Elvyra Kučinskaitė

Elvyra Kučinskaitė. Provincijos istorijos II. Laimėjusioji
Veronika, kurią visos gatvelės ir „kalnelio“ senbuviai šiltai vadino Verute, gyveno mažutėje medinėje pirkelėje, kuri keistai buvo pamesta įduboj, esančioj ant kalno šlaito. Dėl to namelis iš išorės atrodydavo tarsi pamažu smingantis gilyn į kalno vidų. Pro savo langus Veronika matydavo tik praeivių kojas, na, pasilenkus žvilgsnis gal dar galėjo siekti juosmenį, taigi su niekuo ji pro savo mažytį langelį nesisveikino, nieko nekalbino – „negi sriūbausi iš daubos, į padalkas žiūrėdama“. Tačiau neatrodė, kad ši priverstinė vienatvė būtų jai labai trukdžiusi – gal netgi atvirkščiai, tai padėdavo jai atsiginti miestelio smalsučių – šnekių moterėlių ir padūkusių vaikų, vasarą skardžio ketera pro jos namelį traukiančių į Lėvens maudyklas.
Elvyra Kučinskaitė. Miestai, žaidžiantys šventes
Ar jums gražu, kai miestai žaidžia šventes? Juk jų, žaidžiančiųjų, dabar pilna, argi ne? Šventės ritasi viena po kitos – visuose kraštuose ir krašteliuose.
Elvyra Kučinskaitė. Provincijos istorijos I. Ne apie Miriam
Nesakysiu, kokiam miestelyje tai mačiau. Nevadinsiu žmonių tikraisiais vardais. Nes tai gali rasti kiekviename provincijos centre, giliam užkampyje ar sostinėj. Nes tai yra kurčiosios mūsų gyvenimo dalies istorijos, kokių pilna, ak.
Nutylima tema. Elvyra Kučinskaitė. Žaidimas karštais biliardo kamuolėliais
Vėl traukia pradėti nuo lingvistinių žaidimų. Galvoju, kokį svorį gali turėti paprastutis priešdėlis. Pavyzdžiui, žodis „bėgti“ vasaros ir atostogų, ne darbų kontekste, skamba visiškai normaliai, netgi smagiai.
Elvyra Kučinskaitė. Abitūrinė egzistencinė apokaliptinė katastrofa
Mano dukra baigė gimnaziją. Ji išsilaikė brandos egzaminus! Jei įmanyčiau, užrašyčiau tai kokiu nors dar neišrastu raštu, nes visų su tuo susijusių kaltųjų: moksleivių, jų tėvų ir mokytojų - emocinė jėga niekaip neatlaiko kasdienio žodynėlio leksikos. Bet ką darysi, egzaminai, tokie, kokius juos išgyvename šiandien, jau senokai yra, o žodynas tiems išgyvenimams išreikšti dar negimė. Turbūt todėl, kad visi, kurie potencialiai galėtų jį kurti, t.y. tie, kurie šį gyvenimo užsilenkimą (negi posūkį?) tiesiogiai patyrė, po egzaminų ilgam miršta, o prisikėlę stengiasi nieko, nieko nebeprisiminti.
Elvyra Kučinskaitė. Iš ten
Ar matei, kaip plyšta pritvinkusi aguona?
Elvyra Kučinskaitė. Judita Leitaitė: „Renkuosi meilę“
Gegužės 26 d. New York Club muzikiniame teatre Vilniuje savo naują programą „Renkuosi meilę“ pristatė dainininkė Judita Leitaitė ir ansamblis „4TANGO“ (Kristina Žebrauskaitė - akordeonas, Feliksas Zakrevskis - fortepijonas, Birutė Bagdonienė - altas, Donatas Bagurskas - kontrabosas). Koncertą vedė Vilija Grigonytė, programoje dalyvavo Gen. Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos vyrų choro „Kariūnas“ vokalinė grupė.
Antanas Saulaitis SJ: „Kodėl mūsų Bažnyčia yra ‚Moterų bendruomenė, aptarnaujama vyrų‘?“

Sociologiniai tyrimai rodo, kad gyventojų pusiausvyra jau yra atsistačiusi maždaug nuo 1979 metų, todėl veikiau gal reikėtų ieškoti psichologinių, socialinių priežasčių.