Lina Žukauskaitė

Mindaugas Nastaravičius: „Daugiau jokių tikrų istorijų. Tik tos, kurias sukursiu“2
Lina Žukauskaitė - Kelionė

Prieš penkerius metus maniau, kad poezijos pamatas yra nuoširdumas. Kad jei būsiu iki galo nuoširdus, pasieksiu žmonių širdis. Dabar man atrodo svarbiausia nepabijoti pasijuokti iš savęs. 

George Orwell: „Netvarka visada turi daug bendro su laisve“2

Tam tikra prasme mane liūdina, kad „1984-ieji“ vis dar yra skaitomi – tai reiškia, jog politiniu atžvilgiu ji išlieka aktuali. Pasaulyje ir toliau egzistuoja totalitarizmas.

Režisierius Noahas Baumbachas: „Kai kurie žmonės pasensta, bet nesuauga“

Režisierių kalbina „Die Zeit“ kultūros redaktorė ir kino žurnalistė Wenke Husmann.

„Scanorama Shortcut“: kino meno ir verslo dermė

Keisdamiesi skirtingomis kultūrinėmis ir asmeninėmis patirtimis, drauge analizuodami kūrybinį procesą, tampame atviresni mus supančiam pasauliui ir naujiems sumanymams. 

Maike Albath: „Pasolinį žavėjo sociorevoliuciniai Biblijos aspektai“

Prieš 50 metų italų režisierius Pieras Paolo Pasolinis sukūrė filmą „Evangelija pagal Matą“, trinantį ribas tarp vaidybinio ir dokumentinio filmo, o kino aikštelę užleidžiantį ne aktoriams profesionalams, bet išraiškingiems tipažams iš gatvės.

Aldous Huxley: „Grožinėje literatūroje dera absoliutumas ir santykinumas“1

1960 m. „The Paris Review“ žurnalistams duotame interviu rašytojas dalinasi mintimis apie savo darbo įpročius, romanisto vietą visuomenėje, išorinių ir vidinių aplinkybių reikšmę kūrybai  bei dvasinę aterosklerozę...

Režisierius Davidas Cronenbergas: „Holivudas atsidūrė kūrybinėje dykvietėje“2

Holivudas atsidūrė kūrybinėje dykvietėje. Statomi tik vadinamieji Man filmai: Supermenas, Betmenas, Spaidermenas. Kaip nuobodu. Technologijos – įdomus dalykas, tačiau jos ir lieka technologijomis, nepereinančiomis į meno kategoriją.

„Maša, arba Postfašizmas“, o gal futuristinė Romeo ir Džuljeta?

Gaivališka jėga besirutuliojančio ir įtraukiančio siužeto tėkmę autorius subtiliai pertraukia pilkesniais knygos puslapiais, kuriuose spausdinamos ištraukos iš ateities Reicho valstybės žiniasklaidos.

Rašytoja Stephanie Bart: „Bokso ringe Trollmanną palaikė tik publika“1

Romų tautybės Johannas „Rukelis“ Trollmannas (1907–1944) buvo profesionalus boksininkas, publikos ir moterų numylėtinis, 1933 m. Vokietijos bokso čempionas pussunkio svorio kategorijoje, savo dienas baigęs nacių koncentracijos stovykloje.

Rašytoja Suki Kim: „Visa Šiaurės Korėja yra vienas didelis melas“1

Amerikos korėjietė Suki Kim pusę metų dėstė elitiniame Šiaurės Korėjos universitete. Neseniai pasirodė anglų kalba parašyta jos knyga „Be Tavęs nėra mūsų. Mano laikas su Šiaurės Korėjos elito sūnumis“. Joje žvelgiama į uždarą pasaulį, pilną baimės ir melo.

Patrickas Modiano: „Rašydamas randu savo tikrąjį balsą“1

Mano knygose nėra nieko apie mano paties gyvenimą. Kaip ir detalių, padedančių geriau mane suprasti. Naudoju tik jausmus, kuriuos esu patyręs, ir nuotaikas, kuriomis esu gyvenęs. 

