Irena Eglė Laumenskaitė

Laikydamiesi režimo ir saugodami aplinkinius, priimkime šią gavėnią kaip galimą malonę sustoti ir susitikti save bei Kitą. 

Ko verti mūsų žodžiai apie pagarbą ir meilę homoseksualiems asmenims, jei žiūrime į juos abstrakčiai, kaip į „mažumą“, pagal vieną jos bendrą charakteristiką? 

Ar galima lytis be jos subjekto nešėjo? Ar ji atskirai nuo jo, nuo konkretaus asmens, realiai egzistuoja?

Ant stalo gulėjo stora žalia knyga su žodžiais ant viršelio „KAS TIKRO“, kuriuos perskaičiau kaip klausimą. Tačiau ją pavarčius ir atvertus, pavadinimas pasirodė esąs kitoks: Kažkas tokio labai tikro: Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos.