Gediminas Kajėnas

Audrius Stonys: „Kinas kalbina ne žmogaus jusles ar protą, bet jo sielą...“1

Aš ne pasakoju, o kuriu kiną. Ir kaip kitaip kalbėti apie Krikšto slėpinį, jei ne per žmogų, jo veidą... Šiuo atžvilgiu „Avinėlio vartai“ yra filmas, labai panašus į prieš tai buvusius. Juk kiekvienas režisierius kalba per savo patirtį, savo potyrius...

Br. Gediminas Numgaudis OFM. Kaip įeiti pro „Avinėlio vartus?“2

„Seniai įsitikinau, kad kinas yra puiki priemonė Evangelijai skelbti – sujungtas vaizdas ir žodis yra labai paveikūs“ – sako brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis. Prieš dvejus metus avantiūriškai pradėta įgyvendinti brolio svajonė – sukurti filmą apie krikštą...

RoRa: „Rizika yra esminis poeto matmuo“3

Į jubiliejinį Poeto kūrybos vakarą sostinėje susirinkusi marga publika laukia pasirodant Poeto. Ant stalo baltuoja nauja menininko poezijos rinktinė „Vienišos vėliavos“, už jos – dvi stiklinės. Už jų – dvi kėdės. Už jų – durys.

Henrikas Gudavičius: Savo takelius prasimynus – daugiau matyti...1

Henrikas Gudavičius (g. 1943) – tikras Dzūkijos šviesuolis, čia gyvenantis ir dirbantis jau beveik ketvirtį amžiaus, tačiau paklaustas, kuo save laiko, nė nedvejodamas atsako – esu žemaitis.

Malvina Jelinskaitė. Pakalbėkime be žodžių1

Šiandien problema yra ne nuotraukų kiekis, bet jų aktualumas, rišlumas, prasminė artikuliacija, santykis su kultūros, meno netgi socialiniais reiškiniais...“ – sako Malvina Jelinskaitė, neseniai išleidusi fotografijos meno knygą „Auksas ir žuvis“.

Pažintis su Bernardinai.lt. Gediminas Kajėnas: „Labiausiai šiame darbe mane užknisa tekstai“

Pirmasis ciklo pokalbis su žmogumi, kurį drąsiai galima vadinti Bernardinai.lt „siela“. Jis ne tik yra vienas iš redakcijos senbuvių, bet taip pat žmogus, be kurio sunku įsivaizduoti žurnalo „Kelionė“ gimimą ar Bernardinai.lt leidybą apskritai. 

Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius. Po Aukštaitijos dangumi...

„Visą vasarą juodai dirbau, nebuvo kada sustoti ir atsipūsti...“ – prisipažįsta fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, skersai ir išilgai išmaišęs Aukštaitiją ir parengęs antrąją Lietuvos regionams skirtą beveik 500 nuotraukų albumą...

Algimantas Aleksandravičius: „Fotografijoje aš ilgiuosi fotografijos“3
Gediminas Kajėnas - Kelionė

„Fotografas negali dirbti be šviesos, be jos jis – niekas. O Šviesa – tai Dievas… Fotografuodamas visada į pagalbą kviečiuosi Aukščiausiąjį, kad savo darbais galėčiau jam tarnauti“, – sako fotografas Algimantas Aleksandravičius.

Adolfas Teresius. „Gražus man tas šventųjų žmogiškumas…“
Gediminas Kajėnas - Kelionė

„Mano drožyba visų pirma prasidėjo, kai įsisąmoninau senąsias meno vertybes, kai suvokiau ir pajutau jų vertę, nykstančią, naikinamą tradiciją, kurios maža dalimi buvau aš pats“, – pasakoja Adolfas Teresius, vienas žymiausių medžio skulptorių...

Diskusija. „Čia mano namai“: apie tapatybę ir iššūkius

Belaukiant Lietuvos dainų šventės, pokalbis apie namus, istorinės bei kultūrinės atminties svarbą, mažų bendruomenių gyvybingumą bei dainą...

Auksė Kancerevičiūtė: „Kino kalbos reikia mokytis, kaip ir rašto“

Didieji kino kūrėjai visų pirma buvo humanistai, savo filmuose jie palikdavo daug kūrybinės interpretacijos erdvės žiūrovui, todėl žiūrovą jie priėmė kaip lygiavertį partnerį. Jie neformuluodavo baigtinių tiesų ar moralo, bet leisdavo žiūrovui ieškoti savo atsakymų ir laisvai rinktis jiems priimtiną savo tiesos versiją.

