Irena Petraitienė

Vargdienių seserų misija Rytų Sibire

„Žiūrėkit, koks milžinas čia pat, mūsų pašonėje, snaudžia, ateis laikas, jis pabus, tada reikalingi bus darbininkai“. Sovietų okupacijos metu Pal. J. Matulaičio įspėjimas paskatino seseris keliauti į Sibirą.

Komitetas tikinčiųjų teisėms ginti: tylos Bažnyčios nebėra

1978 m. lapkričio 13 d. Lietuvoje penki kunigai įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti.

Vargdienių seserys pogrindyje

Reikėjo visa, kas vienuoliška, slėpti, laužyti tuos geruosius įpročius, su kuriais sesutės buvo labai susigyvenusios, kas joms buvo tarsi antroji prigimtis.

Arkivysk. S. Tamkevičius: Dievo Dvasia stumtelėdavo ir labai rizikingiems darbams

Lapkričio 7 d. arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ švenčia 80 metų gimtadienį. 

Vargdienių seserys: misija Amerikoje

1940 m. birželio 15 d. Sovietų kariuomenė peržengė Lietuvos sieną. Kokia bus seserų ateitis? Ar galės jos toliau žingsniuoti gerai įmintu krikščioniškos socialinės ir pedagoginės veiklos keliu? 

Pirmoji lietuviška moterų vienuolija: seserys inteligentės

„Rūpinkitės, kad į Vienuoliją stotų daugiau inteligenčių su pašaukimu. Kol nebus seserų inteligenčių, sunku bus seselėms tinkamai plėtotis“, – rašė  Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis. 

Vargdienių seserys: netikėtos permainos ir didžioji netektis

Aplink stalą susėdusios Vargdienių seserys laukdavo savo įkūrėjo arkivyskupo Jurgio Matulaičio. O jis į valgomąjį ateidavo giedrai besišypsodamas. Kalbėdavo tėviškai ir maloniai.

Pirmosios lietuviškos moterų vienuolijos veikla tarpukariu: nuo spaustuvės iki prieglaudos

Lygiai prieš šimtą metų įkurta pirmoji lietuviška moterų vienuolija – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija.

Pirmoji lietuviška moterų vienuolija: veržlumas tarnauti visiems ir visur

J. Matulaitis Vargdienėms seserims: vienuolija nėra jau visiškai tobulųjų draugija, o tik tokių, kurie siekia tobulybės ir prie jos stengiai eiti.

Jonas Paulius II Lietuvoje: Kristus nori, kad jūs būtumėte laimingi

Rugsėjo 4 d. prieš 25-erius metus popiežiaus Jono Pauliaus II atvyko į Lietuvą. Prisiminkime jo kelionės maršrutą ir išsakytas mintis.

Iš kardinolo Vincento Sladkevičiaus „scriptų“

Sukanka 98-eri metai, kai 1920 m. rugpjūčio 20 dieną Guronyse gimė Vincentas Sladkevičius, XX a. Lietuvos vienas didžiausių dvasinių autoritetų.

Kauno arkivyskupijos globėjo šv. Jono Krikštytojo kvietimas: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“

Šiemet Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikai – 605 metai. Pasakojimas apie reikšmingiausius pastarųjų dešimtmečių įvykius, susijusius su šia šventove.

Kaune likęs pal. Teofiliaus Matulionio žingsnių aidas

Istorinė apybraiža pasakoja apie pal. vysk. Teofiliaus Matulionio darbus Kaune, jam grįžus po daugelio metų lageriuose.

Su M. Valančiaus „Vaikų knygele“ šiandien

Prieš 150 metų Tilžėje buvo išleistas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus parašytas pirmas Lietuvoje vaikams skirtas kūrinys „Vaikų knygelė“.

Du bendražygiai, ištikimi Dievui ir tėvynei

Minint lietuvių literatūros klasiko kan. J. Tumo-Vaižganto mirties 85-ąsias metines, istorinė apybraiža apie šio kunigo ir pal. Jurgio Matulaičio bendradarbiavimą.

Pal. Jurgis Matulaitis: atėjo laikas pirmai lietuvių moterų vienuolijai

Istorinė apybraiža, minint Vargdienių seserų kongregacijos įkūrimo šimtmeį bei vienuolijos įkūrėjo pal. Jurgio Matulaičio gimtadienį.

Pal. Teofiliaus Matulionio bendražygiai Rusijos kunigų teisme

Istorinė apybraiža apie parodomąjį Mogiliavo arkiv. J. Ciepliako ir kunigų teismą, kuriame buvo teisiamas dabar jau palaimintasis Teofilius Matulionis.

Pal. Jurgis Matulaitis: Fribūro marijonų noviciate, gyvenimo versmei trykštant

Istorinėje apybraižoje ištraukos iš Marijonų generolo ir 1911 m. Fribūre jo įkurto marijonų noviciato magistro t. Jurgio Matulaičio bei jo mokinių dienoraščių.

Pal. Jurgis Matulaitis: auginant lietuvių moterų vienuolijų daigus

Istorinėje apybraižoje pasakojimas apie Marijonų generolo tėvo Jurgio Matulaičio įkurtą Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją.

