Justinas Dementavičius

Tiesa jų pusėje

Jie per daug nori būti judintojais, šaškių žaidėjais žaidime, kuriame pasisavinus visą tiesą yra tik baltieji (mes, tiesa) ir juodieji (ne-mes, ne-tiesa).

Mažumų palietuvinimo klausimu

Didžiausia viešai pristatyto projekto bėda, kad jis Lietuvai ne padeda, bet jau dabar kenkia ardydamas mažumų pasitikėjimą valstybe.

Lietuvos laisvės liga

Mano sąjūdis gali suklysti ir nebijo to pripažinti. Mano sąjūdis myli pasaulį, net jei jis daro viską, kad jo nemylėtum. Ir, svarbiausia, mano sąjūdis nenori manęs praryti.

Valstietiškoji demokratija

Pastaruosius Lietuvos politikos mėnesius būtina įsidėmėti, nes jie kaip reta atskleidžia galimybes naikinti demokratiją jos pačios vardu ir priemonėmis.

Per daug Lietuvos

Valstybės nesukiši į vieną šventinį lozungą ar tris vizijas (kurios iš tiesų yra keturios, bet kas gi sugalvojo, kad du plius du turi būti keturi?). Lietuvos yra daug, per daug.

(De)Šimtmečio kartotė: tautybė, patriotizmas ir lietuvių tautos pašaukimas

Kaip ir visur, taip ir pas mus Lietuvoje, kraštutinis nacionalizmas ir populizmas yra radęs taip pat šiokių tokių atbalsių, kurie gviešiasi privatizuoti Lietuvos meilę tik sau.

Stabų saulėtekis37

Man nerūpi paminklai. Man įdomūs žmonės prie paminklų. Jie daro tai, ką darėme jau tūkstančius metų – kuria stabus. Justino Dementavičiaus komentaras. 

Kaip sovietmečiu14

Nepasiduoti pagundai lyginti sovietinę praeitį ir dabartinę Lietuvą yra sudėtinga, tačiau tokiame „lyginime“ glūdi dvi didelės klaidos, rašo Justinas Dementavičius. 

Politinio susidorojimo vylius1

Politinis susidorojimas yra pagavi ir kartu apgaulinga idėja. Justino Dementavičiaus komentaras. 

Politinė sąžinė ir ideologinis etosas6

Lietuvos partijų krizę padeda suprasti 1907 metų ištara „žmonėse sąžinės maža“, rašo Justinas Dementavičius. Partijos dažniausiai nesuvokia, kas jos pačios yra. 

Puikybių puikybė37

Mūsų politika vadovaujasi puikybe, rašo Justinas Dementavičius. 

Slegiantis orumas

Orumas – tai prigimtinė kiekvieno žmogaus ir didybė ir vertė, net kai jis atmeta kito orumą, rašo Justinas Dementavičius. 

Prieš viešąjį interesą

Didžiulis nesusipratimas politinio sprendimo logiką tapatinti su viešojo intereso gynimo principu, rašo Justinas Dementavičius. Autorius siūlo prisiminti bendrojo gėrio sąvoką. 

Bežadžiai žodžiai

Lietuviška žodžio forma nėra Lietuvos išlikimo, kultūros ir gerovės garantas. Justino Dementavičiaus komentaras. 

Mūsų laisvės problema8

Tad nereikia apsigauti: ir rokenrolistai, ir valstybininkai rūpinasi laisve. Justino Dementavičiaus komentaras. 

Chamų pasaulis. III dalis 76

Ir visi mes tarsi kokie hamai žinome, kad tai, ką padarė kitas, yra blogai, ir nesibodėdami bėgame į laukus papasakoti apie viską savo broliams: blogi gėjai; blogi mokytojai; bloga žiniasklaida; blogos ideologinės pažiūros; blogi politikai. 

Dvigubos pilietybės tuštybė80

Naujoji dvigubos pilietybės koncepcija faktiškai įteisina tiek nesirūpinimą savo bendrapiliečiais, tiek patį bėgimą nuo atsakomybės. 

Laiškas Redaktoriui. Prabalsuoti ir nubalsuoti3
Justinas Dementavičius - Naujasis židinys

Ir esu tikras, kad taip, prabalsavę, jaučiasi didžioji dalis Lietuvos rinkėjų. Net tie, kurie balsavo už nugalėtojus, nujaučia, kad ir vėl ne tie, ir vėl ne taip.

Trys riešutėliai ir du (nevykę) raktai4
Justinas Dementavičius - Post scriptum

Sakoma, kad Šalčininkų rajono herbe, trijų lazdynų riešutų kekėje ir sukryžiuotuose raktuose, norėta užkoduoti šio rajono esmines savybes. 

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: J. Girniaus neliberalioji laisvė1

Truputį nejauku bandyti prisiminti tokį žmogų kaip Juozas Girnius. Pirmiausia todėl, kad reikėtų ne stengtis jį priminti, bet tiesiog reikia žinoti.

„Ne“ kaip politinė idėja25

Suūžė, sugaudė žiniasklaida apie eilinį neeilinį įvykį – Rūtos Vanagaitės knygą apie holokaustą Lietuvoje „Mūsiškiai“.

Sąjūdžio stebuklas

Kalbėti istoriku apsimetančiam politologui, ir dar tokiam, kuris Sąjūdžio metu geriausiu atveju galėjo steigti iniciatyvinę grupę vaikų darželyje, be galo sunku. Sunku, nes įgarsinu kartą, į kurią veikiau žiūrima tik kaip į laisvės vaikus, bet ne į laisvę atkūrusius.