Jaroslavas Melnikas. „Tik tiesa gali padaryti žmogų žmogumi“4

„Tai romanas apie meilę. Bet herojų meilės fonas – žiauri epocha, kurioje jiems teko gyventi“, – savo naujausio romano „Maša, arba Postfašizmas“ įžangoje rašo Jaroslavas Melnikas.

Edvardas Racevičius. Medžiai – tylios skulptūros1

Dabar žiūriu į medį ir matau skulptūrą, kuriai nebūtinas mano prisilietimas. Kartais net šiurpas kūnu pereina pasižiūrėjus, kokių skulptūrų esama gamtoje. Ir visur medžiai stovi – Vokietijoje, Lietuvoje, miestuose, kaimuose.

Sigita Maslauskaitė. Šventieji be aureolių iš paraščių
Gediminas Kajėnas - Kelionė

„Tapydama šventuosius nevengiu tamsių spalvų tirštumo, taip man geriau sekasi kalbėti apie šventuosius personažus. Kita vertus, vis dažniau atrodo, kad visi menininkai trokšta kurti šviesiai ir gražiai. Tai tam tikra siekiamybė…

Vytautas V. Landsbergis: „Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą“4

„Norėjau sukurti kinematografinį pokario žmogaus portretą. Ne prisitaikėlio, o to, nepabūgusio okupantų, išėjusio kovoti į mišką.“ – sako režisierius Vytautas V. Landsbergis pristatantis naujausią savo filmą „Trispalvis“.

Andrius Zalieska-Zala: „Dabar jau žinau kryptį“

Jei nekurčiau, manau, jausčiau vidinę tuštumą ir turėčiau sugalvoti kitą veiklą. Gal būčiau sportininkas – daugiau judėčiau, kad mažiau reikėtų mąstyti. Kurdamas gali žaisti, flirtuoti. Kai parašau ką nors juokinga, visų pirma smagu man pačiam... Tai padeda gyventi.

Rimantas Sakalauskas: „Viskas kažką reiškia…“
Gediminas Kajėnas - Kelionė

Tykus skulptoriaus paprastumas atsispindi ne tik jo žodžiuose ar nutylėjimuose, bet ir darbuose – altoriuose, antkapiniuose paminkluose, keramikoje. Juo paženklintas ir visas gyvenimas, iš kančios ir malonės pašauktas būti…

Gediminas Kajėnas: „Kuriantys žmonės turi ką pasakyti, belieka juos išklausyti...“1

Džiugu, kad šiandien dar galima susitikti ir kalbėtis niekur neskubant... Gal tik taip ir įmanoma atrasti pasaulio grožį – tykiai stebint, kaip jis skleidžiasi prieš akis...

Oksana Buraja. Tikrovė slypi anapus kino

Anksčiau aš šventai tikėjau, kad per kiną galiu atrasti Gyvenimo tiesą. Tai buvo pagrindinis mano kūrybos impulsas, dėl to aš visa tai ir dariau. Dramatiškose gyvenimo situacijose, lyg žaibui apšvietus, maniau, jog galėsiu išvysti tą tiesą.

Justinas Lingys. Tarp formos ir turinio
Gediminas Kajėnas - Kelionė

Tai, su kokiu užsidegimu bei išmanymu apie Žemaitiją pasakoja režisierius Justinas Lingys, ne tik atskleidžia jo asmeninį santykį su gimtine, tačiau parodo, jog atmintis, jos išsaugojimas yra save gerbiančio žmogaus rūpestis bei uždavinys.

Mindaugas Gabrėnas. Fotografija kaip meditacija1
Gediminas Kajėnas - Kelionė

„Man įdomios emocijos ir nuotaikos, kurios egzistuoja tūkstančius metų ir iš principo nesikeičia…“ – prisipažįsta M. Gabrėnas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Niujorke.

 
Laiškas nuo kalno3

Palankiai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, štai jau kelinti metai, pasibaigus vienam turistiniam sezonui ir dar neprasidėjus kitam, atvažiuoju prie Kryžių kalno. Tiesiog pasibūti. 

Angelė Joknytė: „Kūryba yra patarnavimas – gavai ir atidavei, nieko daugiau...“5

Jei tik savinies tą kūrybą, kažkas viduje ima trūkinėti, o tas „mano“ tampa našta, kurią labai sunku vilkti. Juk parašyta: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite...“ 

Saulius Petreikis: „Muzika man – sielos mankšta“

Saulius Petreikis – charizmatiškas muzikantas, groja įvairiais instrumentais ir šiandien jau nė pats nesuskaičiuoja kiek fleitų ir dūdelių turi. Tačiau, kaip teigia, svarbu ne kiek turi, bet kiek ir kaip groji.

