Kristina Tamelytė

Meno kūrinio stebėjimas kartu su vaikais – būdas ugdyti tarpusavio pasitikėjimą

Kalbamės su MO muziejaus edukatore Karen Vanhercke apie tai, kaip vizualinio mąstymo strategija galėtų vaikams ir tėvams geriau vienam kitą suprasti karantino metu.

Nuotolinis mokymas kelia daug iššūkių, bet suteikia naujų galimybių ir vilties

Pokalbis su trijų mokyklų atstovais – kaip jie „išgyvena“ karantiną ir nuotolinio mokymo(si) ypatumus?

Ką pasirinksime koronaviruso akivaizdoje: piliečių kontrolę ar jų įgalinimą?

Yuvalis Noah Harari klausia, kokio pasaulio galima tikėtis po koronaviruso krizės ir kokio pasaulio jis norėtų išvengti. 

Ką skaityti, kai jau pabaigei „Petro imperatorę“?

Laukiant naujojo romano, norėjosi „kažko panašaus“ į „Petro imperatorę“ arba bent šiek tiek susijusio su romano tematika ir laikmečiu.

Epidemijos psichologija: kokie virsmai vyksta žmonių galvose, kai aplink sklando koronavirusas?

Atrodo, kad įsiliejant į visuomenę išmoktos taisyklės išskirtinėmis sąlygomis gali trumpai nebeveikti.

Tinklalaidė „(Ne)sąmoningai“. Kas yra nacionalizmas?

Kovo 11-ąją pristatome visus metus truksiantį projektą – tinklalaidžių seriją (Ne)sąmoningai

Įkvepiančios moterys: 11 žymių filosofių

Filosofija buvo laikoma vyrišku užsiėmimu, tačiau šios moterys paneigia bet kokią abejonę. Ir tai – tik maža dalis mąstytojų, kurias galima būtų pažymėti.

Ieškant dvasinės tėvynės. D. Puslys sutinka T. Konwickio „Meilės įvykių kroniką“

Ši knyga – dar viena paskata artėti prie pažinimo ir būti ištikimam daugiakultūrio Vilniaus idealui.

Kodėl koronavirusas atsirado ir išplito būtent Kinijoje?

Kaip šių virusų atsiradimas ir išplitimas susijęs su Kinija kaip valstybe, jos kultūra ir politine situacija?

„1917“ ir Pirmasis pasaulinis karas kine

Kaip režisierius S. Mendesas vaizduoja Pirmąjį pasaulinį karą kitų filmų apie šį sudėtingą, bet ir kiek pamirštą, konfliktą kontekste?

10 svarbiausių pastarojo dešimtmečio televizijos serialų

Per pastarąjį dešimtmetį įsitvirtino suvokimas, kad televizijos serialai gali būti intelektualūs, kokybiški ir inovatyvūs. 

Praėjusio laiko besiilgint. Apie parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“
Kristina Tamelytė - Naujasis Židinys-Aidai

Parodoje išlaikomas ankstesnėms MO ekspozicijoms būdingas atviras santykis su suvokiančiuoju. 

10 geriausių pastarojo dešimtmečio filmų

Šis sąrašas – bandymas pasiūlyti visiems kartu mąstyti, kas tikrai gero įvyko per pastaruosius dešimt metų kino pasaulyje.

Kas tie PISA testai ir su kuo jie valgomi?

Kokių žinių ir gebėjimų iš penkiolikmečių reikalauja Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) PISA skaitymo testuose?

„Judu, vadinasi, esu“. Apie O. Tokarczuk „Bėgūnus“

Autorei svarbu nuolat būti tarpinėje būsenoje, procese, kelionėje.

K. Kirtiklis: „Nesame suinteresuoti kelti švietimo kokybę, bet diplomo mums reikia“

Pokalbis apie dabartinę akademijos padėtį, protesto savaitės #PaskutinisPrioritetas prasmę ir kam šiame pasaulyje reikalinga akademija. 

Istorikas T. Snyderis: kuo daugiau žinome apie praeitį, tuo laisvesni esame

Jeigu istorija pasakoja tik apie vieną grupę, net jei joje nėra klaidų, ji negali būti teisinga.

K. Sabaliauskaitė: „Geras menas – kaip skaudus angelo dūris ugnine strėle į širdį“

Pokalbis su K. Sabaliauskaite apie naująjį jos romaną, meno kūrinių patirtį, skirtumus tarp „genialių“ ir „vidutinių kūrinių. 

