Kristina Urbaitytė

Cerebrinis paralyžius. Užsispirti ir gyventi sunkiai, bet gerai

Vaineta serga cerebriniu paralyžiumi. Mergaitė didžiąją laiko dalį praleidžia vežimėlyje, tačiau atrodo, jog veiksmo jos gyvenime netrūksta: aplink Vainetą tarsi bitės sukasi seneliai, bibliotekos darbuotojai, mokytojos.

Bernd Carsten Stahl. Ne iš blogos kūrėjų valios technologijų etika reikalinga

Ir šiandien jau politikai kartu su mokslininkais kelia klausimus apie technologijų etiką: kaip robotai turėtų elgtis? Ar etiška, jog kompiuteriniame žaidime reikia partrenkti keletą pro šalį keliaujančių praeivių – kad ir negyvų, tik virtualioje erdvėje egzistuojančių? 

Remigijus Misiūnas. Ar daug pasikeitė leidyba Lietuvoje nuo prieškario?

„Bernardinai.lt“ klausė profesoriaus, kokiais aspektais galima lyginti nepriklausomos Lietuvos bei prieškario laikotarpius bei kam toks darbas reikalingas. Klausėme apie laikotarpių skirtumus, panašumus, taip pat prašėme patarimų šiandienai.

Aurelija Dzedzevičiūtė. Apie žurnalą „Žmogus. Dėžė“, arba Kaip išprovokuoti pokyčius4

Naujas žurnalas? Dar vienas žurnalas? Tokiu metu, kai visi spausdinti leidiniai nyksta? Kas tai per mintis ir kodėl ji verta susidomėjimo? Štai šiuos klausimus „Bernardinai.lt“ ir uždavė Aurelijai.


Karolis Žibas. Imigranto gyvenimas neturėtų skirtis nuo lietuvio3

Ar Lietuvoje vyksta tik emigracija, ar galime pasigirti ir imigracijos procesais? O ar yra grįžtančių tautiečių? Ko reikia, kad „kitas“ taptų „savu“ – žmogumi, kuris gali laisvai jaustis, eidamas gatve? 

„Ekslibris.lt“. Kaip atgimsta knygų žymėjimo menas?

Tikriausiai ne vienam yra tekę savo knygų lentynoje aptikti knygų, kurios tikriausiai nėra jūsų nuosavybė, ir kelti klausimą – kieno gi jos? Tada atsiranda ir poreikis ženklinti savo turtą, kad būtų galima atskirti jį nuo svetimo.

Jurga Juodkazytė. Namų mokymas turėtų būti laikomas natūraliu dalyku – ne anomalija6

Ką daryti, jei mokyklos ugdymo metodai, pamokų laikas, o kartais ir patys mokytojai bei jų darbo metodai neatitinka šeimoje palaikomų vertybių? Prieš kurį laiką vienas sprendimo būdų dar galėjo būti mokymasis namuose, kuo ir spėjo pasinaudoti pašnekovės šeima. 

Pasižvalgymai laboratorijoje. Kaip dirbama organinės sintezės laboratorijoje?1

„Kadangi mūsų darbas yra su kvapais, tai tikriausiai dėl to mus ir ištrėmė iš centro, kad oro negadintume“, – taip kalbą pradėjo Organinės sintezės laboratorijos vadovas dr. Olegas Eicher-Lorka.

Gyvenimo be mokyklos filosofija. Nes vaikas irgi yra žmogus24

Nuo šios frazės atsispirdami, su pašnekovu pradedame nagrinėti unschooling‘o (iš angl. k. nemokyklinimas) temą. Jis pasirengęs šiuo būdu ugdyti savo vaiką Lietuvoje. Sakote, kad nusižengs įstatymams? Tikriausiai taip ir bus, tačiau kito pasirinkimo nėra.

 
Laura Valytė: „Aš negirdžiu, bet nieko baisaus“3

Jų rankos prisijaukinusios žodžius, pirštai geba šnabždėti. Jie bėgioja ore, žongliruoja taip, kad vos spėji gaudyti. Nepaveji ir sustoji.

Ieva Dulinskaitė. Patyčios negali tapti priemone vaikams mokyti2

„Nors kiekvienas patyčių atvejis labai individualus, svarbu nepamiršti, kad vaikai patyčių, kaip ir bet kokio kito elgesio, pirmiausia išmoksta iš suaugusiųjų“, – meta akmenį į suaugėlių daržą Olweus programos vyr. instruktorė I. Dulinskaitė. 

Pasakos ir istorijos apie mokymąsi namuose11

Dėl kai kurių mokyklų sukčiavimo birželį uždrausta mokyti savo vaikus namuose. Atėmus iš tėvų šią teisę, kilo sujudimas ir radosi aktyvių tėvų kompanija klausianti, reiškianti savo nepasiteikinimą esama tvarka ir kviečianti dialogui, norinti bendrų sprendimų.

