Kun. Vytenis Vaškelis

Trejybės meilė – tikroji Jos ir mūsų laimė

Dievo buvimui bei veikimui nėra pradžios ir nebus pabaigos, o mes atsiradome grynai iš Jo malonės, kad amžinai galėtume kontempliuoti meile degančią Jo širdį.

Sekminės – išganymo viršūnė

Laukiame Sekminių – mūsų išganymo viršūnės, nes Šventoji Dvasia apvainikavo Išganytojo gimimą, mirtį, prisikėlimą iš numirusių ir įžengimą į dangų.

Įžengusysis laukia grįžtančiųjų

Šeštinės – Viešpaties žengimas į dangų. Tik Jėzus mums suteikia šio gyvenimo prasmę, savo pavyzdžiu ir mokymu rodydamas kelią ne į kapines, o į dangų.

Mūsų Motina – Mokytoja

O ką daro gera savo vaikų motina? Kai ji vis kelia savo maldingą širdį į Dievo Motiną ir Jėzų, atsakingą savo motinystės pašaukimo misiją atlieka geriausiai...

Apvalytos šakelės – vynmedžio – karūna

Mes būsime viena – tu manyje ir Aš tavyje. Tada tavo šakelė niekada nenudžius, nes ji megs amžinojo gyvenimo vaisius.

Ganytojas su avimis dalijasi viskuo

Ką reiškia sekti paskui savo Ganytoją? Atskirti pelus nuo grūdų, atsisakyti surogatų ir valgyti Jėzaus mums duodamą valgį.

Šventėti – atlikti savo paskirtį

Ar dirbi valytoja mokykloje, ar planuoji kitiems metams didelės vertės kompanijos biudžetą, svarbu dirbti Viešpačiui, viską skirti didesnei Jo garbei.

Pasirodžiusysis stiprina mūsų tikėjimą

Ar jis, matydamas ir galėdamas prisiliesti prie Išganytojo bei girdėdamas kvietimą: „Būk tikintis“, dar kažkiek abejojo? Ne. Jis iš karto išpažino, kad Jėzus tikrai yra jo Viešpats ir Dievas.

Jis gyvas, ir mums visko gana

Jei nebūtų Kristaus prisikėlimo, iki šiol nežinotume, kokia yra svarbiausia kiekvieno žmogaus buvimo prasmė ir pašaukimo tikslas.

Meile nugalėta kančia

Jėzus žinojo, kad vien Jo skelbiami žodžiai, liudijantys apie Dievo Karalystės atėjimą į žemę, neatpirks žmonijos. Kol Golgotoje nebus pralietas Jo kraujas, visi stovėsime ant pragaro bedugnės slenksčio.

Naujo gyvenimo grūdas

Sekmadienio Evangelija kviečia apmąstyti Jėzaus kančią ir išaukštinimą, kad vis giliau suvoktume, jog tuo neišvengiamų išmėginimų keliu, kuriuo žengė Mokytojas, kiekvienam teks eiti.

Jėzaus kenozė – mūsų lobis

Bet dabar mums nepakanka tik žvilgtelėti į meniškai išpuoštą Nukryžiuotojo atvaizdą. Kad Jis galėtų mus išgydyti, išlaisvinti bei palaiminti, ieško Jam atsiduodančių širdžių...

Meile panašėti į Mylintįjį

Sekmadienio meditacija. Ar neauga mumyse tikras džiaugsmas, kai stengiamės likti Jo meilėje ir palaipsniui bei labiau spontaniškai mylime vieni kitus broliška meile?

Jo kantrybė didesnė už mūsų

Karalystėje išsipildė tik tada, kai Jo begalinis pasiryžimas mirti dėl mūsų išganymo susijungė su Jo nenugalima kantrybe priimti bei ištverti visus išmėginimus.

Nauja Vasario 16-osios epocha

Švęsdami savo Laisvės atkūrimo šimtmetį, tikėkime, kad mes visi turime dalį Prisikėlusiame.

Tėvynės paaukojimas Marijai

Kai save sūniškai bei seseriškai patikime Švč. M. Marijai, ar tai nėra Lietuvos paaukojimas Jai?

