Kęstas Kirtiklis

G. Le Bon „Revoliucijos psichologija“: studija apie blogio iracionalumą

Revoliucijoje G. Le Bonas nemato nieko didingo, tai griovimo ir laužymo, minios siautėjimo metas. 

Apie vargus dėl politinio korektiškumo

Jei esate apie politinį korektiškumą girdėję, tai neabejoju, kad taip pat esate girdėję, jog tai be galo varginantis dalykas. 

Apie pagonybę, kasdienę ir pilietinę5

Riba tarp darnos ir paklusnumo, nuolankumo, prisitaikymo, atsainumo, abejingumo plona, o kartais tiesiog neaiški. 

Apie universitetinę darbovietę1

Kalbėti apie aukštojo mokslo reformas nebėra nei originalu, nei įdomu. Greičiau jau visiškai pabodę, mat daugiau ar mažiau kalbame apie tai jau bene dešimt metų, o pastarąjį pusmetį apie ją kalbėjome dar intensyviau.

Apie svajonių švietimo ministrą25

Ankstyvą rudenį, rinkimams dar gerokai nepriartėjus, vienas universitete dirbantis bičiulis manęs paklausė: „Kęstai, ar turi svajonių švietimo ministrą?“

Apie knygas bare16

Ano šimtmečio antroje pusėje išleista grožinė literatūra dabar jau baruose sugeria alkoholio ir virtuvės kvapus. Neatmesdamas teorinės tikimybės, visgi manau, kad jos čia sėkmingai ir toliau niekas neskaito.

Apie humanitarų mokslinių pasiekimų viešinimą1

Aš juk mokslininkas, o ne koks, atsiprašant, šoumenas. Negaliu, nenoriu, galiausiai, nemoku, nes dešimt metų universitetinių studijų iš esmės mokiausi kalbėtis su mirusiais, o ne su gyvaisiais.

Apie universitetą mažos šalies periferijoje7

Prieš keletą metų vietos savivaldybė atliko gyventojų apklausą, kaip šie mato miesto ateitį. Iš visų siūlytųjų galimybių gyventojai pasirinko universitetinį miestą...

Apie nemalonius religijos pavidalus20

Nes pasirodo, gandai apie religijos mirtį buvo perdėti. Ji tebegyvuoja. Ir nebūtinai ten, kur norėtųsi, ir nebūtinai tik priimtinais pavidalais.

Apie paminklus – aikštėse ir kapinėse

Na kodėl, pasakykite man, kodėl tie istoriniai paminklai turi būti tokie nežmoniški, griozdiški, slegiantys. Ar todėl, kad jie paminklai?

Apie Mėmelį ir Dancigą4

Jei šią vasarą jūsų atostogų maršrutai vedė pro Klaipėdą, galbūt atkreipėte dėmesį ne tik į „įdegusį“ Dramos teatro pastatą, bet ir į tai, kiek daug dalykų čia flirtuoja su istorija, na, bent jau su istoriniu pavadinimu.

Pasakojimas apie vieną tyrimą1

Vienas iš didžiausių lietuvių kompleksų, kaip žinome, yra estų kompleksas, ne juokais įsimetęs bene šiandienės Lietuvos Respublikos pradžioje. Knygoje „Kokia demokratija, koks kapitalizmas?“ Norkus siūlo į jį žvelgti platesnėje regiono perspektyvoje, ir gal net transformuoti į slovėnų kompleksą.

Apie kovinį žodyną5

Ar pastebėjote, kad aršiausi Žaliojo tilto skulptūrų priešininkai savo neapykantos objektams apibūdinti pabrėžtinai nevartojo žodžio skulptūra? Jie sakė, kad nuversti reikia balvonus.

Berniukas Kibaldžiukas pagal Ernestą Parulskį

Parulskio veikėjas, dvejetukininkas, bet šiaip geras vaikas, žinoma, kovoja prieš Raudonąją Armiją. Ir, toliau lyginant su Gaidaru, daro tai ne didvyriškais, bet gerokai įtikinamesniais, ar, tiksliau, kasdieniškesniais, metodais...

Herojai kaip mes

10 litų skaityti verta ne todėl, kad čia kitaip kalbama apie dalykus, kurie yra neblogai žinomi, bet dėl to, jog čia pasakojama istorija, kuri tik atrodė žinoma, bet iš tikrųjų yra visai kitokia.

Apie humanitarinį lavinimą1

Pradėkime nuo to, kad literatūros pamokos yra tik viena iš platesnio humanitarinio lavinimo dalių. Bet ką lavina, ką ugdo mokyklinis humanitarinis ugdymas? Kaip tai ką, – nustebsite, – taigi žmogų!

Kęstas Kirtiklis. Apie Lietuvos universitetą4

Universitetų jungimasis ir kitokios aukštojo mokslo transformacijos šalyje, kurioje kiekvienais metai tūkstančiai jaunuolių patiria pačią tikriausią psichologinę prievartą minti jų slenksčius yra nekasdienis įvykis.

