Regina Jasukaitienė

Gimusiųjų Vasario 16-ąją fotografijų parodą surengusi filologė: „Atviras kodas – akys“

Interviu su B. Simanavičiene, sumaniusia surengti žmonių, gimusių Vasario 16-ąją, portretų parodą. Ji tapo neįkainojama dovana ir pačiai fotografei.

Kelionė su poetu Viktoru Rudžiansku

Poetas Viktoras Rudžianskas nepataikauja, nesistengia patikti ar įtikti, visa, apie ką jis kalba – išgyventa, išskaudėta. Būdamas sąžiningas su klausytoju, to paties reikalauja ir iš kito.

Vorkuta šiandien3

Kiekvienam lietuviui Vorkutos pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su trėmimais, šachtomis, kuriose dirbo ne tik mūsų tautiečiai. Čia, šiaurės poliaračio link, buvo tremiami įvairių tautų (anti)sovietiniai piliečiai.

Pasaka apie Eglutę, vardu Ketrin22

Viešnagėn iš užjūrių grįžta dukra su vaikais! Ruošiuosi: kepu pyragus, patalus perkloju, sode prirenku alyvinių, kad namai kvepėtų tėviške... 

Žemės paukšteli1

Gyvename kreivų veidrodžių pasaulyje, pavyzdžiu – norma – laikydami „žvaigždžių“ ar milijonierių gyvenimo būdą, smerkdami ir traiškydami kitokius... Kodėl kaip pavyzdys neiškeliamos gražios, doros, tvarkingos šeimos? 

Noriu suprasti „z“ kartą5

Noriu suprasti „z“ kartą. Visų pirma tam, kad galėčiau su ja susikalbėti. Tik susikalbėjęs gali tikėtis paveikti – žodžiu, pavyzdžiu perduoti vertybes, kurias manai esant amžinomis. 

Už žodį būti atsakingam1

Nemaloni kartais tiesa, „padlecai“ tie lietuviai, bet mano broliai“, – rašė „Pragiedrulių“ autorius, tikėdamas pragiedruliais... Iš meilės ir susirūpinimo kritika turi eiti...

Šerkšno angelo palytėta

Nepalaužiamas dvasios tvirtumas sklido iš mūsų kaimynės. Šalia jos buvo ramu. Žinojo gyvenimo „tvarką“, žinojo ir tai, kad tos tvarkos reikia laikytis. „Reikia dirbti, – mėgdavo kartoti. 

Noriu namo – į savo Itakę...

Įsivaizduokime atmintį kaip filmą arba kaip pasaką, kurioje sąmonė (o gal pasąmonė?) išryškina tik tas detales, kurios tuo metu mums reikšmingos. Tačiau gali nutikti, kad į paviršių iškils visai kiti vaizdai...

Ar visuomenė nebepasitiki mokytoju?4

Visų pirma turėtume apibrėžti sąvoką „visuomenė“. Ją sudaro mažiausiai trys žmonių kartos, kurių lūkesčiai nėra vienodi. 

Būti meilės laidininku2

Išbūti paskutinį savo laiką – sunkiausia. Mūsų požiūris į žmogų, sergantį senatvine demencija, baugina mus pačius – sveikuosius. Orios mirties šaukiamės, pavadinę ją eutanazija, nes išsigąstame „daržove“ vadinamo žmogaus likimo.

Ištikimieji1

Juos atpažįstu iš nutolusio žvilgsnio į jūrą. Arba nudelbto į smėlį, į bangų išmestas medžio, kriauklelių liekanas, įsipynusias jūržolėse. 

Gysločio delnelyje1

Ryto rasos svarina builių žiedynus, spindi liaunų smilgų šluotelėse. Braukiu nudryžusiais džinsais – saulėkaitoj išdžius. Einu žoliauti – parinkti žolių pusryčiams. 

Kūryba – amžinoji ugnis

J. Tumo-Vaižganto jubiliejaus proga buvo nutarta sukurti skulptūrų parką. 2011-aisiais skulptorius, liaudies menininkas A. Tarabilda sukūrė skulptūrinę kompoziciją...