Donatas Puslys

Ar reikia skirti rusus ir Rusiją?

Kuo mes skiriamės ar bent privalome skirtis nuo šiandienės Rusijos, kad netaptume tik veidrodiniu Putino atspindžiu? 

Reglindis Rauca ir Irena Veisaitė – vienos nepaprastos draugystės istorija

„Šiandien esu labai dėkinga visiems žmonėms, kurie mane priėmė, nors jiems patiems ar jų artimiesiems teko patirti Holokausto siaubą. Šis laikas man buvo didžiulė dovana.“

Pašilaičiai Nidoje ir atominė miesto tapatybė. Pokalbis su fotografe N. Rekašiūte

Mano projektas yra skirtas ne tiek tam, kad Lietuva susipažintų su Visaginu, bet tam, kad patys visaginiečiai susipažintų su Visaginu. Yra daug žmonių, kurie daro nuostabių dalykų, tačiau nelabai kas apie juos žino. 

N. Putinaitė: Jei ir prasminga jungti institutus, tai prie universitetų

Svarbu siekti, kad lituanistika netaptų ideologija, o būtų mokslas. Dabar daugelyje dokumentų, tame pačiame lituanistikos įstatyme matau, kad lituanistika yra labiau pateikiama kaip tam tikra vyraujanti valstybės ideologija.

Filmo „Tyli naktis“ režisierius P. Domalewskis: „Neturiu atsakymų, tik klausimus“

Su filmo režisieriumi P. Domalewskiu kalbėjomės apie jo kelią į kiną, vaizdajuosčių nuomos punktus, Disney’aus filmukus, humorą, demokratiją ir autoritarizmą filmavimo aikštelėje ir, savaime suprantama, „Tylią naktį“. 

V. Ališauskas: Klasikinius filologus robotai pakeis paskutinius

Juokaudamas aš visada sakau, kad klasikus, klasikinės kultūros žinovus robotai pakeis paskutinius. Taip kad dar kelios kartos galės kontroliuoti robotus, o ne būti jų kontroliuojami. Tuo tarpu programuotojams bus blogai jau labai greitai.

Per balas link aušros

Jei mums rūpi lietuvybė, negalime apsiriboti tik kultūriniais klausimais. Privalome būti ir valstybininkai, suinteresuoti Lietuvos valstybingumo sutvirtinimu.

Vaikiška tremties istorija ne tik vaikams

Suprantu, kad galima skųstis šiandienos Lietuvos problemomis ir siekti pakeisti situaciją, tačiau ilgėtis sovietmečio žinant, kokia neleistina kaina buvo sumokėta už garantuotus darbo paskyrimus, už viską, kas esą buvo nemokama, už kolchozus?

Humanitarinių institutų jungimas: rūpinimasis mokslu ar orveliškos tikrovės konstravimas?

Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės dokumente raginama skirtingus humanitarinės krypties institutus sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Kokie to padariniai?

„Wenger out“, arba Keli dalykai apie protestą prie Seimo

Kelios pastabos apie tai, ką ketvirtadienį išvydome proteste prie Seimo.

Liliputų išmintis ir išdavystė

Seime aiškiai veikia grupuotė, kuriai galia, savų interesų tenkinimas yra svarbiau už Konstituciją. Jie parodė,  kad, susimetus į kliką, suformavus daugumą ne vertybiniu, o savų išskaičiavimu pagrindu, galima išsipainioti iš visų pančių ir rodyti vidurinį pirštą Konsituciniam Teismui.

Prasmės paieškose su tarakoniuku Martinu

Mokykloje dažniausiai esame ugdomi teisingai atsakinėti į užduodamus klausimus, o ši „Mažųjų Platonų“ serija siekia žymiai daugiau – mokytis klausti ir ieškoti pačiam.

