Kristina Tamelytė

Tauta yra tarpgeneracinė bendruomenė. Lietuvių tauta neaprėpia tik tų žmonių, kurie dabar gyvena, bet ir tuos žmones, kurie kadaise gyveno, ir tuos, kurie dar gyvens. 

„Daugiausia, ką gali padaryti kino kritikai, jei jie yra geri kritikai – įvertinti filmą per savo asmeninį žvilgsnį, o vėliau tikėtis, kad šis žvilgsnis įgaus universalesnę galią“, – sako G. A. Nazzaro.

Į „Kino pavasarį“ rumunų kino kūrėjas A. Tănăsescu atvyko kaip komisijos narys. Su juo kalbėjomės apie rumunišką kiną, meno galią, kino festivalio programos sudarytojo darbą ir dabartinę Rumunijos visuomenę. 

Šio teksto tikslas yra ne tik pristatyti diskusiją, kurį įvyko, bet ir aptarti filmą, pažvelgti į šią situaciją bei diskusijos argumentus iš atminties politikos perspektyvos bandant atsekti pagrindines prielaidas, kuriomis remiasi šios diskusijos dalyvių aibė.

Legendinio Irano režisieriaus Abbaso Kiarostami 1995 m. rašytas tekstas – raktas, padedantis skaityti jo paties kūrybą. Kartu tai – mažas neužbaigto kino judėjimo manifestas.

Visi „Kino pavasario“ pasirinkimai subjektyvūs. Šie – irgi, tačiau galbūt padės jums nepasiklysti filmų jūroje.

Klausimas apie žurnalisto poziciją yra ne apie tai — rašyti ar nerašyti, o kaip rašyti? Kada nustoti misti tragedijos liekanomis? Kada nustoti skaičiuoti smūgius į kūną ir gėles prie urnos?

Petras Dirgėla, nors yra apdovanotas Nacionaline premija, mažai žinomas rašytojas, dar mažiau žinoma ir mįslinga yra jo kūryba.

Pagrindinė pjesės tema yra meilė. Gniuždanti, kunkuliuojanti, naivi, purvina, tamsi, verdanti ir galiausiai – nurimstanti. 

Jaunieji Čekijos kino kūrėjai ekranizavo Mariuszo Szczygieło knygą „Gotlandas: beveik tikros istorijos iš vienos Čekoslovakijos dalies‟. Ją sunku įsprausti į kokią nors literatūros žanrams įprastą kategoriją. Nusprendėme pakalbinti patį autorių. 

Pasaulio dėmesio centre jau kelias savaites Graikija. Šalis, niekaip negalinti atsigauti po 2008 metais finansų pasaulį sukrėtusios krizės. Liepos 7–ąją Demos kritinės minties institutas surengė atvirą paskaitą pavadinimu „Būti ar nebūti: Graikija, Syriza ir Europos neoliberalizmas‟.

Pokalbis apie filmus, filosofijos įtaką kino kūrybai, kaltę, baimę ir jų neigimą bei literatūros ir kino skirtumus.

„Kino pavasario“ filmų gausybėje šiemet pasirodė naujausias Andreas Dalsgaardo filmas „Gyvenimas yra šventas“, kuris pasakoja apie Antano Mockaus asmenybę ir paskutinius jo žingsnius politinėje veikloje.

Bernardinai.lt siūlo jau tradiciniu tapusį pokalbį su festivalio meno vadove Santa Lingevičiūte: apie kino festivalius apskritai, „Oskarų” tendencijas, socialiai angažuotą kiną, moteris kine, jaunuosius režisierius ir jų darbus.

Šių metų konkursinėje programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ vieno filmo siūlyčiau tikrai nepraleisti. Jis paliko mane be žado. 

Siūlome pokalbį su režisieriumi – apie kūrybinį procesą, Rusijos ir Ukrainos konfliktą, vakarietišką reakciją į „Maidaną“, atsakomybę, taip pat kolegos Zviagincevo „Leviataną“.