Rašytojas Markus Orthsas: „Nebūties baimė nėra visiško išnykimo baimė“4

Vokiečių rašytojas Markus Orthsas (g. 1969) lietuvių skaitytojams pažįstamas iš romanų „Katalina“, „Mokytojų kambarys“, „Kambarinė“. Šiais metais Rašytojų sąjungos leidykla pristatė jo romaną „Magiška kepurė“.

Rašytoja Scholastique Mukasonga: „Mane domina genocido priešistorė“

Scholastique Mukasonga gimė Ruandoje. 1973 m. kartu su savo šeima pasitraukė į egzilį Burundyje. Nuo 1992 m. gyvena ir dirba Prancūzijoje. Savo apsakymuose ir romane „Šventoji Nilo mergelė“ ji atkuria Ruandos genocido patirtis – kraupūs 1994 m. įvykiai...

Rašytojas Benjaminas Lebertas: „Humoras yra dildė, padedanti pasprukti iš kalėjimo“

Būdamas septyniolikos, Benjaminas Lebertas debiutavo romanu „Crazy“. Knyga buvo išversta į 33 kalbas, režisierius H. Ch. Schmidtas pagal ją pastatė to paties pavadinimo filmą.

Rašytojas Vladimiras Sorokinas: „Šiandienė Rusija išgąsdintų net Staliną“

Putinui būdinga KGB karininko sąmonė – jo akimis, už kiekvieno įvykio slypi sąmokslas, Vakarai, Amerika ir NATO, besitaikantys į mūsų sienas. Jis pats sau pakišo koją. Visos posovietinės šalys tapo Rusijos priešėmis.

Režisierius Xavieras Dolanas: „Esu iš tų, kurie nuolat abejoja savimi“1

Kai sukuriate ką nors, kas kainavo dvejus metus Jūsų gyvenimo, per kuriuos daugiau nieko neveikėte, beveik nesimatėte su šeima, norėdamas rasti atsakymus valandų valandas mąstėte vienumoje, vienas keliavote, o tada salėje su ašaromis akyse pakyla...

Elena Poniatowska: „Didžiausią nerimą kelia Meksikoje vyraujantis abejingumas“

Masinės 43 pedagogikos studentų žudynės Pietų Meksikoje sukrėtė pasaulį ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo. Vienas ryškiausių Meksikos literatūros balsų Elena Poniatowska dalinasi įžvalgomis apie savo šalį, šiuo metu skendinčią prievartoje ir korupcijoje.

Režisierius Wimas Wendersas: „Salgado – neprilygstamas XX a. pabaigos žmogaus metraštininkas“2

Dokumentika kuriama dėl skirtingų priežasčių. Daugelis nori kažką atskleisti arba demaskuoti. Mano dokumentiniai filmai – „Buena Vista Social Club“, „Pina“ ar net „Žemės druska“ – visada pasakojo apie tai, ką labai mėgau ir kuo norėjau pasidalinti su kitais žmonėmis.

Rašytoja Arundhati Roy: „Kastų sistema – genialus priespaudos mechanizmas“18

Žmogaus teisės ir aplinkosaugos klausimai tapo pamatinėmis problemomis, kurias savo tekstais ir viešais pasisakymais akcentuoja politinį aktyvizmą pasirinkusi rašytoja. Aštriai kastų sistemą kritikuojanti A. Roy savo politiniuose esė...

Julio Cortázaro šimtmečiui. „Dauguma mano apsakymų yra susapnuoti“1

„Buvau tas, kuris gyveno taip, kaip norėjo gyventi – vienišiaus gyvenimą. Pusę dienos užsidirbdavau pragyvenimui vertėjaudamas „Unesco“, likusią dienos dalį skaitydavau ir rašydavau“, – 1975 m. teigė argentiniečių rašytojas Julio Cortázaras.