Parodų centrą užplūdo informacijos apie studijas ieškantis jaunimas

Penktadienį parodų centre „Litexpo“ rinkosi jaunuoliai, jų tėvai ir mokytojai. Kas jų laukia šiemet? Įvairiausių su mokyklos baigimu ir studijų pradžia susijusių institucijų bei organizacijų ekspertai dalijosi naujienomis ir patarimais. 

Moderniausia Lietuvoje biblioteka dirbs „24/7“1

Keletą metų trukusios Nacionalinės atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC), kitaip vadinamo naująja Vilniaus universiteto biblioteka, statybos baigtos. Jau šiandien į ją keliaus pirmieji lankytojai – skaitytojai. 

Kristina Kaghdo. „Žiemos ekranai“ žiūrovus šildys filmais apie meilę

Ketvirtadienį prasideda „Žiemos ekranai“ – frankofoniškų filmų festivalis, rengiamas jau aštuntą kartą. Festivalio organizatoriai tikina, kad į kino sales žiūrovai bus pakviesti sušilti „ne tik rankų, bet ir širdžių“.

Gražina Rapolienė. „Nenurašykime“ žmonių anksčiau laiko

„Reikia suprasti ir mokėti atpažinti priešiškumo vyresniam amžiui apraiškas, priimti vyresniųjų „kitoniškumą“, – teigia G. Rapolienė ir primena, kad mes visi kada nors būsime seni. 

Dvylikametis: „Kursiu verslą ir trauksiu Lietuvą iš duobės“1

Tai – žodžiai emigrantų vaiko, tikinančio, jog gyvens Lietuvoje. Kai kuriais atvejais ekspertai sako, kad vaikų požiūris į gimtąją šalį daug šviesesnis nei jų tėvų, kurių jau nebegalima laikyti Lietuvos patriotais. Kaip palaikyti taip sakančius vaikus?

Savaitės pokalbis. Virginija Būdienė. Lietuvių kalba varžo tik tuos, kam trūksta minčių6

Ne visi politiniai sprendimai, V. Būdienė tikina, palaiko lituanistiką, o visuomenei kai kuriais atvejais pritrūksta orumo ir sąmoningumo. 

 
Rūta Pivoriūnaitė. Mokytojas turėtų šiek tiek laisviau priimti naujoves

„Nebėgau 100 metrų, neplaukiau 200 metrų, neapskaičiavau kažko revoliucinio,“ – sako R. Pivoriūnaitė ir pradeda kalbą apie tai, kodėl ji šiemet gavo Meilės Lukšienės premiją. Savo ruožtu paklausėme jos, ką šiai jaunai mokytojai reiškia darbas, mokykla ir mokiniai. 

Renata Špukienė. Manoma, kad lietuvių kalba ir technologijos nesuderinama

Ar tikrai ši visuomenėje paplitusi nuostata teisinga? Apie tai, kaip technologijos gali prisidėti prie lietuvių kalbos išsaugojimo ir netgi tapatybės puoselėjimo, pasakoja „Tildė IT“ direktorė Renata Špukienė.

Jolanta Zabarskaitė. Ar pavyktų išdidžiai pasakyti – aš esu joks?2

„Lietuvos istorija ir kultūra – telkiantis veiksnys, nes mūsų valstybė, mūsų ilgametė savimonės raiška, kad ir kada į ją žiūrėtume – ar į tarpukarį, ar į sovietmečio rezistenciją, ar į dabartį – labai susijusi su lituanistika“, – sako J. Zabarskaitė.

V. Stundys: ŠMM pristigo komunikacijos, nepaisė nustatytų terminų1

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys sakė, jog Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), keisdama priėmimo į aukštasias mokyklas tvarką, pristigo „ne tik komunikacijos, bet nepaisė nustatytų terminų“.

VU meteorologijos stotis: kur žaibai svaidosi dažniau? Antakalnyje ar Fabijoniškėse? 1

Vilniaus miestas yra turėjęs savo meteorologijos stotį jau 18 a., tačiau 1964 m. ji buvo uždaryta. Šiemet Vilniaus universitete įkurta nauja miesto meteorologijos stotis. Pasižvalgykite, kokiais prietaisais ir ką ji matuoja.

Sąmyšis mokyklose: pakeista stojamųjų tvarka1

Po dvejų metų abiturientai į aukštąsias mokyklas stos kitomis sąlygomis. LAMA BPO tikina, jog tai – natūralus pokytis, o mokyklos piktinasi, kad dabartinių dešimtokų praėjusių metų darbas nuėjo šuniui ant uodegos. 

