Kristina Tamelytė

Lietuviškose namų kino platformose (tiek „Žmonės cinema“, tiek „Telia“ ir kitose) galima rasti daugybę festivaliuose Lietuvoje rodytų filmų. 

Nugriautos bažnyčios vietoje suformuota akmenimis grįsta turgaus aikštė, miestiečių praminta Basokų aikšte.

Lietuviškose namų kino platformose (tiek „Žmonės cinema“, tiek „Telia“ ir kitose) galima rasti daugybę festivaliuose Lietuvoje rodytų filmų. 

Gegužės 8 dieną įsigaliojo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasiūlyto ir patvirtinto lėšų skirstymo planas pandemijos sukeltą krizę įveikti.

Atrodo, kad laimė pastaruoju metu tapo pagrindiniu žmogaus gyvenimo tikslu. Tiesa, kokia ta laimė? Ar ji nėra individualistinė, narciziška, beveik solipsistinė?

Nors ir nemėgstame savo darbo, nuolat jaučiamės apgauti neišsipildžiusio kokybiškesnio ir ilgesnio laisvalaikio pažado, tačiau vis tiek nuolat dirbame.

Tik neseniai supratau, kad karantinas labiausiai iš manęs atėmė ne laisvę judėti ar patirti, o pasitikėjimą ir prasmę mano kasdienybe.

Šiuolaikinis dailusis čiuožimas yra vienas greičiausiai besivystančių sportų: nuolatinė techninė sporto evoliucija būtent šiais metais pasiekė didžiausią piką.

Kaitai švietimo sistemoje vis dėlto reikia politinės valios, vaizduotės ir darbštumo – dalykų, kurių mums taip trūksta. 

Viktoras Orbánas naudojasi koronaviruso pandemija tam, kad toliau didintų savo galias.

Kalbamės su MO muziejaus edukatore Karen Vanhercke apie tai, kaip vizualinio mąstymo strategija galėtų vaikams ir tėvams geriau vienam kitą suprasti karantino metu.

Pokalbis su trijų mokyklų atstovais – kaip jie „išgyvena“ karantiną ir nuotolinio mokymo(si) ypatumus?

Yuvalis Noah Harari klausia, kokio pasaulio galima tikėtis po koronaviruso krizės ir kokio pasaulio jis norėtų išvengti. 

Laukiant naujojo romano, norėjosi „kažko panašaus“ į „Petro imperatorę“ arba bent šiek tiek susijusio su romano tematika ir laikmečiu.

Atrodo, kad įsiliejant į visuomenę išmoktos taisyklės išskirtinėmis sąlygomis gali trumpai nebeveikti.

Kovo 11-ąją pristatome visus metus truksiantį projektą – tinklalaidžių seriją (Ne)sąmoningai. 

Filosofija buvo laikoma vyrišku užsiėmimu, tačiau šios moterys paneigia bet kokią abejonę. Ir tai – tik maža dalis mąstytojų, kurias galima būtų pažymėti.

Ši knyga – dar viena paskata artėti prie pažinimo ir būti ištikimam daugiakultūrio Vilniaus idealui.

Kaip šių virusų atsiradimas ir išplitimas susijęs su Kinija kaip valstybe, jos kultūra ir politine situacija?

Kaip režisierius S. Mendesas vaizduoja Pirmąjį pasaulinį karą kitų filmų apie šį sudėtingą, bet ir kiek pamirštą, konfliktą kontekste?

Per pastarąjį dešimtmetį įsitvirtino suvokimas, kad televizijos serialai gali būti intelektualūs, kokybiški ir inovatyvūs. 

Parodoje išlaikomas ankstesnėms MO ekspozicijoms būdingas atviras santykis su suvokiančiuoju. 

Šis sąrašas – bandymas pasiūlyti visiems kartu mąstyti, kas tikrai gero įvyko per pastaruosius dešimt metų kino pasaulyje.

Kokių žinių ir gebėjimų iš penkiolikmečių reikalauja Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) PISA skaitymo testuose?

Autorei svarbu nuolat būti tarpinėje būsenoje, procese, kelionėje.

Pokalbis apie dabartinę akademijos padėtį, protesto savaitės #PaskutinisPrioritetas prasmę ir kam šiame pasaulyje reikalinga akademija. 

Jeigu istorija pasakoja tik apie vieną grupę, net jei joje nėra klaidų, ji negali būti teisinga.

