Kristina Tamelytė

Naujasis Džokeris kur kas paprastesnis, nuspėjamas, keliantis gailestį. Todėl jis tėra žmogus, o ne velnias.

Rugsėjo pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Lietuvos totorių bendruomenė atsiriboja nuo galimo mečetės statybų projekto Vilniuje.

Sovietmečiu vykdytas tariamas nutautinimas yra mitas: sovietmetis stengėsi ne nutautinti, bet veikiau išimti arba panaikinti tam tikras tautiškumo formas ir įtvirtinti kitas.

Mokymasis, žinios, įgūdžiai, matyt, niekada nebus tik žaidimas. Vaikai ir suaugusieji turėtų suvokti, kad išmokti, mokytis ir įgauti žinių – pastangų reikalaujantis užsiėmimas.

Ar daugeliui žinomos Suomijos švietimo sistemos stiprybės iš tiesų yra pagrindinė puikių pasiekimų PISA testuose priežastis? 

Kokiomis prielaidomis remdamasis J. Petersonas mąsto, kokį pasaulį šios prielaidos siūlo, ir ar iš tiesų norėtumėte tokiame pasaulyje gyventi?

Gegužės pabaigoje buvo pristatytas naujas projektas, kuruojamas Lietuvos muziejų asociacijos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias.

Pažinimas – pagrindinė prasmę universitete kurianti idėja. 

Pokalbis su doc. dr. Sauliumi Spurga apie Sąjūdžio santykius su tautinėmis mažumomis, o ypač – Lietuvos lenkais.

Teisinio rėmimo grupė padėjo Sąjūdžiui suprasti kaip įmanoma legaliai oponuoti Sovietų Sąjungos norams ir tikslams

Asumpcionistinei mokyklai būdinga orientacija į sociumą, t. y. rūpestis, kad ugdymas perkeistų asmens gyvenimą ir jis būtų įgalinamas tapti aktyviu visuomenės nariu.

Kviečiame susipažinti su Jürgeno Habermaso, neseniai šventusio 90-ies metų jubiliejų, asmenybe ir pagrindinėmis jo filosofijos idėjomis.

Meno ir edukacijos centre „Rupert“ atidaryta paroda atskleidžia ne tik J. Meko poetikos galią, bet ir sudėtingus asmenybės virsmus.

„Jordanijos grožis – nepaprastas, persekiojantis, antlaikiškas. Jordanija, nusėta didžiųjų imperijų griuvėsių, yra šiandieninio pasaulio gabalėlis, kuriame ilsisi praeitis.“

Pasaulinės pabėgėlių dienos proga siūlome mąstyti kartu su filosofės Hannah’os Arendt esė „Mes pabėgėliai“.

Serialo kūrėjai pasiūlo įtaigų, šiurpinantį ir jaudinantį ne tik istorijos vyksmo, bet ir sistemos, galios mechanizmų, ideologijos ir artėjančios Sovietų Sąjungos griūties vaizdinį. 

Pokalbis su Maironio premijos laureatu apie apie poezijos, literatūros kritikos ir prozos rašymo ypatumus, miestą poezijoje ir tikrovėje, fotografijos ir poezijos panašumus.

Žmogus, kaip toks, yra apolitiškas, nes jis yra vienas: pasaulis jam rodosi tik vienu būdu. Politika atsiranda „už žmogaus“ ir „tarp žmonių“. 

Atsakymas į šį klausimą tikrai nėra vienareikšmis, o veikiau keliantis dideles, aštrias ir aršias diskusijas edukologijos specialistų gretose.

Pokalbis su politologu Linu Kojala apie jo naujausią knygą ir Europos Parlamento rinkimų prasmę Lietuvai. 

Įvairios švietimo asociacijos nusprendė raginti politikus susitarti dėl bendros ir ilgalaikės švietimo vizijos. Kokie didžiausi kylantys iššūkiai? 

Valstybė – tai mes? Pokalbis su doc. dr. Nerija Putinaite apie kandidatų į prezidentus požiūrį į valstybę ir jos santykį su piliečiais.

Pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, tarptautinių santykių eksperte prof. Dovile Jakniūnaite. 

Režisierius V. Manskis atkreipia dėmesį, kaip visuomenės individai, valdantieji ir paklūstantieji pasiduoda įvairioms galios struktūroms ir nė vienas iš mūsų nėra nuo to apsaugotas.

„Šiuo metu didžiausia problema kalbant apie depresiją yra biomedicininio modelio pernelyg agresyvus dominavimas.“, – kalbėjo D. Pūras

Kokia medijų edukacija reikalinga mokyklose? Pokalbis su filosofu doc. dr. Kristupu Saboliumi. 

Šiais metais Peteris Tabichis apdovanotas „Pasauline mokytojo premija“ (Global Teacher Prize) ir vadinamas geriausiu mokytoju pasaulyje. 

Įpusėjus 24-ajam kino festivaliui „Kino pavasaris“ siūlome susipažinti su šių metų atradimais. Akį traukia rytietiškas kinas – filmai iš Pietų Korėjos, Japonijos, Irano.

