Lina Valantiejūtė

Vilniaus knygų mugės jubiliejus: kvies švęsti ir naktinėti su literatūra bei muzika

„Po 20-ies metų“ – tokiu šūkiu jubiliejinė 2019-ųjų Vilniaus knygų mugė lankytojus pasitiks „Litexpo“ vasario 21–24 dienomis.

Aurelijus Katkevičius: „Tamsumas ir melas pradėjo vešėti, nes mažėja skaitančiųjų“

Vilniaus knygų mugės diskusijos bus skirtos šiandien itin aktualioms informacinio karo ir netikrų naujienų temoms.

Lietuvos šimtmetis Vilniaus knygų mugėje: susitikimuose, pokalbiuose, knygų puslapiuose ir kino ekrane

Vilniaus knygų mugė žvilgsnį kreips į skaitančiuosius ir kvies švęsti atkurtos Lietuvos šimtmetį.

V. Papievis ir S. Eidrigevičius: kaip gimsta knygos

Apie knygos gimimą ir kelią iki skaitytojo – nuo pirmosios minties impulso iki istorijos tekste ir iliustracijoje pasakoja du Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai: rašytojas Valdas Papievis ir dailininkas Stasys Eidrigevičius.

Vertėjas Cornelius Hellis: „Tarpas tarp rašančiojo ir skaitančiojo lieka visada“

Pokalbis su garsiu vertėju iš lietuvių kalbis – apie žvilgsnį į tekstą, apie tai, kaip kartais tekstų neįmanoma išversti ir todėl juos tenka sukurti iš naujo.

Lina Valantiejūtė. Kaip jaučiatės laimėję Nobelio premiją?1

Jei kas manęs dar kartą klaustų, už ką gi ES tas Nobelis, ko gero, net neužsiminčiau apie sukurtą gerovę ar taiką.

Savaitės pokalbis. Jane Whyatt: „Žurnalistika gali kainuoti niekuo dėtų žmonių gyvybes“

Kitų žmonių tragedijos ar skausmas neretai yra kasdienė žurnalisto duona. Ir čia tenka rinktis ar ieškoti būdų, kaip darbą atlikti gerbiant žmogų, jo orumą, išliekant etiškam ir objektyviam, ar tapti vos ne monstru, kuris skatinamas daryti ne tik neetiškus, bet kartais ir nusikalstamus dalykus.

Savaitės pokalbis. Leonidas Donskis. Lietuva dar nerado savo vietos Europoje23

Po romantikos ir svajonių įgyvendinimo patekome į labai sunkią gyvenimo prozą. Ir todėl šiandien statistinis lietuvis į Europą žvelgia be euforijos ar žavėjimosi, veikiau – blaiviai, ar net piktokai, panašiai, kaip žvelgia į šalies politikus.

Dainius Radzevičius. Lietuvos žiniasklaida – tarsi saugus, bet nelabai kokybiškas maistas 6

Nepaisydama globalėjančio pasaulio, kiekviena šalis visada turi galvoti apie savo vietinę žiniasklaidos rinką ir turėti omenyje du dalykus: gaminamos produkcijos saugumą ir kokybę.

Lina Valantiejūtė. Apie pasitikėjimo kreditą, arba Kaip kartais gimsta žiniasklaidos turinys6

Žurnalistai yra žurnalistais, o ne elektrikais, mokytojais ar bandelių kepėjais pirmiausia todėl, kad visuomenė jiems suteikė pasitikėjimo kreditą.

Lina Valantiejūtė. Kodėl nerimsta vengrai64

Lietuvos viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose bei įvairiuose tinklaraščiuose jau kuris laikas tvyro klausimai: kas negerai su naująja Vengrijos Konstitucija, kodėl  Europa taip „siunta“ ant Vengrijos ir ko nerimsta patys vengrai.

Pasaulio žiniasklaida 2011-aisiais: gyvenimas naujienų pertekliaus laikais1

Ar tikrai praėję metai buvo tiesiog perkrauti pasaulinės reikšmės įvykių ir naujienų? Kaip skaitytojams tarp jų susigaudyti bei susivokti?

Sumišusios visuomenės pasimetusi žiniasklaida1

Kalbant apie žiniasklaidą, dažnai nepamirštama priminti, kad esą kokia visuomenė, tokia ir žiniasklaida. Tačiau tai toli gražu nereiškia, jog nieko negalima pakeisti. Tuo įsitikinusi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Auksė Balčytienė.

