Jurgita Jačėnaitė

R. Kvintą prisimenant. Profesionalas, ugdęs jautrumą skulptūros vertei

Dailės istorikė G. Jankevičiūtė: R. Kvintas buvo labai geras pasakotojas, psichologas, ir su jo skulptūromis galima sugyventi netgi jų nemėgstant.

Filharmonijos salėje – maksimalus komfortas ir orkestrui, ir žiūrovams

Lietuvos nacionalinė filharmonija lapkritį savo klausytojus pakvies į atnaujintą Didžiąją salę, kur laukia naujos žiūrovų kėdės, modernios vėdinimo ir apšvietimo sistemos.

Naują knygą pristatanti dr. A. Landsbergienė: „Taip, tėvystė yra sunku“

Su dr. A. Landsbergiene interviu – kodėl rašant knygą toks svarbus autentiškumas, drąsa atverti savo patirtis ir kodėl tėvystė kuo toliau, tuo labiau atrodo vis sudėtingesnė.

Kur „Gaida“ – ten ir „Synaesthesis“

Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ vadovai: labiausiai „Gaidoje“ augina pasitikėjimas jauno žmogaus gebėjimais.

MO kviečia su nostalgija pačiupinėti 90-uosius

Kiekvienam pirmasis Lietuvos atkūrimo dešimtmetis vis kitoks. Tai akcentuoja MO muziejaus naujosios parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ kuratoriai.

Meno istorikė R. Janonienė: „Absoliučiai kiekvienas gali būti pranciškonas“

Šventųjų pranciškonų kultas toks platus, nes jie su begaline meile žvelgia į savo aplinką, savo žmones, savo brolius kaip į potencialius šventuosius, užtikrindami savo veikla išganymą visai žmonijai.

Režisieriaus A. Puipos filme „Kita tylos pusė“ – biblinė tema apie amžiną neapykantą

Pirmadienio vakare įvyko režisieriaus A. Puipos naujausio filmo „Kita tylos pusė“ (tai jau 21-as jo ilgametražis vaidybinis darbas) nacionalinė premjera.

Dramaturgas G. Grajauskas: „Mums nereikia naujo Nekrošiaus – reikia tiesiog talentingų režisierių“

Pokalbis su Klaipėdos dramos teatro meno vadovu G. Grajausku apie dramos rašymo ir statymo meną, jo pjesių knygą „Kas prieš mus“ ir tai, kaip užsiauginti publiką, kuri neieškotų teatre komercinių spektaklių.

Požerskio atlaidų sekmadieniai

Į Vilniaus bernardinų bažnyčią atkeliavo garsieji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografo R. Požerskio „Atlaidai“.

Mečetė Vilniuje – taikai, sąjungai ir ramybei

Mečetė ne tam, kad žmonės tarpusavyje peštųsi. Ji tam, kad čia jie susitiktų. Kad čia susijungtų skirtingos tautos, mentalitetai, kultūros, kad vienų žmonių nuomonė priartėtų prie kitų.

Elegija išnykusiam Vilniaus veidui

Savo parodos „Vilniaus veidai“ kameriškesnę versiją Vilniaus mažojo teatro fojė pristato dailininkė, grafikė, fotografė A. Jacovskytė.

Mažojo teatro sezono atidarymas: Vilnius A. Jacovskytės fotografijose ir K. Glušajevo spektaklis „Aš nieko neatsimenu“

31-ąjį sezoną pradedantys Valstybinio Vilniaus mažojo teatro kūrėjai savo duris atveria įvairiai auditorijai.

4 Majakovskiai ir 12 jo nuotakų. Apie J. Vaitkaus spektaklį „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“

74-ąjį sezoną Lietuvos rusų dramos teatras pradės galingai – režisieriaus J. Vaitkaus spektakliu, kurį įkvėpė rusų poeto V. Majakovskio kūryba.

Aktorius D. Meškauskas: aktorinis teatras nėra naftalinas, ir jį reikia branginti

D. Meškauskas apie savo, kaip režisieriaus pedagogo, spektaklį „Kreditoriai“: „Aktoriai čia turės kėdę, stalą ir vienas kito akis.“

Romantizmui skirtoje „Tartle“ parodoje – unikalūs XIX a. iliustruoti leidiniai

Po meno pažinimo centro „Tartle“ parodoje „Romantizmo amžius“ eksponuojamas privačioje kolekcijoje sukauptas XIX a. meno rinkinys.

Moteris, kuri perprato žvėries žvilgsnį. Pokalbis su režisiere A. Žegulyte

Pasak filmo „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ režisierės, sunkiausia buvo parodyti ir sukurti žvėries žvilgsnį, nes pirma reikėjo suprasti, kaip tas žvėris žiūri.

Kvintiška šiluma L. Coheno skulptūroje

Senamiestyje, jaukiame kiemelyje tarp vijoklių, prisiglaudė šviesaus atminimo R. Kvinto sukurta skulptūra žymiam Kanados poetui ir dainų atlikėjui L. Cohenui.

