Irena Vaišvilaitė

Trakų Dievo Motinos atvaizdo karūnavimas: istorinis ir kulto kontekstas
Irena Vaišvilaitė - Trakų žemė

Būtent Reformacijos kontekste atsirado nauja pamaldumo forma – viešas ir iškilmingas Dievo Motinos atvaizdų karūnavimas.

Teofilius Matulionis: tiesa, kurią skelbė ne žodžiais, bet savo gyvenimu6

Laukdami Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju pakalbinome ambasadorę prie Šventojo Sosto Ireną Vaišvilaitę – koks jos santykis su būsimu palaimintuoju Teofiliumi bei kokia šios šventės prasmė.

Trečias pasivaikščiojimas. Po pranciškonų Vilnių

„Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“ – pirmas nuoseklus kultūrinis vadovas po daugiakonfesinį ir daugiatautį Vilnių. Dalinamės ištrauka iš kultūros istorikės, ambasadoės Irenos Vaišvilaitės, kurioje ji pasakoja apie pranciškoniškąjį Vilnių.

Irena Vaišvilaitė. EŽTT neteisėtai kišasi į valstybės kultūrinį savitumą26

Kryžių buvimas mokyklose nustatytas Italijos įstatymu. Tad Lietuva paremdama šią šalį teisme, kartu gina kiekvienos šalies teisę turėti savo kultūrinį paveldą.

Irena Vaišvilaitė. „Popsas valdo“, arba Apie meną liaudžiai ir išdaužytus Seimo langus1
Nežinau, ar Vilniaus – Europos kultūros sostinės projekto autoriai nesigaili prieš kelerius metus deklaruoto siekio „nuelitinti“ aukštąjį meną ir pakylėti „žemosios“, vadinamosios „popsinės“ kultūros statusą. Gal nebūtinai taip pažodžiui buvo deklaruotas projekto siekis, bet būtent apie iliuziją dėl šių dviejų kultūrų suartėjimo galvojau, kai visą savaitę įvairiausio „popso“ veikėjai linksminosi, komentuodami Vlado Urbanavičiaus skulptūrą „Arka“. Dažnas komentaras priminė kiek senesnius laikus. Bet „popsas“ neturi atminties. Tad linksmi vieno populiaraus radijo informacinės–pramoginės laidos vedėjai tikrai nežinojo, kad jų komentarai akivaizdžiai priminė abstraktaus meno nušvietimą sovietinėje spaudoje. Pavyzdžiui, to meto žurnale „Švyturys“ spausdintą ir dažnai įvairių veikėjų kartotą pasakojimą, kaip beždžionei buvo duota dažų, ir ji nutapė abstraktų paveikslą. Atseit nė kiek ne blogesnį už žinomo abstrakcionisto J. Pollocko.
Irena Vaišvilaitė. Paveldosaugoje neturime vertybių hierarchijos

Pastaruoju metu žiniasklaidoje bei įvairiuose svarstymuose nemažas dėmesys skiriamas paveldui išsaugoti. Susibūrusios pilietinės iniciatyvos aktyviai išreiškia savo poziciją ir neretai atkreipia visuomenės dėmesį į nykstančias kultūros vertybes.

Irena Vaišvilaitė: Vatikano II susirinkimo uždarymo keturiasdešimtmetį minint
Prieš 40 metų, 1965 m. gruodžio 8 d., per Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo šventę, iškilmingai baigėsi Vatikano II Susirinkimas, tapęs lemtingu įvykiu Bažnyčios gyvenime ir pažymėjęs jos raidą daugeliui dešimtmečių. Dar ir šiandien Susirinkimas lieka aktualus. Ir po 40 metų Susirinkimo įžvalgos rodo kryptį, kuria eidama Kristaus Bažnyčia gali nešti išganymą šių dienų žmonėms.
Irena Vaišvilaitė: Lietuvos kultūrai reikia laisvės ir skaidrumo
Vasaros pradžioje kilus pavojui iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo būti išbrauktiems dviem Lietuvos objektams – Vilniaus senamiesčiui ir Kuršių nerijai, rodos, sujudo ne tik visuomenė, bet ir įvairios valdžios institucijos. Sudarytos tyrimų komisijos, Kuršių nerijoje buvo rengiami išvažiuojamieji posėdžiai, tikrinama, aiškinamasi. Kultūros paveldo išsaugojimo problema susirūpino ir Lietuvos Prezidentas, jis jau ne kartą išreiškė griežtą nuomonę šiais klausimais.