Siegfriedas Lenzas ir Helmutas Schmidtas: „Kaip elgtumeisi tu?“

Rašytoją ir politiką retai sieja draugystė. Helmutas Schmidtas ir neseniai miręs Siegfriedas Lenzas bičiuliavosi ne vieną dešimtmetį. Remdamasis pokalbiais, laiškais ir dokumentais literatūros kritikas Jörgas Magenau parašė dvigubą šių senosios Vokietijos reprezentatorių biografiją...

Jeffas Koonsas: „Užuot kalbėję apie pinigus, turėtume kalbėti apie turinius“3

Jeffas Koonsas yra brangiausias, geriausiai nusiteikęs ir amerikietiškiausias pasaulio menininkas. Lapkričio 26 d. Paryžiaus „Centre Pompidou“ prasideda pirmoji jo darbų retrospektyva Europoje.

Kultūros teoretikas Byung-Chul Hanas: „Laisvė yra prievartos priešingybė“

Gyvename like’ų amžiuje. „Facebook’e“ nėra dislike funkcijos. Yra tik like. Šis like skatina komunikaciją, tuo tarpu dislike ją stabdytų. Netgi menas šiandien nebenori žeisti. Šiandien įsigali korektiškumo kultūra. Ne išimtis yra ir politika.

Tapytojas Moshe Gershuni: „Visada norėjau kurti genamas būtinybės, tačiau ne meninės...“

Už stipriausius išgyvenimus vėlyvaisiais gyvenimo metais esu dėkingas muzikai. Prieš porą savaičių klausiausi Mozarto koncerto fortepijonui. Jis man paliko tokį įspūdį, kad pagalvojau: „Laimė, prieš porą mėnesių nemiriau – antraip nebūčiau išgirdęs šio įrašo.

Menininkė Marina Abramovič: „Visi norime numalšinti sielvartą ir gėdą“1

Klasikinė muzika, knygos ir dailė kaip ginklas prieš tėvų nesutarimus ir karišką tvarką – garsi performanso menininkė Marina Abramovič prisimena niūrią vaikystę ir sunkiai pelnytą pripažinimą.

Režisierius Antonas Corbijnas: „Įžengėme į žmogiškumo rudenį“

„Savo darbais bandau skleisti tam tikrą grožį. Juo vadinu tai, kas šiek tiek prablaivo žmones. Toks grožis gali paskatinti mus kelti svarbius klausimus“, – teigia fotografas, o dabar ir kino režisierius Antonas Corbijnas. 

Lenkų istorikas W. Borodziejus: „Europoje vis dar reti daugiabriauniai atminties modeliai“

10-ojo dešimtmečio pradžioje manėme, kad ekonominė gerovė, demokratija ir ES priartins mus ir prie europietiškos atminties kultūros. Taip nenutiko. Mažai ką pakeitė ir kartų kaita...

Aktorė Juliette Binoche: „Kontrolė nužudo emocijas“

Išties aktualus klausimas man yra, kaip kaskart vėl atsinaujinti. Senstama tada, kai atkakliai laikomasi praeities. Senos idėjos veda mus į kapus.

Režisierius K. Loachas: „Autoritarizmas turi ir kitų veidų“2

50 metų kovos apsiginklavus kino kamera – už juos britų režisierius Kenas Loachas šiųmetėje Berlinalėje buvo apdovanotas „Auksinio lokio“ statulėle už viso gyvenimo nuopelnus.

Viviana Maier. Stebėti iš nuošalės

2007 m. jaunas istorikas Čikagos aukcione nusipirko dėžę negatyvų, ketindamas panaudoti juos rašomos knygos iliustracijoms. Vienu didžiausių XXI a. fotografijos atradimų vadinamas Vivianos Maier palikimas kardinaliai pakeitė jo planus.