A. Beganskas: mečetė yra visų musulmonų reikalas

Jeigu Lietuvos valstybė neprisidės prie mečetės statybų, tikėtina, kad pinigai ateis iš kokios nors islamiškos šalies, todėl verta paklausti: o ką tai reiškia?

E. Račius: pleištas Lietuvos musulmonų bendruomenėje susijęs su politine situacija Turkijoje

Naujojo muftiato atstovai nusprendė, kad religinė praktika šiuo bendruomenės egzistavimo laikotarpiu yra kur kas svarbesnė nei konkreti mečetės buvimo vieta.

Ar išliks Lietuvoje humanitariniai mokslai? Apie „Raudonąją knygą“

Jeigu nykstančioms gyvūnų rūšims didžiausią grėsmę dažniausiai kelia žmogus, tai kokios ir iš kur ateina didžiausios grėsmės humanitariniams mokslams?

„Džokeris“: ar kada šokai su velniu blyškioje mėnulio šviesoje?

Naujasis Džokeris kur kas paprastesnis, nuspėjamas, keliantis gailestį. Todėl jis tėra žmogus, o ne velnias.

Istorikė T. Bairašauskaitė: Vilniuje gali būti dvi mečetės, bet viena turi priklausyti totoriams

Rugsėjo pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Lietuvos totorių bendruomenė atsiriboja nuo galimo mečetės statybų projekto Vilniuje.

Prijaukinti sovietinę sistemą tautiškumu. Pokalbis su dr. N. Putinaite

Sovietmečiu vykdytas tariamas nutautinimas yra mitas: sovietmetis stengėsi ne nutautinti, bet veikiau išimti arba panaikinti tam tikras tautiškumo formas ir įtvirtinti kitas.

Suomijos švietimas: ar mokomės iš tų dalykų, iš kurių reikėtų mokytis? (II)

Mokymasis, žinios, įgūdžiai, matyt, niekada nebus tik žaidimas. Vaikai ir suaugusieji turėtų suvokti, kad išmokti, mokytis ir įgauti žinių – pastangų reikalaujantis užsiėmimas.

Suomijos švietimas: ar mokomės iš tų dalykų, iš kurių reikėtų mokytis? (I)

Ar daugeliui žinomos Suomijos švietimo sistemos stiprybės iš tiesų yra pagrindinė puikių pasiekimų PISA testuose priežastis? 

J. Petersono pasaulio spindesys ir skurdas

Kokiomis prielaidomis remdamasis J. Petersonas mąsto, kokį pasaulį šios prielaidos siūlo, ir ar iš tiesų norėtumėte tokiame pasaulyje gyventi?

Nerangiai paskui Čiurlionį
Kristina Tamelytė - Naujasis Židinys-Aidai

Gegužės pabaigoje buvo pristatytas naujas projektas, kuruojamas Lietuvos muziejų asociacijos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias.

Pagiriamasis žodis pažinimui

Pažinimas – pagrindinė prasmę universitete kurianti idėja. 

S. Spurga apie Sąjūdžio laikotarpį: „Skatinome visų tautinių mažumų bendrijų kūrimąsi“

Pokalbis su doc. dr. Sauliumi Spurga apie Sąjūdžio santykius su tautinėmis mažumomis, o ypač – Lietuvos lenkais.

Nepriklausomybės akto signataras Č. Okinčic: lenkai turi kovoti už laisvę šalies, kurioje gyvena

Teisinio rėmimo grupė padėjo Sąjūdžiui suprasti kaip įmanoma legaliai oponuoti Sovietų Sąjungos norams ir tikslams

Edukologė D. Gervytė: ugdymas yra kelionė, kurioje einant kartu su mokytoju atsiveria akys

Asumpcionistinei mokyklai būdinga orientacija į sociumą, t. y. rūpestis, kad ugdymas perkeistų asmens gyvenimą ir jis būtų įgalinamas tapti aktyviu visuomenės nariu.

Idealistas utopijų mirties epochoje

Kviečiame susipažinti su Jürgeno Habermaso, neseniai šventusio 90-ies metų jubiliejų, asmenybe ir pagrindinėmis jo filosofijos idėjomis.