#MeToo – nepasiklysti tarp dviejų kraštutinumų

Vis dėlto šįkart ne apie tai, nes tikiu, kad nepaisant visų pasaulėžiūrinių nesutarimų mes vis dėlto galime rasti bent dalinį sutarimą dėl to, kas yra smurtas prieš moteris ir kaip su tuo kovoti.

Išlaisvinanti Gombrio ironija

Manau, kad šia savo knyga W. Gombrowiczius tobulai išpildė pačiam sau išsikeltą misiją nepamiršti pasaulio, apsiribojant lenkiškumu, o pasaulinėje skalėje tapti lenku, jaučiančiu pasaulio egzistavimą. 

Turtinga, bet tragiška Molėtų žydų istorija
Donatas Puslys - Bernardinai.TV

Apie tai, kodėl Molėtai ir šio miesto apylinkės buvo laikomos tremtinių ir keistuolių kraštu. Apie turtingą Molėtų žydų istoriją. Apie Holokausto tragediją – aukas, nusikaltėlius, gelbėtojus ir stebėtojus.

Susidraugauti su Mirtimi

Knygoje Hanso Christiano Anderseno medaliu ir Astridos Lindgren atminimo premija apdovanotas autorius nedaugžodžiaudamas ir pasitelkdamas minimalistines iliustracijas pasakoja apie tai, kaip Ančiai palaipsniui pavyko susibičiuliauti su Mirtimi ir susitaikyti su savo laikinumu.

Monsinjoras R. Makrickas: „Už Lietuvos šimtmetį turime būti dėkingi ir Šventajam Sostui“

Galite įsivaizduoti, kad Lietuvos vardas buvo minimas visame pasaulyje, kiekvienoje vyskupijoje bei parapijoje. Parama buvo ne tik materialinė, bet ir ne mažiau moralinė.

#MeToo: prasikaltusieji, aukos, stebėtojai

#MeToo bangai, kalbančiai apie seksualinį moterų išnaudojimą ir priekabiavimą, pasiekus ir Lietuvą, ilgą laiką buvau tiesiog stebėtojas, kuriam ramybės nedavė du esminiai klausimai.

Kai tauta pasirodo vienaskaita

Biblijoje skelbiama, kad tik tiesa gali padaryti mus laisvus. Remiantis tuo, svarbiausia yra gyventi tiesoje, vadinasi, ir lojalumas savo tėvynei ir tautai privalo būti įsišaknijęs tiesoje, nors dėl to ir reikėtų išsakyti daug nemalonių dalykų savo tautiečiams. 

Politike, pasitikrink savo humoro jausmą

Humoras, anot S. Popovičiaus, ne tik padeda visuomenei įveikti režimo baimę, tačiau ir atskleidžia visą autoritarizmo tragikomiškumą. Trumpai tariant, jis ne tik parodo, bet galiausiai ir vis daugiau žmonių leidžia išsakyti, kad karalius yra nuogas.

#WeRemember: Ką reiškia prisiminti?

Atmintis visada yra susijusi su savirefleksija, kai istorijos pamokas pritaikome savo kasdienybei.

Popiežius Pranciškus: apie kalėjimus, universitetus ir tėvynę

Čilėje Pranciškus lankėsi Popiežiškajame katalikų universitete, susitiko su valdžios, pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso atstovais, trumpam vizitui užsuko į moterų kalėjimą, bendravo su pašvęstojo gyvenimo atstovais. 

Stokojame solidarumo? Kokio?

Nostalgija buvusiam laikui – vienas pagrindinių mūsų valstybinių švenčių ingredientų. O tada tai buvo – tauta vieninga, solidari, idealistiška… Panašios kalbos nėra tik pastanga kuo įmanoma objektyviau pavaizduoti praeitį, tai ir esamojo laiko atspindys.

G. Sakalauskas: lietuviai puikiai žino, kodėl reikia ginti laisvę

Tuo metu mažai kas įsivaizdavo, kokia bus ta laisvė, kokia respublika – prezidentinė ar parlamentinė – taps Lietuva. Tačiau dauguma norėjo atitaisyti milžinišką istorinę skriaudą, kai iš mūsų buvo pavogta nepriklausomybė.