Jis keldavosi auštant

Geras rytas prasideda vakare. Šios išminties mus moko šio sekmadienio Evangelija.

Išsaugoti savo šalį ateičiai

Meditacija apie krikščionio pareigą savo Tautai: „Mes neturime taip Dieve paskęsti, kad nebeprisimintume žemės, kurioje privalome darbuotis.“

Bendrystė su kitatikiais Kristuje

 Ekumeninės savaitės apmąstymai apie tas vertybes, kurios katalikus, ortodoksus ir protestantus jungia bei artina vienus prie kitų.

Sausio 13-ąją Tiesa atvedė mus į laisvę

Kas mus veda į tikrąją laisvę? Suvokimas, kad ne tik turime, kai reikia nuo ko nors išsilaisvinti, bet ir paklusti Jėzui, ypač kai mūsų žmogiškoji prigimtis ima „šiauštis“...

Jam reikia ne aukso, o mūsų

Sulaukę Naujųjų metų ir prisiminę, kad nuo Dievo Sūnaus apsireiškimo pasaulyje skaičiuojami mūsų epochos metai, pažvelkime į Kristų ir išminčius, atvykusius su dovanomis.

Krikščioniška laiko projekcija

Mums svarbu žinoti, ne kaip laikas eina, bet kaip mes elgiamės tose laiko atkarpėlėse, iš kurių audžiamas visas mūsų gyvenimo kilimas, priklausantis Dievui. 

Kalėdos – dviguba šventė

Jėzaus geneologinės kilmės knyga susijusi su visų žmonių gimimu. Jis nebūtų įsikūnijęs, jei mes nebūtume iš nebūties gelmių pašaukti gyventi.

Žmonių tamsa pritraukė Šviesą11

Jei gyvendami apsiribojame tuo, ką matome ir girdime, laikomės įsikibę gyvenimo dalies, kuri nėra mūsų tikslas, o tik viena iš egzistencinės kelionės stotelių.

Jis ateina

Viskas prasideda nuo prioritetų pasirinkimo.

Pabusti iš netikrumo miego 1

Prarandame vidinę pusiausvyrą ir ramybę tada, kai laiko nesugebame „prisijaukinti“, kai jo valandas ne tikslingai naudojame, bet eikvojame. 

Švelnioji Karaliaus revoliucija3

 „Tikrasis Karalius – tik Jėzus. Jei parodytumėte geresnį pretendentą, tada galėtume rinktis.“

Mažumas – integrali didingumo sąlyga1

Iš pažiūros Dievas persistengė – kūriniui davė pernelyg gardų savo gerumo „pyrago“ gabalą.

Išmintis beldžiasi į mūsų širdis36

Savo gerovę kuriame patys, kai, matydami blogybes, ne dėl jų dejuojame, bet, Dievui ir Marijai laiminant, paklūstame Jo valiai, meldžiamės suvokdami, kad ne mes sustabdome karus, bet tiktai Dievas.

Mirusieji yra gyvi25

Kiekviena diena mums dovanojama, kad tinkamai pasirengtume svarbiausiam paskutiniam gyvenimo judesiui.

Esminė Dievo vaikų siekiamybė 1

Už Jam patikėtą savo laisvę, gausime didesnę Jo meilę mylėti kitus kaip įrodymą, kad grįžtame prie savo tikrosios tapatybės ištakų.

Dievui – savo sugrudusią širdį

Neįmanoma visur ir iki gyvenimo pabaigos elgtis sąžiningai, jei, pavyzdžiui, individas dėl tam tikros baimės pirmenybę teikia valdžios atstovams, o jo įsivaizduojamas Dievas yra kažkur tik padrikų minčių rūke. 

Žmogus yra trapus ir didis1

Viešpats trokšta su kaupu žmonėms sugrąžinti Edeno sode prarastą jų kilnumą bei orumą, nori juos išaukštinti, todėl kviečia pas save. 