Rokas Radzevičius: „Prigimtinis kūrybingumas – stiprioji lietuviško roko ypatybė“

Rokas man yra tikėjimas, būdas išskleisti savo kūrybiškumą ir augti kaip žmogui bei piliečiui. Žinoma, rokas nėra panacėja nuo visų blogybių, tačiau man tai siejasi su sąžiningumu. Visų pirma – sau pačiam. 

Arūnas Baltėnas – tyliai gyvenančiųjų metraštininkas1
Gediminas Kajėnas - Kelionė

Pradėjus fotografuoti žmones, miestai man nuėjo į antrą planą. Tapo svarbu užfiksuoti žmones, kurie yra šalia... Tos autentiškos jų istorijos, atsidūsėjimai, kasdieniai žingsniai – savotiška atsvara šiandien pripažintoms viešojo gyvenimo formoms...

Alė Počiulpaitė. „Kryždirbystės tradicija – gyvoji grandis, sujungianti praeitį, dabartį ir ateitį“1
Gediminas Kajėnas - Kelionė

Puoselėta ir unikaliai kurta kryždirbystės tradicija per savo istoriją patyrė ir carinės valdžios nemalonę, ir sovietmečio buldozerinį naikinimą, tačiau išliko gyva, giliai įaugusi žmonių atmintyje, kaip tiesos ir laisvės siekis.

Andrius Kulikauskas. Neformatas2

Apie muzikinę kelionę nuo šokių aikštelės Plungės kultūros rūmuose iki nuotaikingo šėlsmo su Vytautu Kernagiu ir kompanija „Dainos teatre“, nemirtingą hipeiską muziką sau rašomas pokalbis su kompozitoriumi Andriumi Kulikausku. 

Dalia Dokšaitė. Visata ant teptuko smaigalio
Gediminas Kajėnas - Kelionė

Ar žinote, kuo žmones taip žavi Japonija? – pradedant pokalbį pasiteiravo D. Dokšaitė ir pati šypsodamasi atsakė: – Pirmiausia paprastumu. Yra medis, yra akmuo, yra mėnulis, jo atspindys tvenkinyje...

Marcelijus Martinaitis. Kodėl taip sunku sugrįžti į Lietuvą? 19

Poetas, eseistas, publicistas, Nacionalinės premijos laureatas Marcelijus Martinaitis pokalbyje svarsto šiandienes tapatybės problemas, dalijasi savo įžvalgomis apie tai, ką reiškia būti lietuviu globaliame pasaulyje

Rūta Norkutė: „Mūsų praeitis įpareigoja kalbėti ir veikti dėl Tibeto“ 2

Jums skaitant šias eilutes, gali būti, kad okupuotame Tibete šią akimirką, jaunas vienuolis ar studentas sušunka: „Laisvę Tibetui!“, apsipila benzinu ir uždega degtuką...

Vanda Juknaitė: „Iš kur atsiranda žodžiai – nežinau…“5
Gediminas Kajėnas - Kelionė

„Jokių kūrybinių ambicijų niekada neturėjau. Man rašymas dažnai yra žūtbūtinis bandymas kreiptis į kitą, užmegzti dialogą bet kokiomis priemonėmis, kartais net neturinčiomis nieko bendra su literatūra“

Gediminas Kajėnas: Labas, kaip gyveni11

Štai šiandien slampinėdamas gatvėmis sutikau keturis iš matymo pažįstamus žmones. Visi manęs klausė, kaip gyvenu, o aš, tiesą sakant, nė nežinojau, ką jiems į tai atsakyti.

Gediminas Kajėnas: „Knyga „Pasaulis pagal Barą“ – apie vieną nepakartojamą gyvenimą“

Ne kartą su Baru esu prasilenkęs Vilniaus senamiestyje. Jis visada atrodė lyg iš kito pasaulio, iškritęs iš esamo laiko. Toks susivėlęs pankuojantis hipis...

Leonidas Fiodorovas: „Tikrą džiaugsmą žmogui gali suteikti tik tikėjimas“

Etniniai, senojo giedojimo motyvai, rokas, džiazinės improvizacijos, poetų simbolistų eilėraščiai – tokia jo „muzikėlė“. Labai rimtai Leonidas nežiūri nei į savo kūrybą, nei į save patį. Kur kas svarbiau jam yra tikėjimas...