Pokalbis su K. Sabaliauskaite apie naująjį jos romaną, meno kūrinių patirtį, skirtumus tarp „genialių“ ir „vidutinių“ kūrinių. 

Jeigu Lietuvos valstybė neprisidės prie mečetės statybų, tikėtina, kad pinigai ateis iš kokios nors islamiškos šalies, todėl verta paklausti: o ką tai reiškia?

Naujojo muftiato atstovai nusprendė, kad religinė praktika šiuo bendruomenės egzistavimo laikotarpiu yra kur kas svarbesnė nei konkreti mečetės buvimo vieta.

Jeigu nykstančioms gyvūnų rūšims didžiausią grėsmę dažniausiai kelia žmogus, tai kokios ir iš kur ateina didžiausios grėsmės humanitariniams mokslams?

Naujasis Džokeris kur kas paprastesnis, nuspėjamas, keliantis gailestį. Todėl jis tėra žmogus, o ne velnias.

Rugsėjo pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Lietuvos totorių bendruomenė atsiriboja nuo galimo mečetės statybų projekto Vilniuje.

Sovietmečiu vykdytas tariamas nutautinimas yra mitas: sovietmetis stengėsi ne nutautinti, bet veikiau išimti arba panaikinti tam tikras tautiškumo formas ir įtvirtinti kitas.

Mokymasis, žinios, įgūdžiai, matyt, niekada nebus tik žaidimas. Vaikai ir suaugusieji turėtų suvokti, kad išmokti, mokytis ir įgauti žinių – pastangų reikalaujantis užsiėmimas.

Ar daugeliui žinomos Suomijos švietimo sistemos stiprybės iš tiesų yra pagrindinė puikių pasiekimų PISA testuose priežastis? 

Kokiomis prielaidomis remdamasis J. Petersonas mąsto, kokį pasaulį šios prielaidos siūlo, ir ar iš tiesų norėtumėte tokiame pasaulyje gyventi?

Gegužės pabaigoje buvo pristatytas naujas projektas, kuruojamas Lietuvos muziejų asociacijos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias.

Pažinimas – pagrindinė prasmę universitete kurianti idėja. 

Pokalbis su doc. dr. Sauliumi Spurga apie Sąjūdžio santykius su tautinėmis mažumomis, o ypač – Lietuvos lenkais.

Teisinio rėmimo grupė padėjo Sąjūdžiui suprasti kaip įmanoma legaliai oponuoti Sovietų Sąjungos norams ir tikslams

Asumpcionistinei mokyklai būdinga orientacija į sociumą, t. y. rūpestis, kad ugdymas perkeistų asmens gyvenimą ir jis būtų įgalinamas tapti aktyviu visuomenės nariu.

Kviečiame susipažinti su Jürgeno Habermaso, neseniai šventusio 90-ies metų jubiliejų, asmenybe ir pagrindinėmis jo filosofijos idėjomis.

Meno ir edukacijos centre „Rupert“ atidaryta paroda atskleidžia ne tik J. Meko poetikos galią, bet ir sudėtingus asmenybės virsmus.

„Jordanijos grožis – nepaprastas, persekiojantis, antlaikiškas. Jordanija, nusėta didžiųjų imperijų griuvėsių, yra šiandieninio pasaulio gabalėlis, kuriame ilsisi praeitis.“

Pasaulinės pabėgėlių dienos proga siūlome mąstyti kartu su filosofės Hannah’os Arendt esė „Mes pabėgėliai“.

Serialo kūrėjai pasiūlo įtaigų, šiurpinantį ir jaudinantį ne tik istorijos vyksmo, bet ir sistemos, galios mechanizmų, ideologijos ir artėjančios Sovietų Sąjungos griūties vaizdinį. 

Pokalbis su Maironio premijos laureatu apie apie poezijos, literatūros kritikos ir prozos rašymo ypatumus, miestą poezijoje ir tikrovėje, fotografijos ir poezijos panašumus.

Žmogus, kaip toks, yra apolitiškas, nes jis yra vienas: pasaulis jam rodosi tik vienu būdu. Politika atsiranda „už žmogaus“ ir „tarp žmonių“. 

Atsakymas į šį klausimą tikrai nėra vienareikšmis, o veikiau keliantis dideles, aštrias ir aršias diskusijas edukologijos specialistų gretose.