VaizdoPamokos.lt. Baigėsi laikai, kai kabinete mokytojai tarsi žyniai sėdėdavo2

Štai taip apie mokytojų darbą kalbą pradėjo svetainės Vaizdopamokos.lt įkūrėjai Informacinių technologijų mokytojas Mindaugas Breiva bei tinklalapių dizaineris, už techninę svetainės dalį atsakingas specialistas Gintaras Lukoševičius.

Vėžiavimo ypatumai. Rainuotųjų vėžių gaudynės Balsio ežere

Temstant prie Vilniaus miesto pašonėje esančio Balsio ežero susirinko daugiau nei pusantro šimto vėžiautojų.

Gimdymas ne ligoninėje: žingsnis į priekį ar atgal?14

„Ligoninė – labai nesaugi vieta, joje didelė infekcijos, medikų klaidų, aplaidumo rizika, kartais skiriami nereikalingi gimdymo skatinimo vaistai“, – sakė gimdymą namuose palaikanti mokslininkė. SAM pareigūnai tvirtina visai kitaip. 

Dainius Dikšaitis. Aukštojo mokslo sistema neskatina elgtis sąžiningai1

„Ta erdvė, iš kurios studentai ateina, – mokykla ir šeima – iš principo suformuoja individą. O patekę į aukštojo mokslo aplinką, studentai neturi polinkio ar priežasčių elgtis kitaip“, - pasakojo D. Dikšaitis.

Savaitės pokalbis. Henry Etzkowitz. Ateities universitetas – aktyvesnis, interaktyvesnis, verslesnis

Iš universiteto šiandien tikimasi, jog jis prisiims daug aktyvesnį vaidmenį ir išmokys studentus žinias paversti naujomis organizacijomis, darbo vietomis, naujomis veiklomis “,  tikina Stenfordo (JAV) universiteto profesorius.

Kęstutis Navickas. Lėtas keliavimas – atėjimas į gamtą ją mylint3

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

„Kino pavasaris“. Sėdėjimo kine maratonas baigėsi apdovanojimais

„Dvi savaites trukusi kino mėgėjų šventė yra pavykusi, jei mieste, darbe, tarp draugų girdisi diskusių apie įdomiausius filmus, rekomenduojami geriausieji“,– sakė V. Ramaškienė ir atidarė festivalio filmų apdovanojimų ceremoniją. Kas paskelbti geriausiais?

Kino operatoriams trečią kartą įteiktos „Ąžuolų“ statulėlės1

Po vieną „Ąžuolų“ statulėlę pasiėmė Mantas Kvedaravičius, režisavęs ir filmavęs „Barzakh“, ir Jonas Tamoševičius – už kūrybinius gyvenimo nuopelnus. Geriausiu jaunuoju kūrėju pripažintas Linas Dabriška įvertintas diplomu. 

 

 

„Kino pavasaris“. Dėmesys – ne tik pasaulio geriausiems, bet ir Lietuvos jauniausiems

Praėjusių metų klišes pametęs „Kino pavasaris“ salių duris atvers jau kovo 15-ąją. Festivalio atidarymas – ne vienas vakaras, o visas savaitgalis. Šventė prasideda ketvirtadienį ir švęsime iki pat sekmadienio. O po to – dar dvi savaites.

Iš smėlio dėžės: trys filmai gavo dvylika iš dvidešimt keturių „Oskarų“ statulėlių

„Oskarų“ teikimo naktį gražieji pasaulio aktoriai rinkosi ant raudono prašmatnaus kilimo – batais žudikais pasipuošusios pasaulio garsiosios ir frakų skvernais mojuojantys garsieji.

Švietimas. Keisčiausių idėjų kupinus 2011-uosius palydint2

Tarpinę reviziją rekomenduojama atlikti per Naujuosius. Tai štai. Ištaigingai pasitikdami didžiąsias metų šventes ir metų pabaigą, švietimo srityje teisėtai žymime „+”/„-”.

Pasivaikščiojimai pakampėmis: senasis kelias Vilnius – Kaunas8

Vieta tarp kelio ir tarp gamyklinio rajono prie Neries yra kupina įdomiausių istorijų ir vertų pamatyti dalykų. Kultūros vertybių registre įtrauktas senasis kelias Vilnius – Kaunas, ten pastatytas paminklas 1831  m. sukilimo aukoms atminti...

Keturios savivaldybės išbandys naują neformaliojo ugdymo sistemą1

„Šis projektas nėra skirtas klausimui, ar to reikia, atsakyti. Reikia. O bandomajame projekte bus stengiamasi išsiaiškinti, kaip tai turės vykti“, – sakė švietimo ir mokslo ministro patarėjas A. Lakštauskas.