Kęstas Kirtiklis Apie Lietuvos idėjas ir ideologus2

Tačiau laikai keičiasi. Vizijų konkurso jau keletą metų nebėra, linksmųjų vizionierių irgi tenka su žiburiu ieškoti. Bet vizijų yra, tiesa, dabar jos orientuotos nebe į ateitį, bet į praeitį ir vadinasi, nebe Lietuvos vizijos, bet Lietuvos idėjos.

Kęstas Kirtiklis. Apie istorijas kapinėse1

Į visus dalykus, kuriuos gyvi būdami laikome svarbiausiais savo bruožais, čia, kapinėse, gali žiūrėti kaip į niekučius, nublankstančius prieš amžinybę, arba kaip į istorijas, kurios galėtų būti papasakotos ir kurios būtų tikrai pamokomos!

Kęstas Kirtiklis. Apie jaunatvišką įniršį3

Giminaitė pasakoja, jog jos dukra, kuriai šie Seimo rinkimai buvo bene pirmieji, su draugais svarsto, kad ateinantiems keturiems metams reikia iš Lietuvos kur nors evakuotis. Nes šalyje bus tikrai blogai

Kęstas Kirtiklis. Apie neįvykusį pokalbį9

O man nuolat kirbėjo jausmas, kad šitas ginčas yra ne tik tarp religijų, ideologijų ir meno laisvės šalininkų bei priešininkų, bet kad tai ginčas taip pat ir tarp skirtingų komunikacijos sampratų.

Kęstas Kirtiklis. Apie kandidatus5

Taigi, kodėl žmonės kandidatuoja į Seimą? Nes jie jaučiasi išmanantys bendrapiliečių problemas ir galintys jiems padėti? Nes jie nepatenkinti dabartiniais politikais ir manosi galintys padaryti geriau? Nes jiems skaudu dėl Lietuvos?

Kęstas Kirtiklis. Apie kovą už vienuoliktokų sielas4

Tad man panašu, kad kilni kova už sielų grožį vyksta tik popieriuje. O už ką vyksta kova tikrovėje? Nepretenduoju pateikti tikro ir teisingo atsakymo, bet kas dabar galėtų paneigti...

Kęstas Kirtiklis. Apie skaitymą, nelygų skaitymui

Šitaip mūsų ganėtinai fragmentuotame pasaulyje susifragmentavo net skaitymas. Ir aš dar gerokai pasiginčyčiau, ar jis apskritai išnyko iš šiuolaikinės mūsų kultūros, ar tiesiog dalis jo buvo paskelbta ne skaitymu, o kažin kokia kitokia veikla.

Kęstas Kirtiklis. Apie socialinę kritiką1

Tai kodėl gi socialinė kritika yra laikoma tokiu nevertu dėmesio, kone marginaliniu reiškiniu?

Kęstas Kirtiklis. Apie mokslus apie žmogų8

Turiu prisipažinti, galutinis taškas šiame ginče dėl mokslų apie žmogų galimybės nepadėtas. Veikiausiai artimiausiu metu jis ir nebus padėtas. Tačiau vargu ar todėl išties verta mesti ieškojus ko nors, kas leistų geriau orientuotis žmogiškųjų veiksmų chaose, o kartais – stačiai beprotybėje...

Kęstas Kirtiklis. Apie pasiekimus ir pagerbimus3

Na jau, sakysite, kur sportas, o kur menas. Kiek žmonių domisi sportu, o kiek teatru? Ir tikrai, kiek?

Kęstas Kirtiklis. Apie humanitarų gynybą2

Dažniausiai su pašaipa išsakomas tvirtinimas, kad, esą, kas čia per studijos, jei jas baigę absolventai gali daryti bet ką, yra pats didžiausias komplimentas.

Kęstas Kirtiklis. Apie humanitarų misiją6

Prisipažinsiu, man intelektualų ėjimas į tikrąją politiką didelio pasitikėjimo nekelia. Pernelyg daug pavyzdžių byloja apie prastus rezultatus.

Kęstas Kirtiklis. Apie apokaliptikus ir integruotuosius, ir Maironį4

Tad man, ne mažiau įžūliai, įdomu: kaip integruotasis intelektualas Maironis spręstų nūdienos problemas, koks jis būtų šiandien?

Kęstas Kirtiklis. Apie disciplinų savidiscipliną1

Šį savaitgalį baigiasi laikas, kai buvo galima teikti prašymus stoti į aukštąsias mokyklas.

Kęstas Kirtiklis. Apie internetą1

Taip ir abejoji, ar internetas atnešė į mūsų bevielėmis bangomis apvytą pasaulį ką nors kokybiškai naujo.

Kęstas Kirtiklis. Apie istorinius dalykus2

Tiesą sakant, nepamenu, kad per tokią trumpą laiko atkarpą – maždaug savaitę, nutiktų tiek dalykų, apie kuriuos žiniasklaida vienaip ar kitaip praneštų kaip apie istorinius.

Kęstas Kirtiklis. Apie amerikanizaciją ir suverenius piliečius9

Žiūrėdamas į tą žmonių grupę, grimztančią į violetinę neviltį, manau sau - jei šalis bjauri ar gal net valdoma Antikristo, tai gal reikėtų ir elgtis atitinkamai. Kaip amerikiečiai. Pasitraukti iš šitos šalies. Ne, ne į kokią Angliją, bet į savo svajonių tikrąjį sociumą.