Interviu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elžbieta Banyte – apie didžiausias problemas, su kuriomis susiduria literatūros mokymas mokykloje dabar. 

Kalbą tyrinėtojai vadina „išsilavinimo valiuta“, tai, kokio lygio yra kalbiniai gebėjimai, gali padaryti įtaką jūsų vaiko gyvenimui. Skaitymas garsiai – būdas vaikams padėti siekti daugiau.

Siūlome keletą pačių sodriausių bandymų suprasti Sąjūdį, kurie galėtų padėti prasmingai pasižiūrėti į Kovo 11–ąją dieną ir visą išsilaisvinimo judėjimą.

Filosofija buvo laikoma vyrišku užsiėmimu, tačiau šios moterys paneigia bet kokią abejonę. Ir tai – tik maža dalis mąstytojų, kurias galima būtų pažymėti.

Nors neįgalieji – bene silpniausia socialinė grupė Lietuvoje, tačiau pasipriešinimo formos per visą Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį nebuvo jai tinkamos. Kodėl? 

Antikos filosofas Aristotelis gyveno daugiau nei prieš du tūkstančius metų, tačiau išlieka aktualus tiek politiniame, tiek intelektualiniame gyvenime.

Pokalbis su istoriku dr. Tomu Balkeliu apie nepriklausomos Lietuvos valstybės idėją, besiformuojančią politinę sąmonę ir karo įtaką valstybės atsiradimui. 

Pokalbis su istoriku dr. Dariumi Juodžiu apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Vasario 16-osios deklaraciją.

Br. Evaldas Darulis OFM dalijasi mintimis apie Šv. Valentino dieną, Bažnyčios ir dvasininkų vaidmenį šeimos gyvenime, dažniausiai poroms iškylančius sunkumus.

Po avangardo režisieriaus Jono Meko mirties buvo daug kalbėta apie jo asmenybę, mintis, gyvenimo kelią, poeziją. Metas prisiminti ir keletą filmininko juostų, kurios taikliausiai apibrėžia jo kūrybą. 

Kuriant „muziejų be sienų“, aiškiai suvokta nesusikalbėjimo ir skirtingų žodynų problema, todėl pasitelkta įvairi strategija šią prob­lemą spręsti.

Tauta yra tarpgeneracinė bendruomenė. Lietuvių tauta neaprėpia tik tų žmonių, kurie dabar gyvena, bet ir tuos žmones, kurie kadaise gyveno, ir tuos, kurie dar gyvens. 

„Daugiausia, ką gali padaryti kino kritikai, jei jie yra geri kritikai – įvertinti filmą per savo asmeninį žvilgsnį, o vėliau tikėtis, kad šis žvilgsnis įgaus universalesnę galią“, – sako G. A. Nazzaro.

Į „Kino pavasarį“ rumunų kino kūrėjas A. Tănăsescu atvyko kaip komisijos narys. Su juo kalbėjomės apie rumunišką kiną, meno galią, kino festivalio programos sudarytojo darbą ir dabartinę Rumunijos visuomenę. 

Šio teksto tikslas yra ne tik pristatyti diskusiją, kurį įvyko, bet ir aptarti filmą, pažvelgti į šią situaciją bei diskusijos argumentus iš atminties politikos perspektyvos bandant atsekti pagrindines prielaidas, kuriomis remiasi šios diskusijos dalyvių aibė.

Legendinio Irano režisieriaus Abbaso Kiarostami 1995 m. rašytas tekstas – raktas, padedantis skaityti jo paties kūrybą. Kartu tai – mažas neužbaigto kino judėjimo manifestas.

Visi „Kino pavasario“ pasirinkimai subjektyvūs. Šie – irgi, tačiau galbūt padės jums nepasiklysti filmų jūroje.

Klausimas apie žurnalisto poziciją yra ne apie tai — rašyti ar nerašyti, o kaip rašyti? Kada nustoti misti tragedijos liekanomis? Kada nustoti skaičiuoti smūgius į kūną ir gėles prie urnos?

Petras Dirgėla, nors yra apdovanotas Nacionaline premija, mažai žinomas rašytojas, dar mažiau žinoma ir mįslinga yra jo kūryba.

Pagrindinė pjesės tema yra meilė. Gniuždanti, kunkuliuojanti, naivi, purvina, tamsi, verdanti ir galiausiai – nurimstanti. 

Jaunieji Čekijos kino kūrėjai ekranizavo Mariuszo Szczygieło knygą „Gotlandas: beveik tikros istorijos iš vienos Čekoslovakijos dalies‟. Ją sunku įsprausti į kokią nors literatūros žanrams įprastą kategoriją. Nusprendėme pakalbinti patį autorių. 

Pasaulio dėmesio centre jau kelias savaites Graikija. Šalis, niekaip negalinti atsigauti po 2008 metais finansų pasaulį sukrėtusios krizės. Liepos 7–ąją Demos kritinės minties institutas surengė atvirą paskaitą pavadinimu „Būti ar nebūti: Graikija, Syriza ir Europos neoliberalizmas‟.