Pirmas žingsnis į didžiąją parodą, skirtą tapytojo A. Savicko šimtmečiui

Atrenkant A. Savicko darbus parodai Pamėnkalnio galerijoje iš daugybės esančių saugyklose, kurių ten antra tiek, kiek papuls į Nacionalinės dailės galerijos parodą, norėta sukurti tam tikrą pasakojimą apie A. Savicko kūrybą.

Klaipėdos dramos teatro premjeros: su latviškuoju Nekrošiumi – M. Ķimele, ir O. Koršunovu

M. Ķimele, D. Meškauskas, O. Koršunovas, M. Pažereckas – keturi skambūs ir daug žadantys vardai, su kuriais Klaipėdos dramos teatras šauna į naują sezoną.

Šiuolaikinio cirko festivalio rengėjai: norime, kad žiūrovams užimtų kvapą

A. Imbrasas: „Dėliodami programą šių metų festivaliui kuo įdomiau, norėjome, kad žiūrovams užimtų kvapą ir po šešių dienų jie liktų sužavėti.“

Naujasis „Lėlės“ teatro vadovas V. Juškėnas: „Matau „Lėlę“ besikeičiančią ir atvirą, o ne užsidariusią savo kieme“

Teatro „Lėlė“ vadovas V. Juškėnas – apie naują šio teatro puslapį, ateities vizijas ir prasidėjusį sezoną.

Unikaliose L. Skirpsto fotografijose tarp atpažintų herojų – ir penkiametės dvynės

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dayvio istorija.

K. Varnelio namai-muziejus – oparto meistro sukurtas teatras

Prie Vilniaus rotušės įsikūrę tapytojo ir kolekcininko K. Varnelio namai-muziejus – unikalūs ir neturintys analogų. Dalį čia esančių erdvių jau galima aplankyti savarankiškai.

G. Varnas apie Punios šilo peripetijas: „Man dabartinė valdžia panaši į Voldemorto valdžią „Haryje Poteryje“

„Kalbi, kad esi žaliasis, o tavo veikla gamtos atžvilgiu – juodoji. Tai kas tai yra? Klastingas voldemortizmas!“ – interviu teigia režisierius G. Varnas.

A. Stonys apie filmą „Laiko tiltai“: „Jo pradžia – mano kelionės į A. Tarkovskio filmų vietas“

Pokalbis su dokumentikos meistru A. Stoniu, kurio drauge su latve režisiere K. Briede kurtas filmas – tai žvilgsnis į jį žavinčių mokytojų, menininkų asmenybes ir kūrybą.

Palimpsestas Naujamiesčiui, 30-mečių kryžkelė ir poezija apie rankas

Su Vilniumi glaudų ryšį jaučiantys kūrėjai prabilo reklamų stenduose. Kokią sostinę mato P. Pukytė, M. P. E. Martynenko ir dar 20 tekstų autorių?

K. Varnelio namai-muziejus atveria visuomenei keturias dešimtis kambarių su išskirtiniais meno kūriniais

Analogų Lietuvoje neturintį optinio meno, arba oparto, meistro K. Varnelio kurtą muziejų jau galima aplankyti daug paprasčiau.

Miesto antropologė: trinkelė – primityvaus mąstymo simbolis

Pasak J. Lavrinec, atkuriant viešąsias erdves galvojama ne apie būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos, saugant želdinius, o apie erdvių atvėrimą, iškertant neva menkaverčius medžius.

A. Nykai-Niliūnui – 100. Niekad nenutrūkstanti gija su Nemeikščiais ir Utena

Su A. Nykos-Niliūno kūrybos, gyvenimo, palikimo tyrinėtoja G. Šmitiene kalbamės, ką gimtosios poeto vietos mums šiandien gali papasakoti apie jį.

NDG – 10. Naujose ekspozicijose – dėmesys architektūrai ir moterims menininkėms

Nacionalinėje dailės galerijoje dešimtmečio veiklos proga atidarytos dvi provokuojančios parodos, kurias abi ženklina šūkis „Atgal į ateitį. 10“.

Garbingą Lenkijos titulą pelniusi prof. I. Veisaitė: „Iš prigimties esu paribio žmogus“

Literatūrologei, teatrologei, Atviros Lietuvos fondo įkūrėjai prof. I. Veisaitei įteiktas Paribio žmogaus apdovanojimas – vienas garbingiausių Lenkijos įvertinimų.

Kalėjimas – kaip visuomenės pasąmonė. Pokalbis su K. Gudmonaite ir T. Kavtaradze

Socialinio teatro kūrėjos sako: viskas, kas egzistuoja visuomenėje neigiama – egzistuoja ir kalėjime. Todėl kalbėjimasis šia tema gali padėti visuomenei pagyti.

Pirmuoju nacionaliniu kultūros keliu su bičiuliu M. K. Čiurlioniu

Pristatytas pirmasis nacionalinis kultūros kelias Lietuvoje – Čiurlionio kelias, skirtas naujai atrasti kompozitoriaus ir dailininko gyvenimo bei kūrybos vietas.

Šiuolaikinis Lietuvos teatras – kuo esame įdomūs pasauliui?

