Monika Midverytė OFS

Paulius Leonavičius. Išmanieji tinklai ir elektromobiliai jau čia pat3

Šįkart su biofiziku ir Solet Technics specialistu Pauliumi Leonavičiumi kalbamės apie saulės energetikos perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje, verslo interesų ir aplinkosaugos sandūrą bei tai, kokie pokyčiai mūsų laukia artimiausioje ateityje.

Algirdas Šimkus. Ką daryti ir ko nedaryti sužinojus apie artimojo ligą6

Svarbu nepamiršti, kad turėdami liežuvį mes galime juo ne tik be perstojo malti, bet ir leisti jam pailsėti. Labai reikia būti su ligoniu per daug nesigąsdinant ir nešnekant visokių niekų.

Astravo elektrinė: areštas už kritiką, neišbandytas reaktorius ir Rusijos interesai6

Sprendimų priėmėja yra ne Baltarusija, o „Rosatom“. Tai ne baltarusiškas, o rusiškas projektas. Tačiau turime Kaliningrado atominės elektrinės pavyzdį. Pastaroji taip pat buvo pradėta statyti Lietuvos pasienyje. Išleidus konstrukcijoms 1 mlrd. dolerių, statybos sustojo. 

Pavardės, kurias reikėtų prisiminti per artimiausius Seimo rinkimus2

Visą lapkritį ir didžiąją dalį gruodžio Seime vyko sumaištis, Sveikatos reikalų komitetas su Dangute Mikutiene priešakyje darė viską, kad tik kaimo vietovėse nesumažėtų alkoholio prieinamumas ir degalinėse išliktų jei ne visi, tai bent „silpnieji“ alkoholiniai gėrimai.

Gailestingumo metai pabėgėliams kol kas negailestingi26

Vieni žmonės laukia šv. Kalėdų, kiti – ne, bet yra tai, ko nelaukia dauguma – pabėgėlių. Kitą savaitę į Lietuvą bus perkelta keturių asmenų irakiečių šeima iš Graikijos, tačiau viena ranka padėdami šeimai, kita darome viską, kad tik kuo labiau apsunkintume jai gyvenimą.

Gintarė Krušnienė: „Klimato susitarimas gali likti skambia retorika“

Jau 2003 m. ir 2008 m. nuo karščio bangų Europoje ir Rusijoje mirė dešimtys tūkstančių žmonių, o temperatūrai pakilus dar puse laipsnio, sausros ir karščio bangos ilgės ir jų žala dvigubės.

Liutauras Stoškus: Klimato kaita Afrikoje sukelia karinius konfliktus1

Vien Čado ežeras, vienas didžiausių ežerų Afrikoje, nuo 1960 m. susitraukė dešimčia kartų ir, pradžioje buvęs 25000 kv. km ploto, dabar jau užima tik 2500 kv. km. Akivaizdu, kad tai sukelia ne tik žemės ūkio problemų, bet ir karinių konfliktų.

Reda Sirgedienė. Šeimos gerovė – priešnuodis prekybai žmonėmis1

Pakankamų pajamų turintis žmogus rečiau pateks į prekybos žmonėmis pinkles nei tas, kuris nuolatos stokoja pinigų, neturi išsilavinimo, neranda darbo. Be abejo, šios problemos šaknys yra socialinėje situacijoje.

Seimas svarstys, ar pardavinėti „silpną“ mirtį8

Kai Seimas nori, kad ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus, kas išvertus į politinę kalbą reikštų patenkintus rinkėjus ir sočius lobistus, jis priima skambias pataisas, bet atideda jų įsigaliojimą.

Alkoholikai Marius, Darius, Martynas: Alkoholikui gali padėti tik kitas alkoholikas2

Šiaip alkoholikai yra valingiausi žmonės, kai reikia gauti išgerti. Tačiau tėra dvi ligos, kur valia nepadeda – viduriavimas ir alkoholizmas. Ar alkoholikas, pabaigęs tris universitetus, galėtų be valios tai padaryti? Ne, tačiau jis tapo alkoholiku.

Mindaugas Štelemėkas: „Ekonominė alkoholio žala gerokai viršija pajamas iš akcizų“4

Pajamos iš akcizų yra lengvai matomos ir yra viena didelė suma, siekianti apie 250 mln. eurų (2014 m.). Tačiau alkoholio žala pasižymi itin plačiu, ekonomikos terminais kalbant, išoriniu poveikiu: t. y. žala ne pačiam geriančiajam, o aplinkiniams.

