus Praha

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia“, – žymiojoje „Aušros“ prakalboje rašė dr. J. Basanavičius. Užrašė jis šią prakalbą gyvendamas Prahoje, kurioje tapo čekų tautinio atgimimo liudininku.

Rašytojas A. Lightmanas: vidiniam „aš“ yra reikalinga vienatvė, tyla, lėtumas

„Man labai svarbu pabūti vienumoje, tyloje. Tai labai svarbu mąstymui ir bandymui susivokti, kas aš esu. Taip pat šis laikas yra labai svarbus mano kūrybinei veiklai.“

Šiapus ir anapus. Teatriniai svarstymai apie migraciją

Tai yra kūrinys, kurį privalu pamatyti kiekvienam, kuris ieško atsakymo į klausimą, kodėl dalis žmonių palieka Lietuvą.

Sto lat! Sto lat, broliai lenkai!

Su gimtadieniu, broliai lenkai. Su Jūsų valstybės šimtmečiu. Už jūsų ir mūsų laisvę. Už šimtmetį. Sto lat!

„Vilnius Social Club“: stengiamės atsiliepti į kylančius socialinius iššūkius

„Dabar mes vis galime išgirsti kalbas, kad Vilniaus Naujininkų rajonas gražinasi, atsinaujina. Tai yra gerai, tačiau vis tik svarbiausia nepamiršti, kad esmė yra ne pastatai, o žmonės, bendruomenė.“

Kodėl demokratijai reikia gatvės futbolo

Futbolas gali demokratiją padaryti atsparesnę, gyvybingesnę, ugdydamas mumyse bendruomeniškumo, atsakomybės, iniciatyvos, lyderystės įgūdžius. 

Blogio akivaizdoje

Nėra jokių garantijų, kad mūsų pastangos bus vainikuotos triumfu, bet Adomo sūnų pergalė yra pati pastanga nepasiduoti ir kantriai tęsti savo misiją. 

Neapykantos vaisiai

Skiname ilgą laiką sėtos neapykantos vaisius. Tokia išvada peršasi po žinių apie Barackui Obamai, Hillary Clinton, George’ui Sorosui ir CNN nusiųstus sprogstamuosius užtaisus.

Pakso pasaka be galo

Ar tai nėra dar vienas svarus argumentas, kad reikia ne tik įgyvendinti EŽTT sprendimą, tačiau ir įgyvendinti jį taip, kad būtų priimti reikalingi saugikliai?

Santuokos džiaugsmas

Tarp visų gausybės didesnių ir smulkesnių pasirengimo vestuvėms darbų vis grįždavau prie klausimų, o ką gi man reiškia santuoka, kada ir kaip supratau, kad esu pasirengęs šeimai.

V. Landsbergis: Jonas Paulius II labai gerai suprato Lietuvą

„Jonas Paulius II Lietuvos nepriklausomybės byloje atliko labai svarbų vaidmenį“, – konstatuoja buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.

R. Chvoleso tapyba – bilietas į dingusį Vilnių

Chvoleso kūryboje Vilnius užima ypatingą vietą kaip pažadėtoji ir prarastoji žemė vienu metu. Šiandien dėl menininko paveikslų galime pasivaikščioti po Vilnių, kurio jau nebėra.

Afrikos literatūros sala Lukiškių aikštėje

Vilniaus Lukiškių aikštėje jau kurį laiką veikia projekto „Vilnius skaito“ įkurta skaityklėlė, kviečianti praeivius kokybiškai praleisti laisvalaikį su knyga.

Ir visa, kas nespėjo atsitikti, nutolsta pasroviui nebūtimi. Prahos pavasaris po 50 metų

Pagundos perkurti pasaulį pagal vieną ar kitą ideologinę špargalkę vis sugrįžta prisidengdamos skirtingomis kaukėmis.

Apie prarastus miestus, komunizmą, velnią, cenzūrą ir prasmes tarp eilučių. Pokalbis su A. Franaszeku

Su poetų – Cz. ir Z. Herberto – biografu Andrzejumi Franaszeku kalbamės apie poeziją, jos santykį su istorija, poeto gyvenimą emigracijoje ir cenzūros prispaustoje Lenkijoje.

Pranciškus Vilniaus gete

Nemanau, kad iš popiežiaus apsilankymo turėtume laukti, kad jis sudėlios visus taškus ant i. Tą turime padaryti mes patys. Popiežiaus misija galėtų paskatinti mus šiame tiesos paieškų, atgailos, gailestingumo ir susitaikymo kelyje.

Tarp robotikos, tulpinių ir Miltinio. Pokalbis su Andriumi Jevsejevu

Su Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovu Andriumi Jevsejevu susitikome Vilniuje, kad pakalbėtume apie Panevėžį. Šis miestas kažkada pelnytai didžiavosi savo teatru, kurio legenda dar ir dabar sklando po miestą ir Lietuvą.

