Jurgita Jačėnaitė

Su gimimo diena, Leonai Strioga!

Paroda „Su gimimo diena, Leonai!“ skirta vyriausio amžiumi Lietuvos modernisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, skulptoriaus L. Striogos 90-mečiui.

Ką iš anapus savo lyrika mums sako M. Martinaitis?

Kas M. Martinaičiui rūpėjo išeinant? Ką jis norėjo paliudyti? Tokių klausimų kilo pristatant naująją, pomirtinę, poeto rinktinę „Lyrika“, sudarytą G. Bleizgio.

„Oskarų“ nominacijų įdomybės

T. Phillipso „Džokeris“ nominacijų susižėrė 11, po 10 – M. Scorsese's „Airis“, Q. Tarantino „Vieną kartą Holivude“ ir S. Mendeso „1917“.

Ką apie amžinąjį pasaulį kalba P. Handke savo Nobelio paskaitoje?

Keletas ištraukų iš 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureato P. Handke's skaitytos paskaitos, kuri visų su juo susijusių skandalų fone nuskambėjo labai lyriškai ir jautriai.

Apie Dauno sindromo žmones spektaklį sukūręs D. Gumauskas: „Reikia pažindinti visuomenę. Ištisai pažindinti“

Aktorius D. Gumauskas kartu su aktoriumi A. Alešiūnu ir genetiku prof. dr. A. Utkumi pristatė spektaklį „Mongolija“ apie Dauno sindromą.

Dangaus miestas Vilnius

Bažnytinio paveldo muziejuje – ypatingą estetiką spinduliuojanti sakralinio Vilniaus vienuolijų meno paroda.

V. Povilionienė: pasigendu absoliučios ramybės, kurią jausdavome laukdami Kalėdų

„Jeigu savo papročius, senąsias istorijas šitaip lengvai nubrauksime, dūšių be vietos tik daugės…“ – sako V. Povilionienė ir šv. Kalėdų proga linki daryti viską, kad po mūsų dar liktume mes.

Kodėl nyksta ir kur išeina mūsų eglės

Su gamtininku M. Lapele pokalbis apie tai, kodėl Lietuvos eglynų plotai mažėja, kur išeina mūsų žaliaskarės ir ar jau pradėti dėl to būgštauti.

V. Ališauskui P. Repšio ekslibrisai – mažo, bet labai svarbaus pasaulio centras

P. Repšys: „Tarp kitko, va čia Antanavičius sėdi. Sutikau aš jį. Sako: klausyk, yra konkursas universitete, padaryk ekslibrisą – gausi pirmą premiją.“

Muzikologas V. Gerulaitis: E. Balsio kūryba yra vertinga, nes joje yra tai, ką vadinu „gražu“

V. Gerulaitis apie E. Balsį: „Viskas su juo paprasta buvo – turbūt dėl to, kad viską savo rankomis sukūrė ir nebuvo konformistas. Jis buvo šviesus žmogus, laisvo mąstymo ir nevaržomas kūryboje.“

Šiuolaikinis menas keliauja į bažnyčias

Krikščioniška ikonografija nėra vien apmusijusi senovė – ji ir įdomi, ir aktuali, ir moderni, ir kalbanti apie tvirtas menininkų bei dvasininkų bičiulystes.

Kai muziejininkystė Lietuvoje trimituoja, Bažnytinio paveldo muziejui norisi klauzūros

Bažnytinio paveldo muziejus švenčia dešimtmetį ir kviečia į tris naujas parodas. Pokalbis su jo vadove S. Maslauskaite-Mažyliene apie tai, koks buvo praėjęs etapas ir koks laukia ateinantis.

Europos kino apdovanojimai: be „Favoritės“ triumfo, kas dar svarbaus?

Berlyne 32-ą kartą įteikti EFA apdovanojimai. Geriausiu Europos filmu tapo Y. Lanthimo „Favoritė“.

Šventės be atliekų, bet su širdimi

Ar šventės nepagerėtų, jei jas sutiktumėte paprasčiau? Kaip būti maloniems sau, kitiems ir gamtai?

O. Koršunovas: „Nekrošiaus teatrą suvokiau kaip dvasinį apsivalymą“

Skaitykite režisieriaus O. Koršunovo mintis, nuskambėjusias tarptautinėje konferencijoje, skirtoje E. Nekrošiaus kūrybai.

Ten, kur baigiasi muzika, prasideda Dimos portretai

„Tai vizualinė orkestro simfonija“, – savo fotografijos darbų parodą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje apibūdina D. Matvejevas.

S. Sondheimo legendiniame miuzikle „Into the Woods“ – žvilgsnis į savo vidinį mišką

Pasak Rusų dramos teatre dirbančių kūrėjų komandos, tai bus savita penkių persipinančių pasaulio pasakų interpretacija, skirta susitikimui su pačiu savimi.