Kęstas Kirtiklis. Apie birželines temas1

Birželis – tai laikas, kai atsiranda nepraleistina proga pakalbėti apie mokslo ir mokymo kokybę. Universitetų, kieno gi daugiau.

Kęstas Kirtiklis. Apie futbolą lietuviškoje sąmonėje1

Kas, jei ne futbolas, yra ir naujausias lietuviško kasdienio domėjimosi, pokalbių ir atsipalaidavimo prieš televizorių objektas, pranokęs ir mergaitę, ir elektrinę.

Kęstas Kirtiklis. Apie viltis ir neviltis12

Visų pavidalų apokalipsės šaukliai apie šalį ir gyvenimą joje pasakoja ne tiek jau ir daug, užtat dosniai atveria duris į savų emocijų ir išgyvenimų, neišsipildžiusių vilčių ir susikaupusio kartėlio pasaulį.

Kęstas Kirtiklis. Apie muziejų lankytojus1

Gal reikėtų viską pakreipti netikėtai ir paklausti pačių lankytojų: o kurių galų, jūs, gerbiamieji, apskritai einate į muziejų?

Kęstas Kirtiklis. Apie berniuką ir jo reikšmę2

Visai Lietuvai aršiai dūzgiant apie mergaitę pakalbėkime apie berniuką. Na, gal ir ne berniuką, veikiau vaikinuką, vardu Tadas Kriščiūnas, ne taip jau senai pasaulinėje filosofijos olimpiadoje laimėjusį aukso medalį.

Kęstas Kirtiklis. Apie kovą su simptomais3

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Kęstas Kirtiklis. Apie savosios šalies pateikimą užsieniečiams9
Kęstas Kirtiklis - Kultūros savaitė

Mes dažniausiai nusiteikę kalbėti apie savo praeitį ir kažkodėl tikimės, kad visam likusiam pasauliui, ypač tam, „civilizuotam“, Vakarų, kuriam vis dar be galo norisi įtikti, tai taipogi be galo įdomu. Deja, ne...

Kęstas Kirtiklis. Apie tikrumo poreikį4

Laisvė ir savikūra, leidžiančios tam, kas buvo nieks, kone per naktį tapti viskuo, – nebemadingos.

Kęstas Kirtiklis. Apie vienybę4

Keistas daiktas ta nuolat prasiveržianti sąjūdinė nostalgija, užmirštanti, jog yra metas akmenis barstyti, metas juos rinkti. Pompastikos, euforijos, romantikos ilgesyje pranyksta kasdieniai visai nedidingi dalykai, apie kuriuos kalbėti didelių iškilmių proga kažkaip net ir nepridera.

Kęstas Kirtiklis. Apie meną, be kurio niekaip...2

Muzika yra vienas iš įdomiausių socialinių reiškinių, buriantis, konsoliduojantis, įtvirtinantis tapatybes. Ji – pamatinis subkultūros bruožas, aprangos ir elgesio stiliai dažniausiai seka paskui.

Kęstas Kirtiklis. Apie orumą5

Kai ištisai sukiesi lietuviškoje terpėje, diskomforto dėl tokių dalykų net nejauti. Ne dėl to, kad rėkimą, nepagarbų elgesį ar kieno nors viršenybės demonstravimą laikytum normaliu ir priimtinu dalyku. Ne. Tiesiog ilgai gyvendamas tokiomis sąlygomis išmoksti prisitaikyti.

Kęstas Kirtiklis. Apie nesantį kasdienį solidarumą6

Tegul moko, kad lietuviai draugiški ir šiukštu ne individualistai, o lietuvių tauta – tai didelė šeima. Pasidairius Alytaus gatvėse ir užsienio oro uosto eilėse to ničniekaip nematyti. Įvaizdis, taip sakant, dar ne viskas.

Kęstas Kirtiklis. Apie ambicijas5

Menininkai ir sportininkai, rašytojai ir mokslininkai, jei siekia ir pasiekia ko nors už Lietuvos ribų, dažniausiai tai arba kukliai nutyli, arba pridengia Lietuvos garsinimo mantija.

Kęstas Kirtiklis. Apie pergalės dieną5

Na, bet grįžkim prie Sausio 13-osios. Ką ši diena išties reiškia? Ką išvystume pasižiūrėję į ją kiek kitaip?

Kęstas Kirtiklis. Apie literatūriškus Miłoszo metų ginčus4

Blogiausia, kas gali nutikti naujosios literatūrinės programos tekstams, – tai lituanizacija, uolus siekis sulietuvinti Miłoszą ir Sarbievijų, jei jau jie įtraukti į programą ir apie juos reikia kalbėti literatūros pamokose.

Kęstas Kirtiklis. Apie mūsų miestus10

Bet kuo daugiau galvoju apie mūsų miestus, tuo labiau linkstu manyti, kad galbūt mes jiems paprasčiausiai per reiklūs.