Vilniaus vyskupo sostas sulaukė marijonų generolo kun. Jurgio Matulaičio

2018-ieji taip pat paskelbti 1918 m. popiežiaus Benedikto XV nominuoto ir Kauno katedroje konsekruoto Vilniaus vyskupo palaimintojo Jurgio Matulaičio metais.

Prel. Mykolo Krupavičiaus odisėja laisvėjančios Lietuvos vieškeliais

Pasakojimas apie prelatą M. Krupavičių, per pusę metų apvažiavusį beveik visus Lietuvos miestelius ir bažnytkaimius, su žmonėmis kalbėjusį apie Lietuvos valstybingumą, rinkusį aukas atsikuriančios valstybės iždui.

Vysk. Kazimieras Paltarokas: reikėjo kurti valstybę

Vysk. Kazimiero Paltaroko indėlis į nepriklausomos Lietuvos kūrimą yra Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo propagavimas ir Katalikų akcijos organizavimas.

Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius – tarsi du neatskiriami, nors skirtingi, broliai

Švenčiant XIX amžiaus švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo Simono Daukanto (1793–1864) metus, tekste apžvelgiami įvairūs įvykiai, susiję su jo darbu lietuvybės išsaugojimui bei draugystės su amžininkais.

Kard. V. Sladkevičius: „Kuo aukštesnis pašaukimas, tuo aukštesni savęs atsižadėjimo krantai“

Prieš 60 metų, gruodžio 25-osios rytą vyskupas Teofilius Matulionis Birštone, savo koplyčioje, vyskupu konsekravo Kauno kunigų seminarijos prof. kan. Vincentą Sladkevičių.

Dievo Tarno arkivysk. J. Ciepliako kelias į Vilniaus Šv. Stanislovo katedrą

Sukanka 160 m. kai gimė Dievo Tarnas, arkivyskupas Janas Batista Ciepliakas, kuriam 1923 m. Maskvoje jo ir kunigų, tarp kurių buvo ir kun. T. Matulionis, paradomajame teisme buvo pareikštas mirties nuosprendis.

Kauno fortų vaikų Kalėdos

„Paklausęs mokinių, kas norėtų su juo kartu aplankyti pirmąjame forte ten skurstančius žmones, pamačiau nemažai pakeltų rankų.“

Dienoraštį rašęs partizanų kapelionas kun. J. Lelešius-Grafas13

Sukako 100 m., kai 1917 m. lapkričio 23 d. Navasodų k., Javaravo (vėliau Igliškėlių) vls., Marijampolės aps. gimė kun. Justinas Lelešius- Grafas, Tauro apygardos vienintelis kovojantis kapelionas.

Ko šiandien moko M. Valančiaus kovingos knygelės?6

1867 m. popiežius Pijus IX išleido Aplinkraštį, kuris Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių paskatino pradėti akciją – pasak V. Biržiškos, kone atvirą kovą su imperija.

Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos išsiskleidusi misija3

„Bažnyčiai vis tiek reikia dirbti. Reikia kurti naują vienuolyną, kuris veiktų pogrindyje labai slaptai ir galėtų padėti Bažnyčiai gelbėti sielas.“ 

Kaip „LKB kronika“ pažadino ir atkūrė rezistencinę liepsną Vakaruose10

„LKB kronikos“ leidimas yra pasaulinio masto unikumas, kai mažos pavergtos tautos pogrindyje leidžiamas tiesos žodis taip plačiai pasklido pasaulyje.

Koks buvo dvasininkų vaidmuo, Lietuvos nepriklausomybei auštant?9

Minint 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos šimtąsias metines, iškyla būrio lietuvių kunigų panoraminis paveikslas: laikysena, ryžtas ir aktyvi krikščioniška socialinė pozicija.

Kun. dr. Nerijus Vyšniauskas: „Rašiau, kad ir ateistui būtų aišku“34

Šilinės atlaidai  paskatino susitikti su Kavarsko Šv. Jono Krikšytojo parapijos klebonu Romoje apgynusiu disertaciją apie Šiluvos šventovę.

Katalikų atgijimo Žemaičiuose vedliai3

Prieš 170 metų Motiejus Valančius parašė istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“, kuriame pristato ir ryškiausius katalikybei Žemaitijoje įsitvirtinti padėjusius vyskupus. 

M. Valančiaus veikalas „Žemaičių vyskupystė“ – tikra XIX a. sensacija12

Prieš 170 m. Motiejus Valančius pirmą kartą lietuviškai parašė istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“. 

1987-ųjų birželis: Palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos iškilmės

Kokios nuotaikos 1987-ųjų birželio pabaigoje vyravo Šventajame Soste, vykstant Lietuvos Krikšto 600-ųjų metinių minėjimo iškilmėms, ir kaip vyko iškilmės Marijampolėje.