Režisierius Richardas Linklateris: „Kurdamas bandau išsiaiškinti, kas yra laikas“

Mano kartai vaikystė reiškė laisvę. Šiandien jaunuolių gyvenimas gerokai labiau struktūruotas. Prie to prisideda tėvai, norintys aktyviai dalyvauti savo vaikų gyvenime...

Amos Oz: „Didžioji dalis žmonijos knygas skaito po stalu“9

Žydų tautoje egzistuoja knygų kultūra. Kitos tautos statė katedras, mes rašėme knygas. Kitos tautos statė piramides ir kūrė kantatas, mes rašėme knygas...

Režisierius Srdanas Golubovićius: „Man patinka vieniši žmonės, balansuojantys tarp moralės ir įtūžio“

Serbų režisierius Srdano Golubovićiaus filmas „Pasekmės“, praėjusiais metais pristatytas Kino akademijos apdovanojimams kaip geriausias filmas užsienio kalba, pasakoja tikrais įvykiais paremtą istoriją.

Katja Petrowskaja: „Tragizmas dažnai nuveda neįtikėtino atvirumo ir laisvės link“

2013 m. už apsakymo „Galbūt Estera“ ištrauką Ukrainiečių kilmės rašytojai ir žurnalistei Katjai Petrowskajai buvo skirta Ingeborgos Bachmann premija. Kovo mėnesį knygynuose pasirodė to paties pavadinimo apsakymų rinkinys. 

Fernando Eimbcke: „Susitelkęs į stiliaus paieškas, režisierius rizikuoja prarasti save“

Meksikos režisierius ir scenaristas Fernando Eimbcke (g. 1970) savo karjerą pradėjo režisuodamas muzikinius klipus ir trumpametražius filmus. Meksikos, o vėliau ir pasauliniame kino žemėlapyje jis įsitvirtino pilnametražėmis juostomis...

Režisierius Sebastiánas Lelio: „Gyvename pasaulyje, nesveikai apsėstame jaunystės kulto“1

Filmu bandau pasakyti tai, kad kur kas labiau vertinu ir gerbiu Gloriją, kuri pagiringa prabunda paplūdimyje, nei pernelyg konservatyvią damą, bijančią įkelti koją į nepažįstamą teritoriją...

Saša Stanišić: „Prisiminti – tai išmaniausias būdas pasakoti istorijas sau pačiam“

Šiais metais Leipcigo knygų mugės premija buvo skirta iš Bosnijos ir Hercogovinos kilusiam rašytojui Sašai Stanišić (g. 1978) ir jo antrajam romanui „Prieš šventę“ (2014). 

Haruki Murakami: „Rašymas man yra gyvenimo prasmė“2

 Tikiu tik vaizduotės galia. Ir tuo, kad nėra vienos realybės. Tikrasis ir įsivaizduojamas pasauliai yra visai greta, jie glaudžiai susiję tarpusavyje ir kartais vienas su kitu persipina. Kai noriu ir labai susikaupiu, galiu apkeisti juos vietomis. 

Režisierius Asgharas Farhadi: „Kiekvienas žmogus žino, ką reiškia meilė ir neapykanta“4

Filme kalbama apie drąsą stoti akistaton su savo praeitimi ir atpažinti jos klaidas. Jos būtų galima palinkėti ir kai kurioms šalims – tai svarbi politinė tema. Politikams būdingas polinkis ištrinti praeitį.

Arno Fischer: „Fotografija – tai techninė galimybė kūrybingo žmogaus saviraiškai“

Momentinės nuotraukos tik pagauna prisiminimus. Kūrybinis darbas prasideda tada, kai imama galvoti apie kompoziciją. Net jei tai dar ir nėra menas. Fotografas turi jausti neatremiamą poreikį užfiksuoti tam tikrą objektą...