Lina Valantiejūtė. Smurtas šeimoje: didžiausias iššūkis – išdrįsti prabilti1

Kad smurtas šeimoje neplistų kaip epidemija iš kartos į kartą, kenčiantiems būtina išdrįsti prabilti, o visuomenei pamatyti ir išgirsti kenčiantį žmogų. Be to, turime sukurti mechanizmų, galinčių kuo greičiau ir veiksmingiau padėti aukai.

Lina Valantiejūtė. Kas parems remiančius, arba Kaip pasidalinti trupinius1

Jei verslas prie nevyriausybinių organizacijų veiklos ir išlaikymo prisideda tik iš dalies, o paramos ėmėjai visų pirma dar turi išmokti būti orūs gavėjai, o ne patys išlaikyti organizacijas. Kas ir kaip vis dėlto turi ir gali paremti tuos, kurie patys teikia paramą?

Lina Valantiejūtė. Paini Rytų partnerystės politikos estafetė atiteks Lietuvai1

Kol kas sunku pasakyti, ar išties Varšuvoje įvykęs Rytų partnerystės susitikimas padės atgaivinti kiek apmirusį ES susidomėjimą rytinėmis kaimynėmis.

Savaitės pokalbis. Leonidas Donskis: „V. Pociūno žūtis parodė, kad politiniai nusikaltimai Lietuvoje tebėra tabu“6

Žvelgiant iš laiko perspektyvos matyti, kad rugpjūčio 23 d. įvykiai Breste – savotiška žaizda ir trauminis išgyvenimas, kai šalies žmonės labai aiškiai pajuto, jog jų valstybėje gali įvykti baisių dalykų, apie kuriuos politinis elitas bijo kalbėti, kuriuos bijoma pripažinti ir aiškintis.

JAV biudžeto drama: rimta politinio pokerio partija su tarptautinėmis pasekmėmis

Jau kuris laikas pasaulis įdėmiai stebi ir aktyviai aptarinėja JAV ekonomikos klausimus suprasdamas, kad šalies biudžeto planavimas kaip niekad stipriai gali paveikti viso pasaulio investuotojų lūkesčius, o drauge ir sukelti nemenką sumaištį finansų rinkose.

L. Tigges: „Palikdami kalinius likimo valiai rizikuojame, kad jie nusikaltimus kartos“

Prižiūrint nuteistuosius reikia rūpintis ne tuo, ar laiku pavyks pagauti juos už rankos darant naują nusikaltimą, o stengtis padaryti viską, kad asmeniui nekiltų noras vėl nusikalsti. Tai yra labai svarbus visuomenės saugumo veiksnys.

Savaitės pokalbis. Vincentas Duclertas: visada egzistuoja pagunda istoriją naudoti politiniams tikslams

Įvairių šalių politikai visai nesuinteresuoti tyrinėti ir pažinti tamsiąsias ar skaudžiąsias šalies istorijos puses, nes tai visuomenėje kuria įtampą. Tačiau jie turėtų įgyti daugiau drąsos pažvelgti tiesai į akis.

Savaitės pokalbis. R. Sakadolskis: „Wikileaks“ – signalas, kad žurnalistika turės keistis9

„Wikileaks“ – platesnių procesų, vykstančių internete, simptomas. Taip pat tai labai neblogas perspėjimas tiems, kurie dar nesusimąstė apie tai, kokia galinga yra informacija internete.

Tyrimas: Lietuvoje labiausi diskriminuojamais laikomi pagyvenę žmonės2

Lietuvoje labiausiai diskriminuojama socialine grupe laikomi pagyvenę žmonės, o dažniausiai pažeidžiama žmogaus teise – teisė į teisingą teismą.

Kas trečias lietuvis šiemet teigė davęs kyšį1

Problema yra ne vien ta, kad pagal korupciją pirmaujame ES. Įsigilinę į korupcijos barometro duomenis aiškiai pamatytumėme, kad lietuviai duoda kyšius tiems viešųjų paslaugų sektoriams, kurie ES tikrai nėra patys „populiariausi“.