Šitaip ir baigasi demokratija, ne sprogimu – inkštimu

Ne ką rečiau, o gal net ir dažniau demokratijos žlunga tyliai – demokratiškai išrinktiems politikams tyliai demontuojant demokratinės santvarkos pamatus.

M. Biržiška – švietėjas, redaktorius, politikas, kovotojas

Nepriklausomybiniu, Vasario 16-osios nustatytu keliu per kovas, aukas, kančias žengia, parpuola ir vėl pakildama eina į priekį visa lietuvių tauta.

Tautiškumas – saugoti ar kurti?

Kai girdžiu kalbas, kad mums reikia išsaugoti tautiškumą, suklūstu. Apie ką kalbama? Kodėl kalbama apie saugojimą, o ne kūrimą? Manau, kad dėmesys žodžiams šiuo atveju yra labai svarbus, nes vieno ar kito termino pasirinkimas nėra atsitiktinis. 

Lietuviai Patagonijoje: Narsieji gringai ir indėnų motinėlė

„Vėliau Eduardas Botelis pasakodavo niekada nebuvęs matęs tokių ryžtingų ir drąsių čia atvykusių „gringų“.

Jungiamojo audinio formavimas. „Santaros“ savaitgalio apmąstymas

Kuo man svarbi yra „Santara-Šviesa“? Kodėl ten taip gerai jaučiuosi?

Globali Lietuva, arba Kodėl vien Tautinės giesmės užsienyje nepakanka

Neužtenka tik atšvęsti Joninių, sugiedoti himną ar surengti lietuvišką parodą kokiame kitame name. Tai yra puiku, bet vis tiek lieka klausimas, kad jei jau esi lietuvis, tai ką padarei Lietuvos namui.

Žaidimai nuotekomis žiniasklaidoje

Man vis dėlto didesnį nerimą kelia tai, kad teisėsaugos institucijų surinkta medžiaga, kuri turėtų tarnauti teisingumo siekiui, iš tikrųjų tampa ginklu politinėse manipuliacijose.

Kun. A. Toliatas: Marija po kryžiumi yra turtingesnė nei Marija Betliejuje

„Panašu, kad aš kaip kunigas ieškojau bažnyčios, o bažnyčia ieškojo sau kunigo“, – teigia kunigas Algirdas Toliatas, prisimindamas kelią, kuris jį atvedė į penktadienį atšventintą Švč. Mergelės Marijos bažnyčios koplyčią. 

Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo

Vanago auka byloja, kad yra šiame pasaulyje tokių kilnių dalykų, dėl kurių verta aukotis, net jei tai reikštų ir mirtį nuo tirono rankos. 

Kokią knygą derėtų perskaityti kiekvienam tėčiui?

Vyrams dažnai sunkiai sekasi įvardinti savo ir skaityti kitų jausmus. Nebent viskas būna parašyta, kaip juodu ant balto ir neperskaityti tiesiog neįmanoma.

„Diena gatvėje – Naujininkai“. Apie socialinio darbo gatvėje užkulisius

Kasparas pasakoja, kad jį į gatvę pastūmėjo supratimas, jog dirbdamas socialiniame centre gali padėti daliai jaunimo, tačiau vis dėlto nepasieki tų jaunų žmonių, kurie iki socialinio centro neateina.

Tėkmė. Praeinančiųjų pėdsakais

O be atminties miestas yra plytų ir asfalto rinkinys, be atminties žmonės yra tik pakrikę benamiai… Praeinantieji, siekime amžinybės.

Sprendžiant tarptautinius konfliktus reikia ne sirgalių, o teisingumo siekiančių teisėjų

Jau esu rašęs, kad tarptautinius konfliktus mes dažnai esame linkę vertinti tarsi futbolo rungtynių sirgaliai. Palaikome savo komandą, dažnai iškoneveikiame teisėjus, nes šie gi visada švilpia ne taip, kaip reikia, yra nupirkti ir akli.

Ką skaityti? Novičiokas, polokaustas, sielvartas ir demokratija socialinių tinklų eroje

Ar žinote, kaip buvo sukurta nervus veikianti itin pavojinga medžiaga „Novičiok“? Ar esate girdėję terminą „polokaustas“? Kaip manote, ar liberali demokratija išgyvens socialinių tinklų erą?

Belaisviai tarp neišvengiamybės ir amžinybės

Vargu ar greitu metu galime tikėtis, kad T. Snyderio knyga pasirodytų lietuviškai. Deja, nes joje išdėstytų minčių aptarimas būtų labai svarbus mūsų viešajai erdvei, kurioje taip pat jausti amžinybės politikos kvėpavimas.

