Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Apie asmenines žinutes ir vėliavas4

Panašu, kad, dar prieš žmogų artimiau pažindami, dažniausiai jau turime apie jį nuomonę – iš nuogirdų, nuojautos ar tiesiog pamatę, kaip tas asmuo būna ir elgiasi.

Apie (ne)buvimą savimi5

Juk gana nepopuliaru būti savimi – tada tenka pripažinti, jog turi ne tik teigiamų minčių ir norų, kad patiri sunkumų, nesėkmių, nerandi sprendimų, nesi tobulas ir visagalis...

Apie karjerą ir kitus pasirinkimus9

Jaunimas sako, kad maždaug nuo 11 klasės labiausiai gniuždantis klausimas yra „kur stosi?“ – jau vien dėl to klausimo patiria spaudimą pasirinkti teisingai. 

Apie poilsį Dieve10

Kartais tikrai atrodo, kad atostogos tai išgyvenimo laikas – laikas, kai reikia pailsėti, reikia įvykdyti kažkokią programą, kad atostogos būtų galiojančios.

Apie žvaigždes8

Neišsiginsime, kad mums svarbu autoritetai, pavyzdžiai, žmonės, kurie padeda augti. Žiniasklaida paprastai siūlo daug tokių pavyzdžių – pristato žmones, kurių gyvenimai laikomi „sėkmingais“, „naudingais“, sektinais.

Apie buvimą druska33

Šiandien druskos reikšmė yra gerokai pakitusi, palyginti su ankstesniais laikais – dėl išaugusio kitų prieskonių pasirinkimo. Laikais, kai druskos nebuvo kuo pakeisti, Jėzus sakė, kad tie, kurie Jį seka, yra druska.

Apie saikus5

Nelabai padėjo aiškinimas, kad egzistuoja saikai, kaip indai, kiek žmogus savyje gali sutalpinti. Kad yra bendravimo, maldos, tikėjimo saikas ir t. t. Kad yra riba, iki kurios žmogus tuo metu pajėgus priimti. 

Apie (gyvenimo) egzaminus2

Dvyliktokė: „Jei aš matematikos pasimokyčiau – galit pasimelsti, kad kažko išmokčiau ir per egzaminą parašyčiau?...“

Apie meilę ir jos poreikį6

Tenka stebėti, kaip dalis jaunimo karštligiškai bando susirasti antrąją pusę (tendencija labai aiškiai matoma socialiniuose tinkluose). O kita dalis – aštriai šaiposi iš to, pernelyg aštriai, kad tai būtų jiems nesvarbu. 

Apie pasidalijimą tikėjimu12

Ypač jaunimas gražiai užsidega aistra kitiems pasakyti, paskelbti – kad visi žinotų, kaip Dievo tikrovė perkeičia gyvenimą, į kokią laisvę ir laimę veda.

Apie (ne)jautrumą9

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta kaltinimų nejautrumu konkretiems žmonėms ar tam tikroms grupėms – ypač daug tokių jautrumo dėl nejautrumo „dūrių“ tenka jaunimui.

Apie aistrą gyventi16

Kaip drįstam už patogumą ir apgaulingą ramybę, už pritapimą ir netikrą palaikymą parduoti tai, ką esam gavę iš Kūrėjo – aistrą gyventi?

Apie „prestižinę“ Bažnyčią152

Ar gali taip būti, jog mes šiandien bijom paskelbti Evangeliją – bijom, kad ji pasirodys nepriimtina, per sunki, ne „prestižinė“ žinia?

Apie mokymąsi duoti dovanai6

Įvairių socialinių akcijų, raginimo aukoti ar kitaip pagelbėti nepasiturintiesiems kontekste dažnai pasigirsta klausimas – kodėl turėčiau kažkam kažką duoti ar daryti? 

Apie „pokemonų“ ir nuodėmės gaudymą8

Nepaprastas uždavinys yra širdies jautrinimas, mokymasis pažinti nuodėmę – įdiegti į savo gyvenimą „programėlę“, kuri ne „pokemonus“ pažintų, o būtų jautri nuodėmei.

Apie kitokį gailestingumą ir ugdymą4
Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF - Žurnalas „Ateitis“

Gyvename laikmečiu, kai gailestingumo patyrimas nemažai daliai visuomenės reiškia, kad esi silpnas, nepriklausai stipriųjų pusei.

Apie kitoniškumą14
Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF - Žurnalas „Ateitis“

Ar tikrai reikia mums būti teisiųjų Bažnyčia, kurioje vargšams (visomis prasmėmis) nėra vietos? Kažkaip panašu, kad prie Jėzaus labai gerai jautėsi visi tokie atmesti ir netinkami.

Apie dalijimąsi tikėjimu6

Norisi kalbėti apie dalijimąsi tikėjimu šį kartą ne kaip apie skelbimą, o kaip apie natūralų liudijimą, kylantį iš gyvenimo tikėjimu.

Apie buvimą (ne)geriausiam15

Didžiausia šio laikmečio apgavystė yra ne kokia politinė ar ekonominė afera, o įteigimas jaunam žmogui, kad gyvenimas turi būti sėkmingas ir lengvas.