Litvakas Saadia Bahat: Gyvenime stengiuosi žiūrėti tik į priekį

Kartais naktimis aš vis dar išgyvenu tas baisias akimirkas, kurias man teko patirti. Tačiau mano gyvenimas visada yra nukreiptas į ateitį. Kai atsigręžiu atgalios, stengiuosi prisiminti ir mėgautis džiugiais dalykais.

Dauguma, apsimetusi tauta, ir politikai, nusprendę pamiršti politiką

Kai premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad už medikų protestų stovi Gintautas Paluckas, susimąsčiau, jog galbūt Lietuvos žmonės ir nėra tokie susvetimėję, nes už kiekvieno, pasirodo, vis kas nors stovi. Čia – ironiškas situacijos interpretavimas.

Amosas Ozas ir žydiškosios tapatybės klausimas
Donatas Puslys - Naujasis židinys

Ar apskritai galima kalbėti apie vieną žydiškąją tapatybę?

Holokaustas Šeduvoje: blogis neįsivyrauja iš karto

Pirmoje pokalbio su Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovu Sergejumi Kanovičiumi dalyje kalbėjomės apie turtingą tarpukario Šeduvos žydų gyvenimą. Antroji pokalbio dalis perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo metus, Holokaustą.

Turtinga, bet tragiška Molėtų žydų istorija
Donatas Puslys - Bernardinai.TV

Su Vaidotu Žuku susitikome Alantos dvare, kur veikia ir jo vardo meno galerija. Viena iš galerijos salių kaip tik ir yra skirta ir Molėtų bei Alantos žydams bei jų gelbėtojams atminti. 

Draugystė su klasės pacanu

Kalbos apie draugystę su Rusija man primena mokyklos laikus, kai klasėje atsirasdavo koks nors pacanas, panūdęs įvesti savo tvarką, t. y. paniatkes

Šeduvos žydai tarpukariu: Holivudo filmai, šokiai ir spalvinga kasdienybė
Donatas Puslys - Bernardinai.TV

Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. 

Išeinantis Panevėžys. Kaimynei Valerijai atminti

Grįžau per šventes namo. Panevėžyje tenka apsilankyti gana retai. Tačiau kiekvieną kartą grįžus viskas atrodo taip, kaip palikta. Tačiau šįkart grįžau į pasikeitusį miestą. 

Kalėdinis laimės žiburys

Šioje kelionėje pirmieji būna ne tie, kurie be paliovos veržiasi pirmyn, o tie, kurie nesibodi, nesigėdija nusileisti žemyn ir būti su tais žmonėmis, kuriuos šiandienis pasaulis dažnai paverčia tiesiog pajuokiančiomis, žeminančiomis etiketėmis.

Ulf Peter Hallberg: Piktam, niekuo netikinčiam postmodernistui patarčiau įsigyti katę7

Mes šiandien vis labiau pamirštame, ką reiškia būti, ir vis labiau akcentuojame tik darymą, kol galiausiai ir patys tampame produktais.

Kaip Darwinas rabinui J. Sacksui padėjo spręsti religinio fanatizmo problemą8

Rabinas J. Sacksas šiandieniniame pasaulyje, dažnai pasiduodančiame radikaliems krašutinumams, yra labai reikalingas sveiko proto balsas.

Pasaka be galo. Idėja paminklui Lukiškių aikštėje38

Panašu, kad paminklo Lukiškių aikštėje istorija dar taip greitai nesibaigs. Taip manyti verčia kelios priežastys.

M. Žantovski: problema – ne liberalioji demokratija, o mes patys6

Vaclavui Havelui labai svarbi buvo viltis. Tačiau viltis jam nereiškė tikėjimo, kad viskas būtinai baigsis gerai. Viltis jam reiškė, kad tai, ką darai, turi prasmę.