Degantis E. Nekrošiaus meno fortas

„Apima dvejopas jausmas, – ir kai įeisite, tai pajusite. Nes tie daiktai, tie objektai – tai, kas yra parodoje, – tie, kurie žino Nekrošiaus teatrą, – jie tiesiogine ir perkeltine prasme degė scenoje.“

Buvęs kalinys Linas: „Manęs niekas išėjus iš kalėjimo nemotyvavo keistis“

„Kalinys nuolat ujamas, spaudžiamas, vejamas, nuolat jaučiantis nepriteklių, gaunantis blogą maistą. Galvoju, tik žiauresnis žmogus iš ten iš tikrųjų išeina.“

Viskas į viršų. Aktorė V. Kuodytė apie režisierių E. Nekrošių

E. Nekrošius niekada nesirinkdavo stereotipinio kelio, teigia V. Kuodytė: „Iš kiekvieno norėjo ištraukti autentiką, o jeigu nori būti autentiškas, turi atmesti stereotipinius teatrinius ėjimus. Atmesti ir jaustis nesaugus.“

Š. Bartas apie „Sutemose“: žiauriomis pokario sąlygomis visi vaikščiojo ant peilio ašmenų

Kol režisierius Š. Bartas Prancūzijoje atlieka galutines savo naujo vaidybinio, istorinio filmo „Sutemose“ spalvų ir garso korekcijas – pokalbis su juo.

Rašytoja ir režisierius

Lapkričio 7-ąją literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją K. Sabaliauskaitę Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbino teatro režisierius G. Varnas. Siūlome paskaityti keletą jųdviejų pokalbio dialogų.

Prof. I. Smetonienė: kalba yra tokia pat konstitucinė vertybė, kaip ir laisvė

„Jeigu norime įsivesti chaosą – užsirašyti vardus, kaip pageidaujame, nepaisydami lietuvių kalbos taisyklių – tai čia jau bus ne Lietuva. Čia bus kažkas.“

Ar su mirties patirties praradimu miršta ir laidotuvių giesmės?

Dabar mirtis savomis akimis nebematoma, ilgos giesmės nebegiedamos, o ir senųjų mūsų giedotojų tik saujos likusios. Kokia gedulinių giesmių ateitis?

Rankų darbo urnas kurianti menininkė jose užkoduoja mintį apie šviesų gyvenimą

K. Alšauskienės kuriamos urnos – šviesių, natūralių, gamtiškų spalvų, jų formos ir faktūros griežtumo nesuvaržytos. „Man norisi suteikti kuo daugiau šviesos“, – teigia urnų kūrėja.

Sodininkas, grybautojas, plunksnos meistras. Nobelio literatūros premijos laureatas P. Handke

P. Handke – ryškus, įdomus. Išskyrus Jugoslavijos istoriją, jo darbai ne publicistiniai, o filosofiniai – tai bandymas kontempliatyviai, sąmoningai priimti pasaulį, gamtą, poeziją, dailę.

Godotini H. Gudavičiaus augalai, arba Kur žydi lietuvinės naktižiedės

Henriko Gudavičius pasakojimai svečiams Sode prie Krūčiaus kupini artumo gamtai, stebint jos atradimus ir praradimus puikybės prieš Gamtą netekusio žmogaus akimis.

R. Kvintą prisimenant. Profesionalas, ugdęs jautrumą skulptūros vertei

Dailės istorikė G. Jankevičiūtė: R. Kvintas buvo labai geras pasakotojas, psichologas, ir su jo skulptūromis galima sugyventi netgi jų nemėgstant.

Filharmonijos salėje – maksimalus komfortas ir orkestrui, ir žiūrovams

Lietuvos nacionalinė filharmonija lapkritį savo klausytojus pakvies į atnaujintą Didžiąją salę, kur laukia naujos žiūrovų kėdės, modernios vėdinimo ir apšvietimo sistemos.

Naują knygą pristatanti dr. A. Landsbergienė: „Taip, tėvystė yra sunku“

Su dr. A. Landsbergiene interviu – kodėl rašant knygą toks svarbus autentiškumas, drąsa atverti savo patirtis ir kodėl tėvystė kuo toliau, tuo labiau atrodo vis sudėtingesnė.

Kur „Gaida“ – ten ir „Synaesthesis“

Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ vadovai: labiausiai „Gaidoje“ augina pasitikėjimas jauno žmogaus gebėjimais.

MO kviečia su nostalgija pačiupinėti 90-uosius

Kiekvienam pirmasis Lietuvos atkūrimo dešimtmetis vis kitoks. Tai akcentuoja MO muziejaus naujosios parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ kuratoriai.

Meno istorikė R. Janonienė: „Absoliučiai kiekvienas gali būti pranciškonas“

Šventųjų pranciškonų kultas toks platus, nes jie su begaline meile žvelgia į savo aplinką, savo žmones, savo brolius kaip į potencialius šventuosius, užtikrindami savo veikla išganymą visai žmonijai.

