Jolanta Kryževičienė

M. Ivaškevičius: Lietuva suskaldyta ir pasidalijusi

Turėtume labiau mylėti vieni kitus. Tai nėra sunkus uždavinys. Tuo įsitikinęs prozininkas ir dramaturgas M. Ivaškevičius.

P. Gaidys: „Dabar tokio tuščio, banalaus humorėlio daug“

Dabar kažkoks būtent satyros, humoro, pasišaipymo laikotarpis – šaipomasi iš bet ko, bet kaip. [...] Ir aš nuo tų komedijų truputį nuėjau.

Gitenis Umbrasas: „Kai atsiranda viešieji pirkimai, poezijos nebelieka“

Manau, kad Kūrėjas daro stebuklus, o mes tik pameistriai.[...] Džiaugiuosi, jei pavyksta pabūti pameistriu ir ne sugadinti, o prakalbinti.

I. Krunglevičius: „Šiais laikais mes nuolat patenkame į šizofreniškas situacijas“

 I. Krunglevičiaus įsitikinimu, menas ir neturi būti lengvai suvokiamas ir paprastas, menininkas neturi žiūrovui visko pateikti ant sidabrinės lėkštutės...

Vanda Juknaitė: „Nesvarbu, ką parašei, reikia pradėti gyventi tuo, kuo tiki“

Rašytoją kalbina Jolanta Kryževičienė. Šis tekstas parengtas pagal Lietuvos radijo laidą „Literatūros akiračiai“, kuri buvo transliuota Velykų sekmadienį.

M. Levickis: „Akordeonu atliekamą Lady Gagą labai mėgsta ir pagyvenę klausytojai“1

Dažnai užlipu ant scenos, o žmonės nustemba – tu grosi Bachą, kaip tai įmanoma? Be abejonės, nesu vienintelis, kuris gali pagroti Bachą akordeonu.

N. Savičenko: „A. Žebriūnui gadinau nervus savo baimėmis ir nemokšiškumu“1

Kalbėdama apie darbą teatre, N. Savičenko prisipažįsta esanti dėkinga likimui už galimybę dirbti su režisieriumi Oskaru Koršunovu, nes jai tai – visiškai nauja patirtis...