Jonas Ruškus

Grupinio gyvenimo namuose daugiau žmogaus teisių neatsiranda

2019 m. Lietuvoje nuvilnijęs vadinamasis Žiežmarių skandalas dėl grupinio gyvenimo namų statybų miestelyje atskleidė sisteminę žmogaus teisių problematiką. 

Deinstitutionalizacija? Pratęsiant Dainiaus Pūro pesimistines mintis

Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu.

Švietimas dėl vaikų selekcijos ar dėl kiekvieno vaiko?

Gabieji vaikai yra puikių akademinių rezultatų produktai, o daugelis kitų vaikų tampa natūraliu socialinės atskirties produktu dėl skurdesnių socialinių-ekonominių pagrindų ar negalių. 

Kaip negalią turinčių žmonių teisės prisideda prie Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo
Jonas Ruškus - Mano teisės

Negalią turinčių žmonių statusas ir vaidmuo visuomenėje yra tikrasis visuomenės pažangos bei darnos požymis ir veiksnys, nesvarbu, kokia negalia – judėjimo, klausos, regos, intelekto, psichosocialinė ar lėtinė liga bebūtų.

Psichikos sveikatos priežiūra: prievarta ar pagalba? 12
Jonas Ruškus - Mano teisės

LR Seimo planai vėl nuvilia: užuot kloję įstatyminius pamatus demokratiškai, žmogaus orumą ir jo teises gerbiančiai Lietuvai kurti, rengiasi įtvirtinti atgyvenusias, antidemokratines prievartos prieš žmogų formas.

Kaip Lietuvos švietimas atsilieps į Jungtinių Tautų kvietimą?

2015 metais galų gale buvo patvirtinta dar 2013-iaisiais parengta Geros mokyklos koncepcija.

Parolimpinės žaidynės – žmogaus teisių veidrodis2

Nuostabiai Rio de Žaneire pasirodę Lietuvos parolimpiečiai nudžiugino visą šalį sukeldami nacionalinio pasididžiavimo jausmą, be to,  pasigėrėjimą sportininkų valia

Švietimas – ne prekė, o žmogaus teisė1

Lietuva vis dar nėra ratifikavusi UNESCO – pasaulinės švietimo ir kultūros organizacijos – Konvencijos prieš diskriminaciją švietime.