Rosita Garškaitė

Nepatogus Vilniaus krašto kronikininkas1
Rosita Garškaitė - Bernardinai.TV

Videopasakojimas apie žymų lenkų rašytoją, tikrą vilnietį, tragiškų XX a. įvykių liudininką, gyvenusį Vilniuje ir Juodšiliuose. 

Tradicionalistai? Ne, katalikai187

Jauni sutuoktiniai Elena ir Robertas Prybylos pasakoja, kodėl sekmadieniais eina į tradicines Mišias, dar vadinamas tridentinėmis ar lotyniškomis.

Psichologė A. Diržytė: kapų tvarkymas kaip durų į Anapus gražinimas2

Pokalbis apie lietuviškuosius kapų tvarkymo įpročius ir susimąstymo apie mirtį vertę su klinikine psichologe prof. Aiste Diržyte. 

Sudie, Lietuvos valstybe?38

Dviejų akademikų – prof. Alvydo Jokubaičio ir doc. dr. Vytauto Ališausko – pavojingos idėjos apie valstybės būklę.

Popiežius ir jo miestas9

Norint suprasti šv. Jono Pauliaus II asmenybę ir pontifikatą, būtina atidžiau pažvelgti į jo krokuvietiškąjį gyvenimo laikotarpį.

Leisti eiti provokatyvios reklamos keliu? Pokalbis su D. Filmanavičiūte12

Pokalbis su skaitmeninės ir turinio rinkodaros specialiste Dovile Filmanavičiūte.

Nevaikiškas vaiko dienoraštis iš Vilniaus geto10
Rosita Garškaitė - Bernardinai.TV

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas pasakoja apie Icchoko Rudaševskio (1927-1943) dienoraštį, svarbų Holokausto istorijos šaltinį.

Kiauliškos komercijos ribos85

Amorali „Keulė rūkė“ reklama yra paprasčiausias naudos siekimas, prisidengiant liberaliomis, progresyviomis idėjomis. 

Lietuvos krikšto vizija pagal W. Gersoną. Pokalbis su parodos kuratoriumi

Minint 630 metų Lietuvos krikšto jubiliejų, Valdovų rūmuose eksponuojamas Wojciecho Gersono paveikslas, nutapytas šio įvykio 500 metų sukakčiai.

A. Zawadzka: Vilniaus krašto lenkai sovietmečiu išlaikė tikėjimą ir lietuvių kunigų dėka3

Pokalbis su istorike dr. Alina Zawadzka apie sovietų valdžios kovos su Katalikų Bažnyčia padarinius ir pasipriešinimą jai Vilniaus krašte. 

„Nemuziejaus“ nesėkmė1
Rosita Garškaitė - Naujasis židinys

Naujo sostinės Vokiečių gatvėje atsidariusio „Telia Vilniaus istorijos Nemuziejaus“ apžvalga. 

Vilniuje stiprinama akademinė sielovada37

Pokalbis su Vilniaus akademinės sielovados koordinatoriumi kunigu Mindaugu Bernotavičiumi. 

Karūnos Dievo Motinai5

Prieš tris šimtus metų karūnuotas Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdas, atvėręs kelią ir Trakų Dievo Motinos vainikavimui, kurio 300-ąsias metines švęsime kitąmet. 

Dingę žmonės, dingę balsai. Pokalbis su A. Halberstadt1

Pokalbis su Vilniuje Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje gimusia ir augusia psichoterapeute, poete Anna Halberstadt apie poeziją ir atmintį. 

Kuklūs, bet iškalbingi šv. Klaros raštai1

Pasak s. Pranciškos Mačiulytės OSC, šv. Klarą iš jos rašytinio palikimo pažįstame kaip vidumi turtingą ir stiprią asmenybę.

Kodėl vėlavo žemaičių krikštas? Pokalbis su K. Almenu13

Fiziko ir istorinių romanų autoriaus Kazio Almeno požiūriu, žemaičiai krikštą priėmė ne savo noru, o to meto Romos krikščionybė buvo korumpuota. 

Filipinai: Bažnyčia vs. valstybė1

Kruvinas karas su narkotikais, karo padėties pratęsimas, užmojis sugrąžinti mirties bausmę, įteisinti skyrybas ir homoseksualų sąjungas – vyskupams ir prezidentui yra dėl ko nesutarti.

Tautų vystymasis – tikras ir tariamas51

Pal. popiežiaus Pauliaus VI enciklika „Populorum progressio“ apie tautų vystymąsi šiandien tokia pat aktuali, kaip ir prieš penkiasdešimt metų. 