„Keulė rūkė“ – užkandinė, kur valgyti neisiu14

Tokių skaudžių įvykių akivaizdoje mažiausiai reikia kurstyti neapykantą rasiniu ar religiniu pagrindu ir šitaip stiprinti įtampą visuomenėje bei maitinti ir taip gajus stereotipus.

Ar atsinaujinanti energetika būtinai šventa karvė?6

Nemunas yra persmelkęs Lietuvos tautosaką, minimas poezijoje, dainose, padavimuose ir yra svarbus Lietuvos simbolis. Suniokoti jį užtvankomis ir paversti tvenkinių virtine būtų ne tik ekologinė žala, bet ir to paties kultūros paveldo paniekinimas.

Prekiautojų žmonėmis taikiklyje – nepilnamečiai1

Vien per 2014 m. dingusiais be žinios buvo paskelbti 2508 Lietuvos piliečiai, iš kurių net 1684 nepilnamečiai. Nors dauguma jų vėliau atsirado, specialistai mano, jog didžioji dalis dingstančiųjų tampa prekybos žmonėmis aukomis.

Mindaugas Sabutis. Jei ne liuteronai, turbūt šiandien lietuviškai nekalbėtume4

Liuteronybėje visada buvo aiškus suvokimas, kad tik per švietimą gali būti išpildytas žmogaus pašaukimas. Tik sąmoningas, išsilavinęs žmogus gali priimti svarbius sprendimus, būti iš tiesų laisvas.

„Migrantas“ yra kieno nors brolis ir mylimasis1

Kodėl migrantas turėtų būti didesnis vargšas nei italas? Kodėl italo skurdas turėtų būti svarbesnis nei migranto? Mūsų viduje yra labai aiški skirtis tarp „mūsiškių“ ir „kitų“.

Prof. Friederis Dünkel: „Bausmė nėra nusikalstamumo problemos sprendimas“1

Lietuvoje žmonės įkalinami net už nedideles vagystes, ko nebūna Vokietijoje. Pastarojoje daugiau nei 80 proc. atvejų priteisiama piniginė bauda arba žmogus nuteisiamas lygtinai.

Marianna Karakoulaki: Atvykstantys žmonės nekelia pavojaus nei Graikijai, nei kitoms šalims2

Man labai įsiminė pokalbis su moterimi iš Sirijos. Ji pasakė: „Ačiū už viską, ką jūs [Graikijos žmonės] darote dėl mūsų. Žinome, kad labai kenčiate dėl susidariusios ekonominės situacijos ir jus užjaučiame.“

Jei dingsta nepilnametis italas – skandalas; jei migrantas – tyla

Jeigu pradingsta vienas italas vaikas, visi žurnalistai puola apie tai skelbti; jeigu kažkuris italas vaikas patiria smurtą, visi apie tai kalba. Tačiau yra daugybė prostitucijos atvejų užsieniečių nepilnamečių globos centruose ir niekas apie tai nekalba.

„Keliaujantys paukščiai“: kiek vertas ančiukas?

Gali būti lig tol suvalgęs keliasdešimt antinų per šeimos šventes, o dėl vieno būti pasiryžęs rizikuoti gyvybe, nes jis – vienintelis pasaulyje, tas, kurį prisijaukinai. Šią istoriją ir pasakoja režisieriaus Olivier Ringer filmas.

Jolita Baltūsytė: „Didžiausia grėsmė Lietuvai yra nežinojimas ir prisigalvojimas“

Liepos 3 d. Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ iniciatyva iš Irako į Lietuvą gyventi atvyko trys krikščionių šeimos. Vilniaus Bernardinų parapijietė Jolita Baltūsytė pasakoja apie pirmuosius tris mėnesius, praleistus rūpinantis pabėgėlių šeima.

Pabėgėliai Lietuvoje: klausiate – atsakome 3

Pristatome faktus apie pabėgėlių kelią Lietuvoje, privalomus integracijos etapus ir valstybinės paramos dydį.

Vladimir Banel: „Pareigūnas neturi uždirbti kaip kasininkas“7

V. Banel pabrėžia, jog manyti, kad pasitikėjimas policija augs, kai jaunas pareigūnas, pasienietis ar ugniagesys gelbėtojas uždirba 370 eurų į rankas, yra ne tik naivu, bet ir mažų mažiausiai neatsakinga.

Išnaikinti skurdą: utopija ar realybė?2

Rugsėjo 25–27 d. Niujorke vyko 70-oji Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja. Vienas pagrindinių valstybių lyderių uždavinių buvo patvirtinti „Darnaus vystymosi planą 2030“. Jo pagrindinis tikslas – iki 2030-ųjų išnaikinti pasaulyje kraštutinį skurdą bei alkį.