Gižų bendruomenė: kasdienybė nėra banali

Šis reportažas apie gižiečius Vidą, Nijolę ir Onutę. Tik juos tris tespėjome pakalbinti. Bet jų darbai ir mintys neleidžia abejoti, kad kasdienybė ir kasdienis buvimas nėra banalus. Jei tik nori, jei supranti, jog visada gali kitam duoti daugiau, nei jis paprašo.

Gavin MacFadyen: „Internetas – žiniasklaidos ateitis“

Pagrindinis žurnalistų įsipareigojimas, jų pašaukimas – atskleisti ir sakyti tiesą. Šaltiniai, informacija ir jos kanalai yra labai svarbūs, bet tai tik žaliava, kurią reikia mokėti tinkamai apdoroti.

Gižų bendruomenė: kai pavyzdys ir geranoriškumas užkrečia6

Bendruomenė stipri ir gyvybinga tada, kai žmonės geranoriškai susitelkia, ne tik save, bet ir vienas kitą pastebi, vedami ne bergždžio smalsumo, bet norėdami nuoširdžiai  patarti, pagelbėti.

Kas bendro tarp finansų krizės ir Islandijos ugnikalnio

Akivaizdu, kad kompleksiškos, glaudžiai įvairiais saitais susijusios ir susipynusios visuomenės yra kur kas lankstesnės už tas, kurios saistomas paprastesniais ir neišplėtotais ryšiais. Tačiau tik iki tam tikos ribos.

Emigraciją renkasi ir ekonominių sunkumų prislėgti europiečiai2

Gal kiek paradoksalu, tačiau pagal emigraciją pirmavusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių gretas pamažu ima papildyti ir tos šalys, kurios dar neseniai pačios buvo emigrantų svajonių kraštai.

Ko sieks B.Obama Prahoje?

Kad ir kaip savo diplomatijos pasiekimais girtųsi abi didžiosios šalys, dalis Vidurio ir Rutų Europos regiono gyventojų į šiltėjančius Maskvos ir Vašingtono santykius žiūri su baime.

Lina Valantiejūtė. Kodėl mes turėtume tai žinoti?18

Kokį vaizdą apie Lenkiją galime susidaryti iš BNS naujienų agentūros žinučių antraščių? Ką turime galvoti apie savo kaimynus? Ir ar tai viskas, ką tikrai turime žinoti?

Lisa Miller. Virtualus sielvartas4

Ar amerikiečių, kurie su bažnyčia nesieja savęs ir taip pat auklėja savo vaikus, vaikaičiai apie artimųjų mirtį praneš ir jų gedės virtualybėje apie tai pranešdami savo Facebook anketoje?

Paul Krugman. Sumaištis eurozonoje2

Ar nėra taip, kad dėl visos šios eurozonoje kilusios sumaišties kalčiausias ne politikų išlaidumas, bet veikiau beribė šalių politinio elito arogancija.

Vis daugiau britų skeptiškai vertina teiginius dėl spartėjančio klimato atšilimo1

Europą užklupus itin šaltai bei varginančiai žiemai žmones įtikinti, kad planetos klimatas sparčiai šyla, darosi vis sunkiau.

A.Ramonaitė: „Partijos visoje Europoje susiduria su naujais iššūkiais“2

Vakarų Europos šalių partinės sistemos išgyvena labai panašius procesus, su kuriais dabar susiduria Lietuva. Statistika rodo, kad ir ten žmonės vis labiau blaškosi, balsuoja tai už vienus, tai už kitus, nelabai pasitiki partijomis, o pasitikėjimas valdžia apskritai mažėja.

V.Gaidys: „Natūralu, kad valdantieji praranda visuomenės pasitikėjimo kreditą“4

Tai, kad vis didesnį populiarumą įgyja opozicinės politinės jėgos, o valdantieji visuomenės pasitikėjimą praranda, neturėtų labai stebinti.

Ekonomikos lyderiai: krizės pabaigą skelbti dar per anksti

Nors statistika ir leidžia kalbėti apie pasaulio ekonomikos atsigavimą, tarp žmonių vis dar gajos recesijos nuotaikos, tad apie krizės pabaigą kalbėti dar per anksti.

Izabelė Dupuy. Diena, kai praradau savo šalį ir įgijau pilietybę6

Gali į krūvą sukrauti kiek nori tau priklausančių pasų, bet juk visada puikiai žinome, kad esame kilę iš vienos konkrečios vietos. Mintims reikia geografinio uosto, taip, kaip kūdikiui reikia mamos.