Teju Cole: „Norėjau aprašyti ignoruojamą Niujorko istoriją“

Romanas „Atviras miestas“ pasakoja apie Niujorką – miestą, anapus blizgių fasadų ir laimingo gyvenimo pažadų, miestą, saugantį prisiminimus apie vergiją, čiabuvių žudynes ir iki šių dienų vyraujantį rasizmą. 

Fotografė Barbara Klemm. Fotografija kaip vizualusis istorijos rašymas

Dažniausiai impulsą man duoda žmonės. Kartais, nors niekas jų taip nesustatė, gatvėje jie išsirikiuoja kaip teatro scenoje. Kad tai užfiksuotum, turi veikti labai greitai. Deja, fotografuodamas niekada nebūsi toks greitas, kaip žiūrėdamas...

Režisierė Frauke Finsterwalder: „Kinas man reiškia nuolatinę perkrovą“

Režisierė Frauke Finsterwalder su didžiule poetine jėga rodo somnambuliško grožio pasaulį, tuo pačiu metu užburiantį ir išsklaidantį kerus. Tai tikrai ne realizmas. Ir jei tai nebūtų taip žiauru, būtų baisiai juokinga.

Leena Parkkinen: „Mums vis dar sunku priimti kitokį žmogų“

Debiutinė suomių rašytojos Leenos Parkkinen knyga „Po tavęs, Maksai“ gvildena kitoniškumo patirtis. Skaitytojas nukeliamas į dekadentišką 3-iojo dešimtmečio Europą, kur vystosi cirkui parduotų Siamo dvynių, Makso ir Izaoko, istorija. 

Gonçalo M. Tavaresas: „Kalba ir žodžiai patys savaime yra simboliai“

G. M. Tavaresas yra išleidęs daugiau nei 30 skirtingų žanrų knygų. Romanai, esė, apsakymai, dramos, eilėraščiai, istorijos vaikams – plati literatūrinių formų įvairovė formuoja turtingą ir įvairialypį rašytojo kūrybos pasaulį.

Imre Kertészas: „Visa mano kūryba skirta XX a. funkcionaliajam žmogui“1

Tik norėjau rasti kalbą, tinkamą totalitarizmui, kalbą, kuri atskleistų, kaip šis mechanizmas viską naikina, kaip dėl jo žmogus pasikeičia taip, kad nebeatpažįsta nei savęs, nei savo gyvenimo. Funkcionalusis žmogus praranda save...

Režisierius Yuvalis Adleris: „Norėjome parodyti, ką Artimųjų Rytų konfliktas padaro su pavieniais žmonėmis“

Daugeliui žiūrovų patiko tai, kad vaizduojame aktualius įvykius, tačiau nesitapatiname su kažkuria puse. Deja, Izraelyje dažniausiai vyrauja vienmatis Izraelio ir Palestinos konflikto diskursas...

Režisierius Lucas Jacquetas: „Miškas susiduria su tokiais pačiais iššūkiais kaip ir žmogus“

Naujausiame savo kūrinyje „Medžių paslaptis“ (2013) režisieriaus L. Jacqueto žvilgsnis krypsta į sparčiai nykstančius tropikų miškus. Filme teigiama, kad būti medžiu – tai „gyventi nejudant“...

Kristina Norvilaitė. Būties ir buities pasikalbėjimai

Kūryba man yra būdas analizuoti ir suvokti save. Kaip žmogų, moterį, menininkę. Taip pat įvardyti savo santykį su kitu, aplinka, apčiuopti minčių, idėjų kismą. Nemoku nuo to atsiriboti, nuasmeninti darbo – tai mano kalba, ja jaučiuosi pasakanti tikriausius dalykus.

Režisierius Paolo Sorrentino: „Romoje didybę nuolat keičia neviltis“

Manau, kad „Didis grožis“ mėgina įvardyti dabartį. Toks buvo mano tikslas – siekiau jo iš naujo išrasdamas realybę ir versdamas ją fikcija. Žinoma, fantazuodamas ir išradinėdamas tam tikra prasme dažnai apčiuopi tiesą...