Izabelė Švaraitė

Kodėl pasirinko aktorystę, P. Venslovui atsakyti sunku. Jis juokais tik lepteli, kad galbūt dėl negrobuoniškos prigimties.

Romai, kaip apibendrina grupė, kaltinami dėl daugybės dalykų, įskaitant dėl „nenoro“ dirbti. Gana lengva jį pateisinti tariamu tautos mentalitetu, tačiau problemos šaknys slypi giliau. 

Pavasaris ir ruduo – Lietuvoje kino festivalių metas, kai šalies gyventojai supažindinami su aktualiausiomis kinematografijos naujienomis. Viena tokio asortimento formuotojų – iš Pasvalio kilusi Mantė Valiūnaitė.

Pasak VDU profesorės Mildos Ališauskienės, netradicinės religinės bendruomenės veikia kaip visuomenės nuostatų lakmuso popierėlis. 

Be psichologinės perspektyvos Holokausto suvokimas nėra visavertis – tokiu požiūriu vadovaujasi Mykolo Romerio universiteto doktorantė Ruth Reches, analizuojanti žydų genocidą išgyvenusiųjų patirtis.

Balandį pasaulis baisėjosi sudegusia Grande-Synthe pabėgėlių stovykla netoli Prancūzijos uosto Diunkerko.

„Kino pavasario“ recenzijos: apie ilgai lauktą Xaviero Dolano juostą „Tai tik pasaulio pabaiga“.

Rūta Glikman, vaikystėje iš Kauno geto išnešta maiše švenčia savo jubiliejų.

„Sielos virtuvėje“ žiūrovai sutinka septynis savęs ieškančius kūrėjus, bandančius ištrūkti iš užburto bohemiškų vakarėlių rato. Veikėjai nuolat dangstosi svetima kūryba, teisinasi...

Karts nuo karto viešumoje tenka nugirsti, kaip vietiniai, nesutikę nei vieno atvykėlio iš Artimųjų Rytų ar Afrikos, keiksnoja geresnio gyvenimo į Europą „plūstančius“ pabėgėlius.

Prieš keletą dienų pasaulyje minėta Psichikos sveikatos diena. Ne pirmus metus apie prastą psichikos sveikatą Lietuvoje kalbantis profesorius Dainius Pūras teigia, kad pokyčiai būtini ne tik politikoje, bet ir visuomenės mąstysenoje.

Nors Lietuvoje nestovi paminklai romų genocidų aukoms, mokyklų programose šiai temai dėmesio taip pat neskiriama, šalyje atsiranda iniciatyvų, primenančių, kad per Antrąjį pasaulinį karą persekioti ne tik žydai. 

68-ajame Kanų kino festivalyje Specialiuoju žiuri prizu apdovanotame „Omare“ vaizduojamas distopinis pasaulis, kuriame vienatvė – didelis nusikaltimas.

Savo tekstą pradedu nuo šios garsaus žurnalisto citatos, nes būtent to jis linkėjo man ir mano kurso draugams baigus bakalauro studijas.

Geriausias Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas studentus moko būti pilietiškais, tačiau žino, kad vertybinę poziciją vis dėlto jie renkasi patys.

Jo eilėraščiai tokie paprasti, kad ne visai poeziją suprantantys žmonės lepteltų: „Ir aš taip galėčiau.“ „Jei galėtum, tai kodėl neparašai?“ – paklausčiau aš. Kad ir kaip ten būtų, apie kūrybą, eilėraščius ir keliones pasikalbėti mums vis dėlto pavyko. 

„Kuo tu labiau užsiėmęs, tuo daugiau spėji padaryti“, – tokia filosofija savo gyvenimą grindžia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentė Amit Belaitė. 

Nobelio taikos premija šiemet paskirta Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui. Jį sudarančios organizacijos įvertintos už indėlį į pliuralistinės demokratijos plėtrą. Tuo metu, kai šalis buvo ant pilietinio karo slenksčio, jos pateikė taikią politinę alternatyvą.

Vakar Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute viešėjo žinomas Prancūzijos žurnalistas, „France 2“ televizijos laidos „Žvilgsnis į planetą“ („Un oeil sur la planète“) vyriausiasis redaktorius Patrickas Boitet. Susitikime su instituto dėstytojais jis aptarė, kaip Prancūzijos žiniasklaidoje pateikiami Rytų ir Vidurio Europos įvykiai.

Kūrėjai pažymi, kad iš kitų išgyvenimo žaidimų šį išskiria detalus istorinis kontekstas. Kiekvienas personažas – realiai gyvenęs partizanas, gausu išsamių laikotarpio ir asmenybių aprašymų.