Janina Survilaitė

Dainos už uždangstytų langų

Lietuva – tai Motina, durklu perverta širdimi.

Pluoštelis Šveicarijos išeivių prisiminimų

Atsiradome mūsų išsvajotame krašte. Vokietija karą pralaimėjo. Šveicarija buvo su laimėtojais ir džiaugsmingai sutiko taikos paskelbimą. Mes likome pralaimėtojų gretose ir jau gerai buvome pažinę laimėtojus.

Judith Lewonig knygos „Lietuva ir Šveicarija. 15 000 metų santykių istorija. Chronologinė apžvalga“ recenzija

Knygos autorei visų pirma reikėtų padėkoti už naują galimybę pajusti Lietuvos ir Šveicarijos 15 tūkstančių metų bedradarbiavimo dvasią.

Kai tikėjimas yra geriau negu žinojimas

E. Ignatavičiui gražiai pavyko parodyti, kaip žmogaus gyvenimas susijęs su tautos istorija ir kultūra, su artimųjų ir mūsų pačių asmeniniu likimu.

Keli prisiminimai sutinkant profesoriaus Juozo Ereto 120-ąsias gimimo metines

Profesorius Juozas Eretas – iškili asmenybė, Jo vardas labiau sutinkamas Lietuvos negu Šveicarijos istorijoje. 

Janina Survilaitė: „Mus išgelbės tik nesumeluota Tautos istorija.

Per sudėtingus sovietmečio lūžius kiekvienas ėjome vedami savo likimo vingių. Ateidami į šią Žemę nepasirenkame nei Tėvynės, nei jos santvarkos.

Kokiai veiklai pašaukti emigrantai?2

Apie Šveicarijoje įsikūrusių naujųjų emigrantų veiklos neaiškius ketinimus pakeisti istorinę tiesą  pokalbiai niekaip neužsibaigia

Miestas, pagimdęs ir reflektuojantis keistąjį meną

Lygiai prieš šimtą metų Ciuricho miesto centre į savo pirmąjį susirinkimą susirinkę miesto menininkai nutarė pradėti naują judėjimą.

Ko mums linki „Maranta?“1

Autorė jau nuo pirmojo dviejų dalių romano „Didžioji sala“ minima kaip neprilygstama moterų charakterių meistrė. Labai įtikinamai narpliojamos moterų likimų mįslės ir „Marantoje“.

Ar kada išsipildys monsinjoro Alfonso Svarinsko norai?

Žymusis Lietuvos rezistentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas savo tikintiesiems aiškino, jog didžioji Jo priešmirtinė svajonė, kad Lietuva neužmirštų savo didvyrių. 

Tylos menininkas. Prof. G. Stanulio 100-ąsias gimimo metines sutinkant2

Tarp keliolikos savo akademine veikla Šveicarijoje pagarsėjusių išeivių lietuvių Gabrieliaus Stanulio asmenybė savitai ryški: talentingas menininkas, skulptorius, mokslininkas, pedagogas, nuoširdus tautietis...

Kaip generuojamos melo idėjos Alpių šalyje, Arba „Gelbėk mus nuo pikto...“2

ŠLB valdyba pradėjo skelbti naują įkūrimo datą. Nei pakeitimo motyvai, nei tam iškilusi rimta būtinybė Šveicarijos lietuviams emigrantams nebuvo išdėstyti.

110-osios Lietuvos diplomato dr. Alberto Geručio gimimo metinės“1

Apie Lietuvos pasiuntinį Tarptautinės teisės mokslų daktarą, ilgiausiai tarnavusį Tėvynės diplomatijoje kalba jo pačio knygos, Respublikos užsienio ministerijos archyvai ir mokslininkai, tyrę jo veiklą.

Atsisveikinimas su dar vienu šveicarijos lietuviu – Narcizu Prielaida

Pražydus magnolijoms, didžiosios šventų Velykų savaitės pradžioje, kovo 31 dieną gražų kalnų kraštą amžiams paliko dar vienas senosios lietuvių emigrantų kartos atstovas, septynias dešimtis metų pragyvenęs Ženevoje, Narcizas Prielaida.

Meilė lietuviškai knygai: keli prisiminimai Knygnešio dienai atminti1

Kiekvieną pavasarį pilietiškai susipratusių lietuvių šeimose švenčiama Knygnešio diena, kuri daugeliui pažadina gražių prisiminimų.

Ar šūkis „Pasaulį seną išardysim!“ tinka ir šiandien?4

Keleri metai Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB ) valdyba bando pakeisti bendruomenės įkūrimo datą.

Lietuvos atgimimo pėdsakai Šveicarijoje

Po 1991-jų metų rugpjūčio pučo Maskvoje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas tapo neišvengiamas. Šveicarijos vyriausybė jau rugpjūčio 28 dieną pripažino Lietuvą, kaip nepriklausomą Europos šalį.

Prie didelio kelio

Prisimenant dr. Mindaugo Kvietkausko komentarą, skambėjusį 2014 m. lapkričio mėnesio LRT laidoje „Kultūros savaitė“.