Giedrė Kazlauskaitė

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai

Semiotikos teorijos pradininkas A. J. Greimas ir skulptorė, keramikė A. Fledžinskaitė-Kašubienė: graži, senoviška jų korespondencijos kultūra. Santūriai intymūs, bet ir intelektualūs dialogai.

Giedrė Kazlauskaitė. Nenoriu eglutės7
Giedrė Kazlauskaitė - Mažoji studija

Nenoriu eglutės, kuri būtų plastmasinė arba vogta iš jaunuolyno. Ne iš humanizmo, iš kažkokio privalomųjų darbų ir simbolių nuovargio.

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai

Lenkų etnologės dienoraštis bus įdomus kiekvienam Vilniaus mylėtojui, jo neišnaršytų kampelių, neatrastų vietų, apleistų kiemų ieškotojui.

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai 2

Gerai, kad rašytoją kalbina L. Jonušys, užduodantis galbūt ir jam pačiam aktualius filologinės savivokos klausimus – apie vaikystę, rašymo ir biografijos ryšius, santykius su aplinka ir žmonėmis.

Giedrė Kazlauskaitė. Antikristas14
Giedrė Kazlauskaitė - Šiaurės Atėnai

Dauguma pažįstamų buvo įsigiję šį Larso von Triero filmą, bet delsė žiūrėti, lyg laukdami tinkamos nuotaikos, mat buvo girdėję, kad filmas „nesveikas“.

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai

Dabar madingų ,,prisiminimų apie kokią nors asmenybę“ knygų sraute ,,Vieninteliam miestui“ išsiskiria nepriekaištingu medžiagos panaudojimo kultūringumu...

Giedrė Kazlauskaitė. Noriu Velyknakčio 5
Giedrė Kazlauskaitė - Mažoji studija

Prekybos centrai iškart po Vėlinių pasipuošė Kalėdų eglutes ir išsitraukė advento prekes, o aš noriu Velyknakčio. Tokia gynybinė reakcija...

Giedrė Kazlauskaitė. Teksto jausmas7
Giedrė Kazlauskaitė - Šiaurės Atėnai

Jeigu knygų penketuką būtų rinkusi tauta, jis atrodytų taip: 1) J. Varanauskienės „Pinigų medis“; 2) E. Umbrasaitės „Vienos krūties istorija“; 3) J. Baltrukonytės „Džordana Butkutė. Prarastas rojus“; 4) K. Zeiter „Radži. Likimas nepajėgė manęs nuskriausti“; 5) „Nuo ančiuko ligi gulbės“ (jungtinis autorių kolektyvas).

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai

Tarp naujienų pasirodęs tapybos albumas knygyne iš karto atkreipia mano dėmesį; šiuo atveju dar ir reklamą per Lietuvos radiją girdėjau.

Giedrė Kazlauskaitė. Pačiai sau

Prisiminiau dar vieną žodį, kurį vis stengiuosi išstumti iš leksikono: provincialumas. Juo šiandien kaltinamas kiekvienas, kuris tik atrodo silpnesnis ir kvailesnis, kurį galima pažeminti šaipantis iš neva siauro akiračio.

Giedrė Kazlauskaitė. Rašymas yra būdas išgyventi, būti, ištverti

Šiais metais XX festivalio „Poetinio Druskininkų rudens“ metu Jaunojo jotvingio premija apdovanota poetė, Giedrė Kazlauslaitė už eilėraščių knygą „Heterų dainos“. „Bernardinai.lt“ sveikina savo bendradarbę ir užduoda keletą klausimų.

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai

Skaityti pradėjau su išankstiniu nusiteikimu, kurį suformavo psichikos sveikatos specialistų rašomos knygos, bet jis greitai išsisklaidė, nes patikėjau autorių nuoširdumu ir gal net stiliumi.

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai

Perskaičius tik dar kartą įsitikinau, jog geri režisieriai turi būti despotai. V. Žalakevičius, atrodo, buvo gal ir nuosaikesnė figūra už J. Miltinį, bet irgi ūmaus būdo, aštrių pasakymų nevengiantis, kiek ekscentriškas režisierius.