Rimantas Radzevičius OFS: Bažnyčia be vyrų – „kaip šlubas žmogus“7

Vyrui labai svarbu suprasti savo vietą Bažnyčioje. Jam gyvybiškai svarbu išgirsti ir patirti, kad yra reikalingas. Jeigu vyras to neišgirs, jis ir neateis į Bažnyčią.

Klimato kaita: nuo vilnonio megztinio iki investicinių fondų

Nesulaukdami politinių sprendimų, žmonės jungiasi į aplinkosaugos judėjimus bei akcijas mėgindami daryti poveikį „iš apačios“.

Linas Kukuraitis: „Išsiskiriame prabangos ženklais, įspūdžio vartojimu ir silpnais socialiniais ryšiais“1

Su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ vadovu Linu Kukuraičiu ieškojome konkrečių popiežiaus enciklikoje „Laudato si‘“ iškeltų problemų, kurios yra aktualiausios Lietuvai ir Vilniui, ir kur galime imtis konkrečių veiksmų.

Kokią istoriją slepia laukinės Afrikos parkai1

Tai, kas šiandien yra laukinė Afrika, truputį daugiau nei prieš šimtą metų atrodė kiek kitaip. Ten gamtos apsuptyje gyveno vietos žmonių gentys, medžiotojai-rinkėjai ir klajokliai ganytojai, o dabartinę „tikrąją Afriką“ XX a. pirmoje pusėje sukūrė europiečiai.

Sostinės perlai – Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai

Vilniečiai yra apdovanoti gamta: net 36 procentai miesto teritorijos apaugusi miškais. Negana to, dalį šios žalumos sudaro išskirtinio grožio valstybės saugomos teritorijos. Didžiausios jų – tai Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai.

Julius Kanarskas. Kretinga buvo įkurta kaip priešakinė katalikybės tvirtovė protestantiškos Prūsijos pasienyje1

Katalikybės tvirtovė protestantiškos Prūsijos pasienyje; antrasis Žemaitijoje įkurtas privatus miestas, turėjęs Magdeburgo teises; jame iki XVIII a. pabaigos galėjo gyventi vien katalikai. Susipažinkite, tai – Kretinga.

Kur tu gausi geriau kaip Kretingėlėje2

Gatvėse čia neūžia visuomeninis transportas, visur galima nueiti pėsčiomis ir gyvenimas, regis, vaikšto grakščiai ir neskubėdamas it koks Chodkevičių giminės ainis.

Saulius Bagdonavičius: „Kuo paprastesnis dviratis – tuo geriau“

Prieš porą metų jiedu su draugu įkūrė dviračių dirbtuves „Senamiesčio dviratis“. Paklaustas, kodėl teikia pirmenybę kelionėms dviračiu, Saulius atsakė – tai visiška laisvė ir nemokamas transportas.

Rūpinimasis kūrinija daugiau nebėra antrarūšė krikščioniškojo gyvenimo dalis8

Mus, išsivysčiusiųjų šalių gyventojus, Šventasis Tėvas kviečia „ekologiniam atsivertimui“. Širdies atsivertimas, meilė artimui daugiau nebėra atsiejami nuo rūpestingo santykio su kūrinija.

Investuojančiųjų į iškastinį kurą laukia problemos

Turbūt dauguma iš mūsų naudojamės pensijų fondų paslaugomis. Tačiau kur keliauja mūsų lėšos? Didelė tikimybė, kad ir būdami susirūpinę aplinkos apsauga, patys to nežinodami remiame anglies ir naftos pramonę.

Liutauras Stoškus: „Akmens amžius baigėsi ne todėl, kad baigėsi akmenys“

Žinodamos, kad teks palikti didžiąją dalį išteklių po žeme, šalys, turinčios tradicinio iškastinio kuro, stengsis kuo greičiau jį parduoti. Vyksta savotiškas išpardavimas, dėl to naftos kainos rinkoje turėtų išlikti žemos.

Kaliniams Šiaurės Airijoje – ir kolegija, ir nemokama pagalba telefonu1

Nors iki Šiaurės Airijos lėktuvu tėra kelios valandos, mums iki jų socializacijos programų – kaip iki mėnulio. Itin stipriai skiriasi ir visuomenės požiūris į kalinčius žmones, ir darbas su jais nuo pat teismo iki pirmųjų žingsnių grįžus į laisvę.

Diana Adomaitienė OFS: „Krikščioniškai žiniasklaidai pritrūksta sveikų ribų“1

Katalikiška žiniasklaida iš pasaulietinės galėtų pasimokyti struktūros ir tvarkos. Viešpats nėra netvarkos, bet tvarkos Dievas.