Šešeri metai po Arabų pavasario. Pokalbis su tunisiečiu

Pasak Mohamedo Chérifo El Kadhi, gyvenančio Tuniso sostinėje ir dirbančio skaidrumo organizacijoje, svarbiausia žmonėms suteikti vilties, kad šalyje bus įveikta korupcija. 

Cz. Miłoszo sekretorė A. Kosińska: dirbau su mūsų laikų Mickiewicziumi13

Pokalbis su literatūros kritike, aštuonerius metus asmenine Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo sekretore dirbusia Agnieszka Kosińska.

Ostijos be gliuteno? Ne, bet...38

Šv. Komunijos paplotėliai visiškai be kviečių baltymų netinkami Eucharistijai, tačiau leidžiama naudoti mažai gliuteno turinčias ostijas. 

Prieš dešimtmetį Benediktas XVI paskelbė „Summorum Pontificum“7

Šiuo dokumentu leista be ypatingo vyskupo leidimo aukoti Mišias senąja lotyniškos liturgijos forma, įprasta iki Vatikano II Susirinkimo.

Įveikiant baimę: katalikė rašo apie islamą17

Susipažinkite su Anna Wilczyńska – jauna moteris, katalikė, tinklaraščio, kviečiančio pasikalbėti apie islamą, autorė, kuri šiemet lankėsi Alepe ir Damaske.

Seniausias vienuolynas Lenkijoje

Už keliolikos kilometrų nuo Krokuvos ant stataus šlaito prie Vyslos upės stovi seniausias ir šiandien tebeveikiantis vienuolynas Lenkijoje – Tynieco abatija. 

Biblija apie pasaulio sukūrimą. Kodėl ir kaip skaityti?40

Biblistės, filosofo ir fiziko mintys apie pasaulio sukūrimą, išsakytos J. Ratzingerio knygos „Pradžioje Dievas sukūrė“ pristatymo renginio metu. 

Katalikai Kongo DR: tarpininkaujantys, puldinėjami, prašantys atsakingo požiūrio į naudingąsias iškasenas

Katalikiškoje Kongo Demokratinėje Respublikoje yra daugiausia perkeltųjų asmenų šalies viduje dėl karinių konfliktų visame pasaulyje. Bažnyčia padeda siekti taikos tarpininkaudama ir už tai nukenčia. 

Sukčiai, kapitalizmas ir kas bendra tarp Europos ir Afrikos5

Pokalbis su politinės ekonomijos ir globalios plėtros ekspertu, Lydso universiteto dėstytoju dr. Jörgu Wiegratzu. Anot jo, gyvename sukčiavimo amžiuje, kurį nulėmė neoliberalaus kapitalizmo modelis.

Europos kelias – pro ankštus vartus59
Rosita Garškaitė - Naujasis židinys

Pokalbis su prancūzų filosofu, rašytoju Pascaliu Bruckneriu. 

Populizmo anatomija58

Lietuvoje viešėjęs Harvardo universiteto profesorius Peteris A. Hallas apie tai, kas ir kodėl balsuoja už dešiniuosius populistus bei kokios to pasekmės demokratijai. 

Sugrąžinęs Dievą į akademiją89

2017 metų Templetono premijos laureatu paskelbtas amerikiečių analitinis filosofas Alvinas Plantinga, savo moksliniais darbais sugrąžinęs teizmą į akademinę filosofiją. 

Šventi vaikai, regėję pragarą286

Minint šimtąsias pirmojo Marijos apsireiškimo Fatimoje metines, piemenėliai Jacinta ir Pranciškus bus paskelbti šventaisiais. 

Leo Strauss, prigimtinė teisė ir Lietuva4

Neseniai į lietuvių kalbą išversta Leo Strausso knyga „Prigimtinė teisė ir istorija“ padeda išlaisvinti mąstymą iš reliatyvizmo tironijos ir susigrąžinti į Lietuvą filosofiją. 

Krikščionys, (ne)atsitraukime68

Amerikos krikščionys nebegali gyventi kaip anksčiau. Reikalinga atsitraukimo strategija, padedanti išlaikyti tikėjimą priešiškame pasaulyje. Ją siūlo amerikiečių rašytojas R. Dreheris naujoje knygoje „Benediktiškas pasirinkimas“.

Politologas žengia į politiką. Pokalbis su L. Gudžinsku 11

Doc. dr. Liutauras Gudžinskas, netrukus baigsiantis Lietuvos politologų asociacijos prezidento kadenciją, nusprendė stoti į Lietuvos socialdemokratų partiją. 