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai

Knygą perskaičiau vienu ypu, važiuodama traukiniu. Nenusivyliau, bet ir labai neapsidžiaugiau: na, graži, ,,sajiška” beletristika, paršyta su dideliu įkvėpimu moralizuoti jaunimą.

Giedrė Kazlauskaitė. Vasaros kvapai

Vis ketinau parašyt apie intenciją fotografuotis su kokiu nors beprasmišku, nei estetikos, nei kokios nors kitokios didelės vertės neturinčiu objektu.

Giedrė Kazlauskaitė. Iš senminčių turgaus
Giedrė Kazlauskaitė - Šiaurės Atėnai

Rugpjūtį norisi parašyti apie tai, ko kažkada nespėjau. Grąžinti vadinamąsias skolas.

Giedrė Kazlauskaitė. Akademinė legenda apie literatūros kritikos krizę

Jau bene dešimtmetis, kai girdžiu nuolatinius literatų verkšlenimus apie tragišką kritikos būklę. Prieš rengdama šį pranešimą pasitikslinau, ar dekadansą patiria ir kitų sričių menotyrininkai – teatrologai, muzikologai, dailėtyrininkai.

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai

Vis labiau mane traukia senos knygos, ir rašyti norisi ne apie naujienas, o apie bent kiek ,,pabuvusias”. Gal dėl to, jog atsiranda šiokia tokia erdvė, kad ir negilus, bet vis dėlto matymas – į praeitį.

Giedrė Kazlauskaitė. Rūkyti vaikiška

Kovojant su rūkymu Belgijoje jau pradėta iš Kanados, Brazilijos, Australijos, Naujosios Zelandijos bei Tailando nusižiūrėta praktika gaminti cigarečių dėžutes su šokiruojančiais vaizdais: išpuvusiais dantimis, pažeistais plaučiais, lavonais.

Giedrė Kazlauskaitė. Knygos, be kurių neištversim

Bandau suprasti loginę plačiai sukamos reklamos semantiką: ,,Su ES struktūriniais fondais net gražiausia svajonė gali tapti tikrove.“ Koks baisus, materialistinį komunizmą primenantis šūkis.

Giedrė Kazlauskaitė. Laptopų šešėly

Daugybei žmonių diena prasideda ne nuo labas rytas, poezija, kaip mokė ,,Pasaulių” sutvėrėjas, o nuo labas rytas, kompiuteri.

Giedrė Kazlauskaitė. Savaitės skaitiniai

Šią knygą perskaičiau per dvi dienas ,,Panoramos“ knygyne, gerdama kavą, muzikinės kakofonijos apsuptyje (ėjo kokios trys melodijos, jei vartodama šį terminą neįžeisiu jo kilmės.

Giedrė Kazlauskaitė. Skaityti per prievartą

Anksčiau būdavo tokie geri laikai, kai įkrenti į knygas, ir visa kita tampa antrine tikrove. Bet jie praėjo, pasibaigė, greičiausiai dėl to, kad pradėjai dirbti šioje srityje ir knygas pradėjai suvokti kaip maratoną.

Giedrė Kazlauskaitė. Savaitės skaitiniai

Pats autorius savo paveikslų ir tekstų albumą vadina ,,samprotavimais”; jo išleidimo tikslas - ,,atsikratyti mintimis, kurios užkimšusios galvą. Leidinys iš tikrųjų sudarytas koliažo principu – anksčiau M. Vilutis rašydavo tekstus kiek šeimyniškam dailės akademijos laikraštėliui.

Giedrė Kazlauskaitė. Lietuvos kalifatas

Džiaugdamasi visuomenės atvirėjimu, nutariau palaikyti kolegas, reflektuojančius savo santykį su anoniminiais interneto komentatoriais.

Giedrė Kazlauskaitė. Savaitės skaitiniai

Enciklopedinis leidinys, tvarkingai sudarytas, meniškai iliustruotas; jungtinis lietuvių ir lenkų istorikų, dailėtyrininkų, knygotyrininkų projektas.

Giedrė Kazlauskaitė. Savaitės skaitiniai

Po to, kai kažkada rusiškai perskaičiau ,,Mamočką“, I. D. Yalomo knygos jau nebekelia tokio susidomėjimo, kokį kėlė dar tuomet, kai nebuvo vertimų.