Režisieriaus A. Puipos filme „Kita tylos pusė“ – biblinė tema apie amžiną neapykantą

Pirmadienio vakare įvyko režisieriaus A. Puipos naujausio filmo „Kita tylos pusė“ (tai jau 21-as jo ilgametražis vaidybinis darbas) nacionalinė premjera.

Dramaturgas G. Grajauskas: „Mums nereikia naujo Nekrošiaus – reikia tiesiog talentingų režisierių“

Pokalbis su Klaipėdos dramos teatro meno vadovu G. Grajausku apie dramos rašymo ir statymo meną, jo pjesių knygą „Kas prieš mus“ ir tai, kaip užsiauginti publiką, kuri neieškotų teatre komercinių spektaklių.

Požerskio atlaidų sekmadieniai

Į Vilniaus bernardinų bažnyčią atkeliavo garsieji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografo R. Požerskio „Atlaidai“.

Mečetė Vilniuje – taikai, sąjungai ir ramybei

Mečetė ne tam, kad žmonės tarpusavyje peštųsi. Ji tam, kad čia jie susitiktų. Kad čia susijungtų skirtingos tautos, mentalitetai, kultūros, kad vienų žmonių nuomonė priartėtų prie kitų.

Elegija išnykusiam Vilniaus veidui

Savo parodos „Vilniaus veidai“ kameriškesnę versiją Vilniaus mažojo teatro fojė pristato dailininkė, grafikė, fotografė A. Jacovskytė.

Mažojo teatro sezono atidarymas: Vilnius A. Jacovskytės fotografijose ir K. Glušajevo spektaklis „Aš nieko neatsimenu“

31-ąjį sezoną pradedantys Valstybinio Vilniaus mažojo teatro kūrėjai savo duris atveria įvairiai auditorijai.

4 Majakovskiai ir 12 jo nuotakų. Apie J. Vaitkaus spektaklį „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“

74-ąjį sezoną Lietuvos rusų dramos teatras pradės galingai – režisieriaus J. Vaitkaus spektakliu, kurį įkvėpė rusų poeto V. Majakovskio kūryba.

Aktorius D. Meškauskas: aktorinis teatras nėra naftalinas, ir jį reikia branginti

D. Meškauskas apie savo, kaip režisieriaus pedagogo, spektaklį „Kreditoriai“: „Aktoriai čia turės kėdę, stalą ir vienas kito akis.“

Romantizmui skirtoje „Tartle“ parodoje – unikalūs XIX a. iliustruoti leidiniai

Po meno pažinimo centro „Tartle“ parodoje „Romantizmo amžius“ eksponuojamas privačioje kolekcijoje sukauptas XIX a. meno rinkinys.

Moteris, kuri perprato žvėries žvilgsnį. Pokalbis su režisiere A. Žegulyte

Pasak filmo „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ režisierės, sunkiausia buvo parodyti ir sukurti žvėries žvilgsnį, nes pirma reikėjo suprasti, kaip tas žvėris žiūri.

Kvintiška šiluma L. Coheno skulptūroje

Senamiestyje, jaukiame kiemelyje tarp vijoklių, prisiglaudė šviesaus atminimo R. Kvinto sukurta skulptūra žymiam Kanados poetui ir dainų atlikėjui L. Cohenui.

Pirmas žingsnis į didžiąją parodą, skirtą tapytojo A. Savicko šimtmečiui

Atrenkant A. Savicko darbus parodai Pamėnkalnio galerijoje iš daugybės esančių saugyklose, kurių ten antra tiek, kiek papuls į Nacionalinės dailės galerijos parodą, norėta sukurti tam tikrą pasakojimą apie A. Savicko kūrybą.

Klaipėdos dramos teatro premjeros: su latviškuoju Nekrošiumi – M. Ķimele, ir O. Koršunovu

M. Ķimele, D. Meškauskas, O. Koršunovas, M. Pažereckas – keturi skambūs ir daug žadantys vardai, su kuriais Klaipėdos dramos teatras šauna į naują sezoną.

Šiuolaikinio cirko festivalio rengėjai: norime, kad žiūrovams užimtų kvapą

A. Imbrasas: „Dėliodami programą šių metų festivaliui kuo įdomiau, norėjome, kad žiūrovams užimtų kvapą ir po šešių dienų jie liktų sužavėti.“

Naujasis „Lėlės“ teatro vadovas V. Juškėnas: „Matau „Lėlę“ besikeičiančią ir atvirą, o ne užsidariusią savo kieme“

Teatro „Lėlė“ vadovas V. Juškėnas – apie naują šio teatro puslapį, ateities vizijas ir prasidėjusį sezoną.

Unikaliose L. Skirpsto fotografijose tarp atpažintų herojų – ir penkiametės dvynės

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

K. Varnelio namai-muziejus – oparto meistro sukurtas teatras

Prie Vilniaus rotušės įsikūrę tapytojo ir kolekcininko K. Varnelio namai-muziejus – unikalūs ir neturintys analogų. Dalį čia esančių erdvių jau galima aplankyti savarankiškai.