Ką skaityti? Pabėgėliai kariuomenėje, diktatorių rašiniai ir skirtingi ateizmai

Ar kariuomenė gali padėti imigrantų, įskaitant ir pabėgėlius, integracijai į visuomenę? Kodėl buvęs FTB vadovas Jamesas Comey JAV prezidentą Donaldą Trumpą savo naujoje knygoje lygina su mafijos vadovu?

E. Strasseris: politikoje svarbu realus pokytis, o ne viešieji ryšiai

Per pastaruosius dešimtmečius pasaulis smarkiai pasikeitė, tačiau politikoje mes dažnai dar taikome senus instrumentus, teigia vienas iš europinės iniciatyvos Inovacinės politinės veiklos apdovanojimai kūrėjų Edwardas Strasseris.

Ar reikia skirti rusus ir Rusiją?

Kuo mes skiriamės ar bent privalome skirtis nuo šiandienės Rusijos, kad netaptume tik veidrodiniu Putino atspindžiu? 

Reglindis Rauca ir Irena Veisaitė – vienos nepaprastos draugystės istorija

„Šiandien esu labai dėkinga visiems žmonėms, kurie mane priėmė, nors jiems patiems ar jų artimiesiems teko patirti Holokausto siaubą. Šis laikas man buvo didžiulė dovana.“

Pašilaičiai Nidoje ir atominė miesto tapatybė. Pokalbis su fotografe N. Rekašiūte

Mano projektas yra skirtas ne tiek tam, kad Lietuva susipažintų su Visaginu, bet tam, kad patys visaginiečiai susipažintų su Visaginu. Yra daug žmonių, kurie daro nuostabių dalykų, tačiau nelabai kas apie juos žino. 

N. Putinaitė: Jei ir prasminga jungti institutus, tai prie universitetų

Svarbu siekti, kad lituanistika netaptų ideologija, o būtų mokslas. Dabar daugelyje dokumentų, tame pačiame lituanistikos įstatyme matau, kad lituanistika yra labiau pateikiama kaip tam tikra vyraujanti valstybės ideologija.

Filmo „Tyli naktis“ režisierius P. Domalewskis: „Neturiu atsakymų, tik klausimus“

Su filmo režisieriumi P. Domalewskiu kalbėjomės apie jo kelią į kiną, vaizdajuosčių nuomos punktus, Disney’aus filmukus, humorą, demokratiją ir autoritarizmą filmavimo aikštelėje ir, savaime suprantama, „Tylią naktį“. 

V. Ališauskas: Klasikinius filologus robotai pakeis paskutinius

Juokaudamas aš visada sakau, kad klasikus, klasikinės kultūros žinovus robotai pakeis paskutinius. Taip kad dar kelios kartos galės kontroliuoti robotus, o ne būti jų kontroliuojami. Tuo tarpu programuotojams bus blogai jau labai greitai.

Per balas link aušros

Jei mums rūpi lietuvybė, negalime apsiriboti tik kultūriniais klausimais. Privalome būti ir valstybininkai, suinteresuoti Lietuvos valstybingumo sutvirtinimu.

Vaikiška tremties istorija ne tik vaikams

Suprantu, kad galima skųstis šiandienos Lietuvos problemomis ir siekti pakeisti situaciją, tačiau ilgėtis sovietmečio žinant, kokia neleistina kaina buvo sumokėta už garantuotus darbo paskyrimus, už viską, kas esą buvo nemokama, už kolchozus?

Humanitarinių institutų jungimas: rūpinimasis mokslu ar orveliškos tikrovės konstravimas?

Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės dokumente raginama skirtingus humanitarinės krypties institutus sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Kokie to padariniai?

„Wenger out“, arba Keli dalykai apie protestą prie Seimo

Kelios pastabos apie tai, ką ketvirtadienį išvydome proteste prie Seimo.

Liliputų išmintis ir išdavystė

Seime aiškiai veikia grupuotė, kuriai galia, savų interesų tenkinimas yra svarbiau už Konstituciją. Jie parodė,  kad, susimetus į kliką, suformavus daugumą ne vertybiniu, o savų išskaičiavimu pagrindu, galima išsipainioti iš visų pančių ir rodyti vidurinį pirštą Konsituciniam Teismui.

Prasmės paieškose su tarakoniuku Martinu

Mokykloje dažniausiai esame ugdomi teisingai atsakinėti į užduodamus klausimus, o ši „Mažųjų Platonų“ serija siekia žymiai daugiau – mokytis klausti ir ieškoti pačiam.

#MeToo – nepasiklysti tarp dviejų kraštutinumų

Vis dėlto šįkart ne apie tai, nes tikiu, kad nepaisant visų pasaulėžiūrinių nesutarimų mes vis dėlto galime rasti bent dalinį sutarimą dėl to, kas yra smurtas prieš moteris ir kaip su tuo kovoti.