Giedrė Kazlauskaitė. Luminariumas

Kai į Vilnių atvežė luminariumą, prie jo nusidriekė eilės, nes norinčių patekti į oro pilis buvo labai daug. Žmonės, jauni ir pagyvenę, atsivedė ten vaikus, atsinešė kūdikius.

Giedrė Kazlauskaitė. Stačiatikių Velykos

Naktį kartu su srautu man visiškai nepažįstamų žmonių einu pro Aušros vartus, sinchroniškai su jais atsisuku ir žegnojuosi, tada leidžiuosi to srauto nunešama į cerkvę ir taupiai suspaudžiama kūnas prie kūno.

Giedrė Kazlauskaitė. Dievo skolos

Liturgijos nereikėtų vartoti per daug, antraip ji nusidėvi.

Giedrė Kazlauskaitė. Dangaus skliauto lengvybė
Giedrė Kazlauskaitė - Mažoji studija

Skaitymo metams pasibaigus, knygas nutariau iškeisti į televizorių. Ir neapsirikau - kaip ir skaityti, televizorių įmanoma žiūrėti lėtai, atidžiai, pasigardžiuojant.

Giedrė Kazlauskaitė. Veidu į sniegą

Veidu į sniegą šią žiemą puoli iš džiaugsmo, kad jis vis dar iškrenta – juk po dešimtmečio ar dar greičiau gali baigtis. Ir vėl pateka saulė, rytais prabudus girdi, kaip švelniai brinksta snaigių kristalai ant išorinių palangių.

G. Kazlauskaitės eilėraščiai knygoje „Heterų dainos“

Giedrė Kazlauskaitė (g. 1980), laimėjusi pirmųjų knygų konkursą, 2001 m. debiutavo apysakų rinkiniu „Sudie, mokykla".

Giedrė Kazlauskaitė. Perlai, perlai snieguoliams

Pamėgau šios ilgalaikės pilnaties sąlygomis skaityti bulvarinius laikraščius: ten ir horoskopai, ir teorinis įvadas į serijinį žudymą, ir optimizmu trykštantys laimingų žmonių gyvenimai, kurie, pasak specialistų, sunkmečio akivaizdoje labai teigiamai stimuliuoja nelaiminguosius.

Giedrė Kazlauskaitė. Blondinė ir angelas

Mėgstu anonimines dovanas; jos - tai įrodymas, kad angelai sargai egzistuoja.

Giedrė Kazlauskaitė. "Scanoramos" štilis
Giedrė Kazlauskaitė - Šiaurės Atėnai

Knygų recenzijų šiais metais nerašiau dėl to, kad už jas Skaitymo metų proga daugelyje laikraščių mokami dvigubi honorarai, o aš pageidavau gauti tik viengubus, kad nepatirčiau pažeminimo ir prigimtinės humanitarinės gėdos.

Giedrė Kazlauskaitė. Rašalinė

Nuo to laiko, kai Liuteris metė į velnią rašalinę Vitenbergo pilyje, versdamas Bibliją, rašalas įgavo kur kas daugiau maginių galių negu bet kada anksčiau.

Giedrė Kazlauskaitė. Liūdi šventieji

Kaip ir kasmet – Vėlinės, sumaišytos su Visų Šventųjų diena. Liūdesio ir džiaugsmo jungtis, kurios mazgo jau neįmanoma išnarplioti.

Giedrė Kazlauskaitė. Knygybė

Kažkas į redakciją dovanų atsiuntė žibalinę lempą. Nepaprastai apsidžiaugiau, metafora man patiko. Deja, pamiršo pridėti žibalo, ir lempa bergždžiai dulka nenaudojama, nes kur nusipirkti žibalo, aš nežinau.

Giedrė Kazlauskaitė. Atostogos su Vilniumi

Paskutinis šio miesto virtimo kultūros sostine simptomas – kokių penkerių metų gailios išvaizdos vaikas troleibuse su armonika ir puodeliu skatikams.

Giedrė Kazlauskaitė. Pilotiškės

Viską panašiai ir įsivaizdavau: tradicinis suvalkietiškas ūkis su balbatuojančiais kalakutais, gandriukus auklėjančiais gandrais, avilį sergstinčiomis bitėmis.