Ištvermė – gyvybės išsaugojimo sąlyga5

Menas yra Jo artumoje mokėti ilsėtis, ištvermingai darant tai, kas Jam patinka, ir vengti tų impulsyvių bei nemotyvuotų veiksmų, kurie kartais kyla iš mūsų dar nenumarinto ego.

Tik Dievo žodis – tiesos viršūnė4

Paradoksalu, bet teisinga: laikinai apkurskime, kad išlavėtų mūsų vidinė klausa. 

Sukurti mąstyti, budėti ir veikti1

Nelaimės – ne iš Dievo rankos besiveržiantys ir ant nusidėjėlių krentantys gąsdinančių bausmių žaibai, bet pirmapradės kaltės padariniai, kviečiantys nelikti abejingiems kitų skausmui.

Jame mūsų nesugriaunama viltis 15

Pozityvaus krikščioniško požiūrio ugdymas formuoja įprotį kaskart susidūrus su išmėginimais, užuot nuliūdus, nedelsiant imtis iniciatyvos ieškoti teisingų sprendimų.

Malda – pasitikintis Dievu atkaklumas1

Tik atviras prisipažinimas Jam, kad esame riboti žmonės, kurie be malonės negalime suvokti kūrinio būtį perkeičiančios tiesos, iš tikrųjų mus veda į praregėjimą.

Žvelgti į save ir laiko ženklus2

Žmogui duota mąstymo galia, kad, dažnai atsiribodamas nuo mažų dalykų, objektyviai įvertintų tuos laiko ženklus, kurių nedera apeiti tylomis. 

Džiaugsmas didesnis už liūdesį

Tyla – tikro džiaugsmo sąlyga, nes tik nurimę suvokiame, kas iš tiesų esame ir kuo tapsime, būdami Kristuje bei išlikdami ištikimi Jam. 

Tikslas nr. 1 – patikti Jam31

Šio sekmadienio Evangelijoje iš pirmo žvilgsnio ne iš karto pastebime, jog kanaanietė, maldaudama Jėzų, kad Jis išgydytų jos dukrą, visa esybe patinka Viešpačiui.

Dėkoti – mintis paversti kūnu 72

Jei mūsų protas ir širdis kasdien kaip kempinė sugertų visa, kas išeina iš Jėzaus lūpų, mes neužmirštume Jam spontaniškai padėkoti net už nereikšmingus dalykus.

Pavydas aptemdo protą2

Kol pavydo nuodėmė plačiai neišsikerojo individo širdyje, jos dygstančių piktžolių želmenys yra gan lengvai pastebimi, ir juos įmanoma išrauti su visomis šaknimis. 

Malonės dvelksmas – geros minties įsikūnijimas 3

Žmogaus galvoje esti daug minčių. Kai jos kaip instrumentas darniai sustyguojamos, byloja tiesa: „Kokie esame, taip ir mąstome“.

Kviečiai ir raugės

Žmogui dėl to ir yra duotas protas, kad stengtųsi daryti ne kvailus, o protingus sprendimus. 

Buvusiame Reformacijos lopšyje – deguto šaukštas103

2017 metų birželio 30 d. Vokietijos parlamentas balsavo už vienos lyties santuokos legalizavimą ir galimybę įsivaikinti.

Mąstyti yra daugiau, nei žiūrėti 2

Kas iš to, jei ilgainiui tėvai grįš namo su nemenka uždirbtų pinigų suma, bet už ją savo vaikams negalės nupirkti tų moralinių savybių, kurios turėjo būti kasdien diegiamos.

Savigarba – nevisavertiškumo priešprieša1

Tikroji nuodėmė – tai neigti Dievo pirmąją meilę man, nepaisyti savo pradinio gerumo.

Teofiliaus Matulionio gyvenimo pavyzdys ragina: nebėra priežasties delsti

„Todėl nebėra priežasties delsti, eisiu pas Tą, kuris mane prie savo širdies priglaus, atleis, pamokys, ves, visados tik laimins, idant galėčiau patirti Jo išsipildančių pažadų malonę, kuri lydės ne tik šiame gyvenime...“

Eucharistinis Jėzus laukia mūsų1

Eucharistijos troškimas tegul auga ir mūsų širdyse.