Metai po riaušių: ar visuomenė buvo išgirsta?5

„Bernardinai.lt“ kalbinti ekspertai bei politikai sutartinai tvirtino, kad vieną riaušių pamoką Vyriausybė tikrai išmoko – pasikeitė valdžios atstovų retorika, sumažėjo arogancija, atsirado supratimas, kad su visuomene reikia kalbėtis, o ne tik iš viršaus „nuleidinėti“ sprendimus.

Užsienio reikalų ministrui teks trauktis?2

Politologai ir politikos apžvalgininkai komentuodami susidariusią padėtį sutaria, kad įtampa tarp prezidentės D.Grybauskaitės ir ministro V.Ušacko yra pakankamai įsisenėjusi, o faktas, kad ji tapo regima ir viešojoje erdvėje, tai tik patvirtina.

2010 m. pasaulio gamtosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tigrų apsaugai

Biologai, kitų sričių mokslininkai bei gamtosaugininkai šiais metais dės pastangas ir daugiausia dėmesio tarp visų nykstančių gyvūnų rūšių skirs tigrų išsaugojimui.

Išdailinti reklaminiai veidai – graži svajonė ar tiesmuka apgaulė?6

Prancūzijos parlamento narė pateikė įstatymo projektą, pagal kurį visos reklaminės nuotraukos, kurios yra skaitmeniniu būdu apdorotos, būtų pažymėtos taip, kad būtų galima aiškiai suprasti, jog jos retušuotos ar kitaip padailintos.

Kova su klimato kaita: tarp solidarumo ir nacionalinių interesų1

Garsai sakoma, kad būtent dėl žmogaus ūkinės ir ekonominės veiklos per pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulio klimatas ėmė taip sparčiai šilti, jog peržengė visas mūsų planetai natūraliai būdingas normos ribas.

Vyrai ir isterija: ilga ir „negarbinga“ istorija1

Gydytojai kadaise manė, jog isterijos priepuoliai – tai tipiška „moteriška“ liga. Tačiau medicinos istorikas Markas Micale savo naujausioje knygoje teigia, kad vyrai į isteriją linkę taip pat, kaip ir moterys.

Moterų indėlis į visuotinį klimato atšilimą mažesnis, tačiau jos nukenčia labiau

Jungtinių Tautų parengtoje išsamioje studijoje apie pasaulio populiaciją teigiama, kad nors moterys visame pasaulyje savo veikla prie klimato atšilimo prisideda mažiau nei vyrai, neigiami klimato kaitos padariniai jas pažeidžia labiau.

Pasaulyje mažėja mirštančių nuo ŽIV1

Naujausia statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus mirtingumas nuo ŽIV pasaulyje sumažėjo 10 proc.

Pietų ašigalio ledynai tirpsta sparčiau, nei tikėtasi

Gali būti, jog netrukus būtent Pietų pusrutulio ledynų tirpsmas prie jūros lygio kilimo prisidės labiau nei Grenlandijos ledynai, kurie tirpdami jūros lygį jau dabar kasmet pakelia 0,7 mm.

Gary A. Anderson. Tikėjimas ir finansai3
Lina Valantiejūtė - Kelionė

Daug kas modernioje ekonomikoje priklauso nuo pasitikėjimo. Mus pasiekiančios pačios pagrindinės paslaugos ir prekės priklauso nuo sudėtingų ryšių tarp po pasaulį išsibarsčiusių tiekėjų.

JAV sveikatos apsaugos reforma: abortai iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojami nebus5

Abortų industrijai nebeliko galimybės pelnytis mokesčių mokėtojų sąskaita, o JAV politikai įrodė, kad žmogaus gyvybė šalyje ir toliau išlieka nekvestionuojama vertybė.

Žlunga pasaulio lyderių viltys susitarti dėl kovos su klimato kaita2

Daugiausia, ko belieka tikėtis iš Kopenhagos viršūnių susitikimo, – politinio, tačiau teisiškai neįpareigojančio, susitarimo pasauliniu mastu kovoti su klimato kaita.

Kryžiai mokyklose pažeidžia religijos laisvę?22

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pateikė išaiškinimą, kuriame teigiama, kad kryžiai Italijos vidurinių mokyklų klasėse pažeidžia religijos laisvę, skelbia BBC.