Jono Meko dvilypumai

Meno ir edukacijos centre „Rupert“ atidaryta paroda atskleidžia ne tik J. Meko poetikos galią, bet ir sudėtingus asmenybės virsmus.

Amžinybės ieškanti Jordanija

„Jordanijos grožis – nepaprastas, persekiojantis, antlaikiškas. Jordanija, nusėta didžiųjų imperijų griuvėsių, yra šiandieninio pasaulio gabalėlis, kuriame ilsisi praeitis.“

Prarasti pabėgėlių pasauliai

Pasaulinės pabėgėlių dienos proga siūlome mąstyti kartu su filosofės Hannah’os Arendt esė „Mes pabėgėliai“.

Galia ir ideologija seriale „Černobylis“

Serialo kūrėjai pasiūlo įtaigų, šiurpinantį ir jaudinantį ne tik istorijos vyksmo, bet ir sistemos, galios mechanizmų, ideologijos ir artėjančios Sovietų Sąjungos griūties vaizdinį. 

M. Burokas: „Kartais sakau, kad poezija mane traukia iš tingėjimo“

Pokalbis su Maironio premijos laureatu apie apie poezijos, literatūros kritikos ir prozos rašymo ypatumus, miestą poezijoje ir tikrovėje, fotografijos ir poezijos panašumus.

Politikos pažadai

Žmogus, kaip toks, yra apolitiškas, nes jis yra vienas: pasaulis jam rodosi tik vienu būdu. Politika atsiranda „už žmogaus“ ir „tarp žmonių“. 

Ar vaikai mokykloje turėtų įgyti žinių?

Atsakymas į šį klausimą tikrai nėra vienareikšmis, o veikiau keliantis dideles, aštrias ir aršias diskusijas edukologijos specialistų gretose.

Linas Kojala: „Nebalsuoti EP rinkimuose – pernelyg didelė prabanga“

Pokalbis su politologu Linu Kojala apie jo naujausią knygą ir Europos Parlamento rinkimų prasmę Lietuvai. 

Sugrąžinti pasitikėjimą mokykla. Pokalbis su švietimo asociacijų atstovais

Įvairios švietimo asociacijos nusprendė raginti politikus susitarti dėl bendros ir ilgalaikės švietimo vizijos. Kokie didžiausi kylantys iššūkiai? 

Kokios valstybės norėtų kandidatai į prezidentus?

Valstybė – tai mes? Pokalbis su doc. dr. Nerija Putinaite apie kandidatų į prezidentus požiūrį į valstybę ir jos santykį su piliečiais.

Ką naujo kandidatai į prezidentus siūlo užsienio politikoje?

Pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, tarptautinių santykių eksperte prof. Dovile Jakniūnaite. 

Vitalijus Manskis – galios anatomas

Režisierius V. Manskis atkreipia dėmesį, kaip visuomenės individai, valdantieji ir paklūstantieji pasiduoda įvairioms galios struktūroms ir nė vienas iš mūsų nėra nuo to apsaugotas.

Dainius Pūras: „Depresija – ne psichiatrijos, o visos visuomenės reiškinys“

„Šiuo metu didžiausia problema kalbant apie depresiją yra biomedicininio modelio pernelyg agresyvus dominavimas.“, – kalbėjo D. Pūras

Kristupas Sabolius: neįkvepiant vaizduotės, neįmanoma sukelti ir autentiško intereso

Kokia medijų edukacija reikalinga mokyklose? Pokalbis su filosofu doc. dr. Kristupu Saboliumi. 

Pranciškonų vienuolis, tapęs geriausiu mokytoju pasaulyje

Šiais metais Peteris Tabichis apdovanotas „Pasauline mokytojo premija“ (Global Teacher Prize) ir vadinamas geriausiu mokytoju pasaulyje. 

„Kino pavasario“ dienoraštis: Rytų atgaiva ir meistriškumas

Įpusėjus 24-ajam kino festivaliui „Kino pavasaris“ siūlome susipažinti su šių metų atradimais. Akį traukia rytietiškas kinas – filmai iš Pietų Korėjos, Japonijos, Irano.

Mokytoja E. Banytė: „Mokykla verčia vaikus ir mokytojus būti vykdytojais, o ne kūrėjais“

Interviu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elžbieta Banyte – apie didžiausias problemas, su kuriomis susiduria literatūros mokymas mokykloje dabar.