„acme TB01“. Ar būtina gerbti prekę lietuvišką?

Kadangi planšetinis kompiuteris – pretendentas pakeisi užrašų knygutes, tapti darbų planavimo, elektroninio pašto peržiūrėjimo bei pramogos mašinėle, tad vienas didžiausių jam keliamų reikalavimų – patogumas.

Savaitės pokalbis. Ramūnas Valiokas. Universitetai ir toliau nori gyventi šiltnamio sąlygomis15

„Dabartinė universitetų sistema – paveldas, tie patys fakultetai, tos pačios katedros, kaip prieš penkiasdešimt ar septyniasdešimt metų“, – tvirtina Ramūnas Valiokas.

Pasižvalgymai laboratorijoje. Kaip dirbti su nanodalele?1

„Bernardinai.lt“ lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centro nanoinžinerijos skyriuje. Su skyriaus vadovu Ramūnu Valioku slampinėjome po laboratorijas, fotografavome mėgintuvėlius, mikroskopus, pavojingas medžiagas ir klausėmės. Taigi...

 

Yra daug gražių dalykų pasaulyje, o „Burning Man“ yra vienas iš jų5

Taip „Burning Man“ apibūdino festivalio regionininis atstovas Giedrius Kavaliauskas. Jis, DJ Kim Wild bei „Velokino“ instaliacijos autorius Jonas Dovydėnas pasakojo apie Black Rock dykumą (JAV), joje pristatytus Degantį Blukį ir „Velokiną“.

 

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija, arba Kaip mokysis vaikų mokytojai?1

Viešam aptarimui pateikta naujoji pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija sulaukė prieštaringų pedagogų vertinimų. O koncepcijos rengėjai kaltinami nepakvietę į dokumento rengimą ir visuomenės atstovų, šiuo atveju – mokytojų.

Donatas Puslys. Nebūna dviejų vienodų pamokų2

Jei prieš penkerius metus Donatui kas nors būtų pasakęs, jog jis grįš į mokyklą ir taps mokytoju, jis būtų keliasdešimt kartų pasakęs žodį „ne“. O pabaigęs studijas jis persigalvojo, ir jau mėnesis kaip dirba istorijos mokytoju. Kaip tai nutiko?

Gediminas Merkys. „Reikia siekti pozityvios diskriminacijos“2

Kai pradedame kalbėti apie diskriminaciją, tuoj pat visi ima šaukti, kad Lietuvoje sąlygos tautinėms mažumoms gyventi ir mokytis labai geros. Ar išties?

Švietimo įstatymas: kodėl bruzda tautinės mažumos? 12

Kovo pabaigoje priimtas ir vasarą, liepos pirmąją, įsigaliojęs Švietimo įstatymas ramiai miegoti neleidžia nei tautinių mažumų mokyklų bendruomenėms, nei ŠMM atstovams. Jau pusę metų aiškinamasi: pažeidžiamos tautinių mažumų teisės, ar ne?

Beata Vekeriotaitė. „Viena mano svajonių – mokytis Kembridže“3

Rugsėjo 1-ąją „Bernardinai.lt“ kviečia paskaityti interviu su studente, kuri jau šiomis dienomis sės į lėktuvą ir keliaus mokytis į milijoninį miestą Kinijoje.

Giedrius Kavaliauskas. Degantis Blukis velkamas į „Burning Man“

Lietuviai festivalyje „Burning Man“ lankėsi ne kartą, fotografas Romualdas Požerskis su dukra Monika yra išleidęs nuotraukų albumą, tačiau pirmąkart lietuviai kūrėjai į „Burning Man“ vežasi ir pristato savo instaliaciją – Degantį Blukį.

Savaitės pokalbis. Jolita Kašalynienė: „Tapti socialiniu darbuotoju – didelis iššūkis“

„Fakultete kartais tenka išgirsti: „Ai, jūs čia esat tik socialiniai darbuotojai“, – tvirtina Vilniaus universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė Jolita Kašalynienė. Ar tikrai čia tinka vartoti žodį „tik“?

Domas Markevičius. Pasakojimai apie studijas Olandijoje4

Pats svarbiausias klausimas, kodėl jis grįžo mokytis į Lietuvą, kai didelė dalis abiturientų tik ir tesvajoja apie lagaminų supakavimą ir kelių valandų skrydį.

Aleksandras Targamadzė. Apie technologijas aukštajame moksle ir jo kokybę

Jei ieškosime kokybiškiausio studijų modelio, reikės pripažinti, kad kai kurios veiklos veiksmingesnės naudojant tradicinius metodus, kitos – realizuojant jas virtualioje erdvėje.