Andrius Kaniava: „Smalsus žmogus yra gyvas žmogus“
Gediminas Kajėnas - Kelionė

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Tibetas: šalis be Naujųjų metų
Gediminas Kajėnas - Literatūra ir menas

Jau daugiau kaip šešiasdešimt metų tibetiečiai, nepaisydami paneigtos jų teisės į laisvę ir to, kad nuolat gyvena baimėje ir netikrume, sugeba išsaugoti unikalų savo tapatumą ir dvasines vertybes.

Gytis Norvilas: „Eilėraštis – prieglobsčio zona“2

Poetinė kalba kartu atriša rankas, suteikia tam tikrų lengvinančių aplinkybių, t. y. ko nusistovėjusios kultūrinės, socialinės normos, tabu neleidžia padaryti realiame gyvenime, tai gali padaryti kūryboje, eilėraštyje, ir per jį veikti realybę...

Gediminas Kajėnas. Laiškas nuo kalno2
Gediminas Kajėnas - Kelionė

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

Gediminas Kajėnas. Pasaulis pagal Barą
Gediminas Kajėnas - Kelionė

Tiek savo filmais, tiek mąstymu, tiek gyvenimo būdu, tiek pasaulėjauta Baras buvo avangardistas tikrąja to žodžio prasme. Laisvas ne poza, bet savo vidumi.

Stanislovas Žvirgždas. Laiko patikrinta fotografija1

„Šiam darbui ruošiausi dvidešimt metų“, – versdamas spaustuvės dažais dar kvepiančio pirmojo tritomio „XX a. Lietuvos fotografijos antologija“ puslapius taria jo sudarytojas, fotografas Stanislovas Žvirgždas.

Žilvinas Švarplys. Kai muzika tirpdo sienas...1

Dabar, rengdamas koncertus, žmonėms sakau, ateikite į koncertą, bus gerai, pamatysite gyvus žmones ir išgirsite jų gyvą muziką. Tai su niekuo nepalyginama...

Kęstutis Marčiulynas. „Kelią eiti vis tiek tenka savo kojomis...“10

Kiekviena dvasinė praktika yra paremta aktyviu dvasiniu ir fiziniu krūviu, skirtu sąmonei valyti naudojant tam tikrą techniką, kurią paliko mokytojai. Be praktikos visos knygelės virsta demonų žodžiais.

Domantas Razauskas: „Ir mes tos pačios šviesos link... Kaip musės.“6
Gediminas Kajėnas - Kelionė

Pokalbis su D. Razausku apie kelią muzikos link, išsvajotą septintąjį dešimtmetį su Jimu Morrisonu ir Jacku Kerouacu priešakyje, kūrybos svaigulį, įkvėpimą...

Savaitės pokalbis. Mindaugas Survila: „Fiksavau tai, kas vėrėsi prieš mano akis“6

„Kartais aš nebesuprasdavau, kodėl noriu važiuoti į sąvartyną, ar tam, kad kurčiau filmą, ar todėl, kad noriu būti su šiais žmonėmis...“

Gintaras Dručkus: „Tibeto klausimas – mūsų vertybių klausimas“2

Štai jau tiek laiko Tibeto situacija iš esmės nesikeičia, o naujausios žinios iš šios šalies kelia tik nuogąstavimą, kad mūsų akyse ir šiandien Tibetas vis dar yra naikinamas.

Gytis Lukšas: „Negalvokime, kad esame maži“

Gaila, kad vis dar nesuprantama, jog kinas, už valstybės parodytą dėmesį gali atsidėkoti dešimteriopai ir atnešti jai realios naudos. Tai patvirtina ne vienos Europos valstybės patirtis.

Vilija Grigonytė: „Pax et Bonum“ – muzika, liudijant bičiulystę

„Pax et Bonum“ atlieka misiją – ne tik kviečia į koncertus, bet ir eina pas žmones į tas vietas, kur niekas neina. Todėl šis festivalis kitoks...

Rolandas Kazlas. „Aktoriaus paslaptis – gebėjimas pamilti“8
Gediminas Kajėnas - Kelionė

Paklaustas apie aktoriaus pašaukimą, R. Kazlas atsako: „Aktorius turi įtikinamai suvaidinti jam paskirtą vaidmenį. Kiekvienas vaidmuo – tai konkretus darbas, darbas, kuris yra skirtas kitiems žmonėms.

Savaitės pokalbis. Mindaugas Lukošaitis: Gyva rezistencija juodu ant balto1
Gediminas Kajėnas - Kelionė

„Būtina atrasti savo santykį su praeitimi, kad galėtum drąsiai žvelgti į ateitį“, – teigia dailininkas Mindaugas Lukošaitis, sukūręs piešinių ciklą „Pasipriešinimas“, skirtą lietuvių pokario rezistencinei kovai atminti.