Apie ,,Padre Casimiro“ – pal. Jurgio Matulaičio generalinį postulatorių

„Neturiu drąsos kalbėti apie tėvo Rėklaičio patrauklius asmens savumus. Kaip dvasios aristokratas, visą savo gyvenimą jis buvo tikras džentelmenas“, – rašė jo biografas dr. Z. Ivinskis.

Arkiv. Teofilius Matulionis (23): „Norėta jį išbraukti iš žmonių atminimo, bet įvyko priešingai“4

„Nors Matulionis buvo gerbiamas laisvųjų lietuvių, latvių ir estų dėl atkaklios drąsos, tačiau jis buvo daugiau nei baltiečių patriotas, kovojąs su sovietiniu milžinu.“

Arkiv. Teofilius Matulionis (22): Dar viena tremtis ir popiežiaus dėmesys1

Kvietimus dalyvauti Vatikano II Susirinkime gavo visi Lietuvos vyskupai, tačiau dauguma jų valdžios valia buvo nušalinti. Vietoj jų režimas rengėsi į Romą siųsti tuos, kurie buvo jam visiškai lojalūs.

Arkiv. Teofilius Matulionis (21): Įpėdinystė

Pasitari­mo tikslas buvo nustatyti vienodą valdytojų laikyseną sovietų valdžios atžvilgiu ir mėginti apsaugoti kunigų seminariją nuo per didelio valdžios kišimosi, vykdomo per kun. J. Stankevičių. 

Arkiv. Teofilius Matulionis (20): Proveržis į laisvę

„Pas vyskupą dažnai lankydavosi „svečiai“ iš Maskvos ir įkalbinėdavo jį pasirašyti prieš popiežių, su jais bendradarbiauti, tai tuojau galėtų būti laisvas.“

Arkiv. Teofilius Matulionis (19): Kur avys, ten ganytojai1

K. Liaudis vėl prašė A. Sniečkų, kad vysk. T. Matulioniui ir toliau nebūtų leidžiama grįžti į tėvynę, nes jo grįžimas „gali suaktyvinti priešišką reakcingai nusiteikusių kunigų veiklą ir pakeisti padėtį Kaišiadorių vyskupijos valdyme“.

Arkiv. Teofilius Matulionis (18): 1946 m. – trijų ganytojų areštai

Teofiliaus Matulionio istorija šįkart persipina su 1946-ųjų metų represijomis Lietuvoje ir kitų vyskupų likimais; sunkiu prel. S. Jokūbauskio pasirinkimu.

Arkivysk. Teofilius Matulionis (17). Pokario išbandymai1

Buvo spėjama, kad vyriausybė norės iš vyskupo išgauti partizanams likviduoti atsišaukimą, kokį buvo pasirašęs prel. Stanislovas Jokūbauskis. 

Arkiv. Teofilius Matulionis (16): Tvirta laikysena komunistinių galiūnų atžvilgiu

„Pasilieku“, – tarė kancleris kun. Stanislovas Kiškis, kurį vyskupas Teofilius „iš džiaugsmo karštai išbučiavo“.

Arkiv. Teofilius Matulionis (15): Karo metų sielovados sėklos1

1944 m. liepą karo frontui artėjant prie Vilniaus, vysk. T. Matulionis dekanams išsiuntė tokią telegramą: „Aš lieku vietoje. Įsakau ir visiems parapijų klebonams pasilikti savo vietose.“

Arkiv. Teofilius Matulionis (14): Kaišiadorių vyskupijos antrasis ganytojas

Arkiv. J. Skvireckas Kaišiadorių vyskupijos kapitulai raštu pranešė, kad balandžio 20 d. savo privačioje koplyčioje Kaune iš vyskupo T. Matulionio yra priėmęs „Juramentum“ - reikalingą priesaiką. 

Arkiv. Teofilius Matulionis (13): Artėjant Lietuvos okupacijoms1

Jei Dievo malonė gyvena žmoguje, kaip ją beslėptumei, ji spinduliuoja į aplinką. Visi tai pajutome. Kalbėjo nedaug – lygiai, paprastai, be jokio patoso. Norėjosi, kad pietūs nesibaigtų greit, kad ilgiau pabūtume su tuo nuostabiu svečiu.

Arkiv. Teofilius Matulionis (12): „Mes turėjome Tėvą“

Teofiliaus idėja – Krikšto jubiliejaus proga Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje įvesti amžinąją Švč. Sakramento adoraciją.

Arkiv. Teofilius Matulionis (11): piligrimystė Šventojoje Žemėje1

Pasak Pr. Gaidos-Gaidamavičiaus, Šventojoje Žemėje vysk. T. Matulionis pasireiškė kaip krikščionis piligrimas ir lietuvis, kuriam rūpi ne tiktai misteriškoji Kristaus viešpatija, bet ir krikščioniškąja dvasia gyvenanti kasdienybė.

Arkiv. Teofilius Matulionis (10): tarp Amerikos lietuvių1

Kokį įspūdį mums padarė vyskupas Matulionis? Žavintį! Rodėsi, kad tai asmuo, atvykęs iš kito „nežemiško“ pasaulio. Jautėsi, kad vidinė dvasios galybė veržiasi iš jo ir užkrečia visus.