Pristatytas pirmasis mūsų šalyje reprezentatyvus leidinys „Contemporary Lithuanian Theatre“, skirtas užsienio auditorijai išsamiau pažinti šiuolaikinį Lietuvos teatrą.

A. Gelūnas: „Pasigendu gailestingo santykio su muziejų lankytojais“

Pasak A. Gelūno, muziejuose reikia rodyti mažiau kūrinių ir nedaryti mišrainės, vienoje ekspozicijoje šedevrų nepainioti su nieko nekalbančiais nežinomų autorių kūriniais.

Pal. Mykolo Giedraičio relikvijorius – išbandymas lietuviui auksakaliui

Relikvijorių Palaimintojo Mykolo Giedraičio Padėkos iškilmei Videniškiuose – barokiškai įmantrų ir puošnų, su gausybe detalių – kuria lietuvis juvelyras D. Andrijauskas.

Tolimi artimi mūsų šventieji

Kol šventųjų pamaldumas nesuaktualinamas, tol jis atrodo kaip tolimas pasakojimas, įsitikinusi tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė, kurios parodoje Videniškiuose – ir pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.

Latvių režisierius A. Hermanis – apie E. Nekrošių, Benediktą XVI ir M. Gorbačiovą

Alvis Hermanis – režisierius, aktorius, scenografas, Naujojo Rygos teatro meno vadovas. Nuolat kviečiamas režisuoti garsiuosiuose Europos dramos ir operos teatruose. 

Teatro fokusuotojas Juozas Budraitis

J. Budraitis – ne vien galingas aktorius, jis yra didžiulės mūsų teatro sistemos, tam tikro aukso amžiaus pabaigos įrodymas.

Būti šalia tėvo Stanislovo

Vakare tėvui Stanislovui atminti naują knygą apie jį parašiusi V. Morkūnienė kalbėjo, kad nesibaigė nei tėvo Stanislovo gyvenimas, nei jo Paberžė. Prasideda antrasis tėvo Stanislovo kelio etapas.

10 000 valandų iki tobulo margučio

Margutis – maža poema, videointerviu apie lėtąją margučių marginimo filosofiją sako velykaičių margintoja E. Bazaraitė, nuo vaikystės tuo užsiimanti su savo mama tautodailininke.

Žmonių ar kormoranų pusėje? Pokalbis su „Rūgštaus miško“ režisiere R. Barzdžiukaite

Žiūrint filmą „Rūgštus miškas“ įtampos tarp žmogaus ir gamtos temą papildo paralelinės, atsirandančios dėl konceptualaus filmo formato: kamera ne tik iš arti fiksuoja sparnuočių koloniją, bet ir jų akimis stebi žmones.

MO kviečia į antrąją didžiąją parodą apie gyvūnus žmogaus gyvenime

MO muziejus lankytojams pristato naują didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, kuri nagrinėja žmogaus santykį su gyvūnais ir technologijomis.

„Kino pavasario“ jausmingiausieji. Apie šunišką gyvenimą tarp žmonių ir žmogišką tarp šunų

Filmas „Pasaulio šerdis“ pataiko tiesiai į širdį savo meile žmogui, dvasines traumas ir šeimos skaudulius nagrinėjančia tema, jausmingai atskleidžiama taktiliniu santykiu su gyvūnais.

Kino gregoris

Kino dokumentininko A. Matelio įsimintiniausios mintys iš susitikimo su juo M. K. Čiurlionio namuose pokalbių su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais cikle.

Teatrologė D. Šabasevičienė: „Mūsų teatras galėtų būti valstybės patarėjas“

Švenčiant Teatro dieną – pokalbis apie mūsų teatro džiaugsmus ir liūdesius su viena aktyviausiai apie teatrą rašančių kritikių D. Šabasevičiene.

Kodėl K. Serebrenikovo filme apie V. Cojų nėra V. Cojaus?

„Kino pavasarį“ atidaręs K. Serebrenikovo filmas „Vasara“ sukėlė dvejopus jausmus: viena vertus, žiūroviška, kita vertus – glumina režisieriaus sprendimas atsiriboti nuo istorinės tiesos.

Dailininkas M. P. Vilutis: „Labiausiai myliu save ir noriu padaryti save vertą meilės sau“

Videointerviu su grafiku M. P. Vilučiu – apie tobulėjimą, Dievo buvimą, laimės ir genialumo apibrėžimus, ašarų pakalnes ir atsiveriančius horizontus užlipus į kalną.

„Kino pavasario“ programos sudarytoja M. Valiūnaitė: mes iš kino mokomės elgesio

Kinas mums dažnai atsuka veidrodį, jeigu nebijome pasižiūrėti atvirai, teigė kino kuratorė ir rekomendavo, kokius vertingus filmus pasižiūrėti „Kino pavasaryje“.

Mūsų istorinių vietovardžių likimas: užstosime ar išsiųsime į užmarštį?

2019-uosius Seimas paskelbė Lietuvos vietovardžių metais. Docentė F. Kavoliutė mano, kad atkreiptas dėmesys į senuosius vietovardžius kaip vertybę paskatins juos saugoti atidžiau.