Jozefos laiškai: tremties ir atminties istorija3

Prieš porą metų Michaelis Sagatis rado tremtyje rašytus prosenelės laiškus, kurie dabar eksponuojami Genocido aukų muziejuje. Laimingų atsitiktinumų virtinė atvedė jį į Vilnių geriau pažinti savo šeimos ir mūsų regiono istorijos.

Madam „Pirmenybė tautai“ ir mesjė „Ne sistemos dalis“8

Susipažinkite su politikais, patekusiais į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą – Marine Le Pen ir Emmanueliu Macronu. 

Keliaujant su Benediktu XVI5

„Paskutinių pokalbių“ skaitytojas drauge su popiežiumi emeritu nueina ilgą, tačiau neprailgstantį kelią nuo Marktlio prie Ino, Aukštutinėje Bavarijoje, iki Vatikano sodų. 

Kaip nupiešti Velykas? Pokalbis su Sigita Maslauskaite-Mažyliene2

Apie Prisikėlimo slėpinio vaizdavimą – pokalbis su menotyrininke, Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.

Kun. Kazimieras Milaševičius OSB: Prisikėlęs Kristus pirmas ieško žmogaus1

Pasak Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioro, geroji žinia, kurią perduoda evangelijų pasakojimai, yra ta, kad Dievas sugeba prieiti prie žmogaus taip, kad būtų atpažintas.

Kard. R. Sarah: susipriešinimai dėl liturgijos – nenormalu11

Liturgija yra taikos ir vienybės, o ne pasidalijimų ir konfrontacijų vieta, dėl jos kylantys priešiškumai yra nukrypimas nuo normos, teigia Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos prefektas, kardinolas Robertas Sarah. 

A. Pupkis: „Įdiegėme žmonėms pagarbos jausmą gimtajai kalbai“19

Pasak legendinio kalbininko doc. dr. Aldono Pupkio, sovietmečiu lietuvių kalbą nuo rusinimo gynusių kalbininkų nuostatos šiandien neturėtų būti svetimos. 

Kam priklauso mūsų kalbos autoritetas? Pokalbis su L. Vaicekauskiene 28

Pasak sociolingvistės doc. dr. Loretos Vaicekauskienės, esame atsižadėję savo pačių autoriteto lietuvių kalbos srityje ir tai didelė žala, padaryta mūsų visuomenei sovietmečiu, kuomet kalbininkų tvarka norminti kalbą įgavo prievartos požymių. 

R. Užgiris: geras poezijos vertėjas turi būti beveik poetas 4

Pokalbis su poetu ir vertėju, Amerikos lietuviu Rimu Užgiriu. 

Nepasiklydę vertime

Nors menkais tiražais spausdinama poezija neatneša didelio pelno ir nėra palanki sklaidai, jos vertimai užima svarbią lietuviškos literatūros vertimų dalį. Pasakoja LKI programų koordinatorė Rūta Mėlynė ir vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas.  

Į Lietuvos politinės minties vajų
Rosita Garškaitė - Naujasis židinys

Gal valstybės santvarka galėtų tapti katalikų, besidominčių ne tik momento reikalais, bet ir principų reikalavimais, diskusijų objektu? Kokie socialiniai, politiniai, ekonominiai modeliai, grįsti Bažnyčios socialiniu mokymu, šiandien veiktų?

Motinos Teresės kalba 1979 metais, atsiimant Nobelio taikos premiją2
Rosita Garškaitė - Kelionė

Mums labai svarbu suprasti, kad tikra meilė yra skausminga. Jėzui skaudėjo mus mylėti, išties skaudėjo. Negalime užmiršti Jo didžios meilės: Jis tapo gyvenimo duona, kad numalšintų mūsų alkį. 

Flannery O'Connor: „Jei nebūčiau katalikė, neturėčiau priežasčių rašyti“

Atsakydama tiems, kurie jai prikišdavo katalikybę, O'Connor teigdavo, jog tikėjimas ne apriboja jos pasaulio matymą, o jį praturtina papildoma dimensija. 

Prof. Arūnas Sverdiolas: „Mano stichija – perrašymas“1
Rosita Garškaitė - Kelionė

Su sovietmečiu augusiu ir brendusiu žmogumi Arūnu Sverdiolu (g. 1949 m.) – apie to laiko kompromisus. Su filosofu apie tai, kad visa filosofija – kultūros. Su nepasotinamu skaitytoju apie tų pačių knygų atsivertimą keletą kartų. 

Žymūs rašytojai apie dienoraščio rašymą

Nors dienoraščio rašymas ir gali atrodyti senamadiška atgyvena, ne tik lietuvių kalbos mokytojai pagirtų už tokį įprotį, padedantį lavinti kalbinę raišką.