Išėję iš kalėjimo žmonės dažnai – kaip kūdikiai1

Per vieną iš pirmųjų savarankiškų Ž. D. apsilankymų parduotuvėje Sigita sulaukė vaikino skambučio. „Kas nutiko?“ – paklausė. „Norėjau nusipirkti kojines, bet... nežinojau, koks mano dydis.“

Į Europos sąvartynus – beveik 4 milijonai vilkikų maisto

Preliminariais duomenimis, Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 89 mln. tonų maisto atliekų – 179 kg vienam gyventojui. Jeigu norisi vaizdingiau – kasmet į sąvartyną išvažiuoja 3 milijonai 708333 vilkikai maisto.

Gerda Andriuškevičiūtė: „teismo medikai turi išmanyti begalę medicinos sričių“

Teismo medicina apima ne tik visas medicinos sritis – neurologiją, traumatologiją, infekcines, širdies ir navikines ligas, tai ir teisinis bendradarbiavimas su prokurorais, žmogžudysčių tyrimai.

Paulius Bytautas OFM: pranciškonai išmokė kauniečius mūryti ir gamintis plytas

Balandžio 23 dieną liturginiame kalendoriuje minimas šv. Jurgis, todėl žvilgsnis nejučia nukrypsta į vėlyvosios gotikos perlą Kauno santakoje – Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią ir konventą.

Aurelija Stancikienė: „Įstatymo pataisos iškreiptų laisvą rinką“1

Visų pirma išvežama labai nedidelė medienos dalis – mažiau nei 10 proc. visos parduodamos medienos. Antra – išvežami ne pjautiniai rąstai, o žaliava, kurios neperka Lietuvos perdirbėjai.

Kuo Lietuva panaši į Indiją1

Taigi Strategijoje rašome, kad skatinsime tas energijos rūšis, kurios daro mažiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, o tuo pat metu vizginame uodegas prieš iškastinio kuro gavybos įmones, norėdami pradėti naujų telkinių eksploatavimą.

Michael Anthony Perry OFM: Turime tapti Evangelii Gaudium

Tai, su kuo susiduriame šiandien, yra korupcijos ir žmogaus dvasios bei institucijos sugedimo rezultatas. Jeigu matome įvykius šioje šviesoje, galime įsitikinti, kad net ir pačiame krizės centre yra Dievo malonė.

Pranciškonai: Svarbiau ne kiekybė, o mūsų liudijimo kokybė

Svarbiau ne kiekybė, o mūsų liudijimo kokybė. Mažėjantis brolių skaičius nėra priežastis nuleisti rankas, užsidaryti vienuolynuose. Ne, kaip tik turime eiti skelbti Evangeliją tol, kol Dievas duoda mums gyvybę ir sveikatą.

Alma Stasiulevičiūtė: Graudu žiūrėti į apytuštes seminarijas12

Sujungus seminarijas pakiltų ir dėstymo kokybė, ir specialistai turėtų pakankamą krūvį. Šiuo metu nei vienas dėstytojas negali pragyventi iš keleto seminarijoje dėstomų valandų.

Evaldas Darulis OFM ir Dalytė Matulevičiūtė. Žemė – paties Dievo atvaizdas

Aplinkosaugos klausimas iki šiol lieka gan retas ir neprioritetinis Bažnyčios diskurse. Nors ekologija ir paminima keliuose dokumentuose, tačiau apie ją kalbama daug rečiau nei apie socialinius ar bioetikos klausimus.

„Nepalūžęs“ – ir vandenynas turi krantus

Per visą filmą it gyvybės siūlai tęsiasi dvi linijos, dvi atraminės kolonos, kuriomis pasirėmęs Louisas sugeba įveikti visus išbandymus – tai tikėjimas Dievu ir... sportas.

Arkiv. Sigitas Tamkevičius: Duok Dieve, kad to, ką anuomet išmokome, neužmirštume ir neiššvaistytume4

Parapijose susikūrusios pasauliečių tarybos tapo gerais pagalbininkais kuriant gyvąją Bažnyčią. Gaila, kad ne visi kunigai jomis pasinaudoja.

Kun. Mindaugas Sabonis: Paprastai šventieji stebuklų nedaro, jei jų neprašome16

Atsakydamas į klausimą, kodėl neturime šventųjų, galėčiau nurodyti būtent šiuos veiksnius: dirbančių specialistų stygius ir pamaldumo į Dievo tarnus nepraktikavimas ir nepropagavimas.