Nieko nepadarysi? Ar tikrai?7

Vos prisilietus prie biblinės „Samsono ir Dalilos" istorijos, Vilnius City Operos kūrėjai suprato, jog pasirinkdami C. Saint – Saënso operą panirs ne tik į išskirtinio grožio muzikos kūrinį, bet ir amžinas, skaudžiai atsikartojančias tautų karų problemas.

Ich bin Keidaner
Donatas Puslys - Bernardinai.TV

„Ich bin Keidaner“, – taip save pristatydavo Kėdainių žydai. Kaip savo knygoje „Senieji Kėdainiai: istorija ir įdomybės“ pasakoja Algirdas Juknevičius, jie taip pabrėždavo savo išskirtinumą, kuriuo didžiuodavosi.

Kėdainiai – šešių tautų, šešių konfesijų, šešių turgaus aikščių miestas5
Donatas Puslys - Bernardinai.TV

Kėdainiai – kultūrine prasme labai turtingas miestas. Čia savo pėdsaką paliko įvairių kultūrų ir tikybų žmonės. Galime kalbėti apie škotus, žydus, rusėnus, katalikus, stačiatikius ir laisvamanius.

G. Kanovičius: Gera knyga visada yra gyvenimo mokytoja6

Aš stengiausi išsaugoti atminimą apie tuos žmones, nenuslėpdamas jų ydų. Kaip mėgdavo sakyti mano senelė Rocha, tapusi viena pagrindinių „Miestelio romanso“ herojų, „stenkis gyvenime prisiminti gėrį ir rečiau prisimink blogį“.

VIENO EURO MISIJA, ARBA „BERNARDINAI.LT“ IŠGYVENIMO STRATEGIJA21

Kažkada startavome su šūkiu: „Be jūsų nebus mūsų“. Šiandien primename šį kvietimą sakydami, kad jūs, brangūs skaitytojai, esate svarbiausi mūsų bendražygiai.

Vanagai ir Vanagaitė76

Rūta Vanagaitė savo pareiškimais peržengė visas padorios diskusijos ribas, vis dėlto net ir į tokią bjaurią provokaciją dera atsakyti padoriai.

Atstumti ar apkabinti?261

Apie daug diskusijų sukėlusį Kamilės Gudmonaitės spektaklį, stereotipus, normas ir žmogaus prigimtį bei mūsų komentarų kultūrą – pokalbis su broliu pranciškonu Arūnu Peškaičiu OFM.

Postmodernizmas yra blogiausias dalykas, nutikęs mūsų demokratijai10

Prancūzijos prezidentas kalba apia būtinybę atgaivinti didžiuosius naratyvus ir demokratinio heroizmo poreikį.

Pasakykite Lietuvai – pasiilgome, pasakykite Lietuvai – negrįšime38

„Pabaiga – liūdnas akordas? Pradžia, net liūdna, – geriau už džiaugsmingiausią pabaigą? Kartais pradžia gali būti pabaiga, o pabaiga – tiktai pradžia“, – taip baigiasi Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. 

Litvakų Kaunas: nuo tarpukario iki šiandienos10

Istorikas Linas Venclauskas pasakoja apie litvakišką Kauną.

Mano sapnai buvo lietuviški10

„Mano sapnai buvo lietuviški“, – apie tai, kaip emigravusi į Izraelį ilgėjosi Lietuvos ir gimtojo Kauno, pasakoja Bella Shirin. Šiandien moteris vėl gyvena Kaune, o apie jos gyvenimą yra pastatytas net spektaklis „Shalom, Bellissima!“

Men darf zain a mentsch14

Jochanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“ atskleidžia kraupią Kauno geto istoriją, kurioje suspindi pasaulio tautų teisuolių humaniški žygdarbiai.

Mokytojas po padidinamuoju stiklu5

Šį savo tekstą, apmąstymą apie mokytojo misiją šiandienėje visuomenėje, norėčiau skirti amžiną atilsį Mokytojui Vytautui Baliūnui.