Rūta Janonienė

Kuo ypatinga paveikslo „Pieta“ ikonografija?

Nežinomas dailininkas sukūrė dekoratyvų, harmoningos kompozicijos, jautriai ir subtiliai nutapytą paveikslą, žavintį meistriškai perteikta ne gniuždančios, bet užuojautą, viltį ir ramybę teikiančios kančios išraiška.

Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Skarulių bažnyčia

Skarulių Šv. Onos bažnyčia, dabar kukliai prisiglaudusi Jonavos pakraštyje, tarp kelių benykstančio kaimo trobų, yra viena įdomiausių Lietuvoje tiek savo istorija, tiek architektūra. 

Rūta Janonienė. Petras iš Alkantaros ir Vilniaus bernardinai: šventojo pavyzdys ir kulto istorija

Šv. Petro iš Alkantaros figūra buvo tapusi reformatų judėjimo Mažesniųjų brolių ordino vėliava. Šis sąjūdis Mažesniųjų brolių ordino viduje prasidėjo panašiu metu kaip ir observantiškasis ir buvo su pastaruoju glaudžiai susijęs.

Rūta Janonienė: Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslo kultas ir jo paplitimas
Nuo XVIII a. vidurio prie paveikslo pradėta švęsti Dievo Motinos Globos šventę, kurios populiarumas mieste dar labiau išaugo, kai 1773 m. popiežius Klemensas patvirtino Marijos Globos broliją ir pripažino Aušros vartų koplyčią vieša šventove.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Telšių katedra
Miesto panoramoje iškylanti dabartinė Telšių vyskupijos katedra gražiai iliustruoja pranciškonų observantų, vadinamų bernardinais, meninį palikimą ir ilgamečio sielovados darbo Žemaitijoje rezultatus. Nors ji pastatyta gerokai vėliau už pirmąją Telšių parapijos bažnyčią, pastarąją taip nustelbė, kad dabar į Telšius užsukantis keliautojas dažnai nė neįtaria čia esant dvi bažnyčias. Ir ne vien todėl, kad Šv. Antano Paduviečio šventovė pastatyta ant aukštesnės kalvos.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė: Aušros Vartų koplyčia
Viduramžiais buvo įprasta kabinti šventuosius paveikslus miestų vartuose – jie tarsi saugojo ir gynė miestą nuo negandų, o atvykėliams pranešdavo apie miesto gyventojų ištikimybę Katalikų Bažnyčiai ir atsidavimą jos globai. Vis dėlto, labai retai toks vartų paveikslas susilaukdavo kiek didesnio tikinčiųjų dėmesio; nežinau, ar dar kur be Vilniaus tapo žymiausia miesto relikvija. Tiesa, ir Aušros Vartų Marijos atvaizdas labiausiai išgarsėjo tada, kai miesto siena jau buvo praradusi gynybinę reikšmę. Pirmasis Aušros vartų Dievo Motinos paveikslas, pakabintas XVI a. pradžioje, sunyko. XVII a. pradžioje jį pakeitęs dabartinis paveikslas taip pat ne iš karto tapo išskirtine šventenybe. Netgi prie Aušros vartų įsikūrę basieji karmelitai, vėliau tapę uoliausiais šio paveikslo kulto formuotojais, iš pradžių tik niurzgėjo dėl perdėm triukšmingos vartų kaimynystės, o paveikslo tarsi nepastebėjo.
Rūta Janonienė: Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas
Lietuvoje įprasta, kad patys garsiausi ir karščiausiai gerbiami šventieji paveikslai yra apipinti legendomis, mįslingomis atsiradimo vienoje ar kitoje vietoje istorijomis, stebuklingas atvaizdo galias liudijančiais pasakojimais. Tarsi norėdami apsaugoti tokius kūrinius nuo per didelio žingeidžių tyrinėtojų smalsumo, kad perdėm žemiškomis paveikslo istorijos detalėmis nebūtų išsklaidyta juos supanti sakralumo aura, mūsų protėviai gan stropiai užmaršties skraiste apdangstė tikrąsias stebuklingųjų paveikslų kilmės aplinkybes.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia
Sudervės parapiją 1782 m. įkūrė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Tuo metu dvare galėjo būti pastatyta laikina koplyčia. Po metų jos klebonas ir Sudervės dvaro savininkas, dominikonų vienuolis bei Vilniaus kapitulos kanauninkas Valentinas Volčackis fundavo čia pirmąją Šventųjų Petro ir Pauliaus titulo bažnyčią. Pastatas buvo medinis, paprastas, be to, paskubomis statytas, todėl jau po poros dešimtmečių atrodė prastos būklės.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Pumpėnų bažnyčia
Pumpėnų bažnyčia ir prie jos veikęs karmelitų vienuolynas kadaise buvo reikšmingas religinio gyvenimo centras plačiose dabartinės Panevėžio vyskupijos apylinkėse. Tačiau apie pirmosios parapinės bažnyčios statybą Pumpėnuose išliko tik legendiniai pasakojimai.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Platelių bažnyčia
Nuo seniausių laikų Lietuvoje mėgta statyti medines bažnyčias, gal dėl to, kad toks statybos būdas buvo greitesnis ir pigesnis, o gal ir dėl prisirišimo prie paprasto medžio, iš kurio suręsti statiniai skleidžia sunkiai nusakomą šilumą ir jaukumą.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Pažaislio vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios kupolas keliskart šmėkšteli važiuojantiems pro Kauną, tarsi kviesdamas išsukti iš nuolat judrios autostrados ir aplankyti pastovumu alsuojantį ansamblį, iškilusį ant Taikos kalnu (Monte Pacis) pavadintos kalvos. Lotyniškas vietovės pavadinimas išduoda ir vienuolyno statybos laiką, ir fundatorių – tik XVII amžius, mėgęs kalambūrus ir emblemas, galėjo taip gražiai supinti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco pavardę ir žodžius, žadėjusius ramybę ką tik praūžusio karo su Maskva nukamuotiems žmonėms. Nuošalioje vietoje įsteigęs keisto ir tuomet Lietuvoje dar mažai pažįstamo kamaldulių ordino vienuolyną, jo bažnyčią fundatorius pasirinko savo amžinojo poilsio vieta, nutolusia nuo bet kokios žemiškojo gyvenimo sumaišties ir tuštybės: atsiskyrėlišką mauzoliejaus pobūdį dar labiau turėjo pabrėžti tylėjimo įžadą davusių vienuolių nebylus budėjimas ant amžinybės slenksčio.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
Nedaug Lietuvos miestelių gali didžiuotis tokia didinga ir įspūdinga bažnyčia kaip senasis Salakas. Pastatyta kiek atokiau nuo istorinio gyvenvietės centro, ant aukštos kalvos, ji iš tolo pasitinka keliautoją savo išlakiu bokštu, o jos varpų dūžiai nuaidi kalvomis, regis, iki horizonto palydėdami visus čia gyvenančių žmonių įvykius.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos Bažnyčias. Rūta Janonienė. Pranciškonų bažnyčia Vilniuje
Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta XIV amžiuje, o gal ir dar anksčiau, buvo viena pirmųjų Lietuvos sostinės katalikų šventovių. Legenda jos istoriją sieja su dar pagonybės laikais Vilniuje nukankintų keturiolikos pranciškonų atminimu. Bažnyčia iškilo judriame, Trakų link nusidriekusiame Vilniaus priemiestyje, kuriame anuomet gyveno daugiausia vokiečių pirkliai. Netrukus Mažesniųjų brolių bažnyčia tapo svarbiu miestiečių evangelizacijos centru, uoliai palaikomu krašto valdovų: XV a. pradžioje kryžiuočių sudegintas konventas buvo atstatytas remiant Jogailai ir Vytautui.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia1
Daugelį metų Palūšės bažnyčios vardas man siejosi tik su mėgstama reklamuoti jos statybos technika, liudijančia liaudies meistrų išmonę ir nagingumą. Senoviškas statinys, patvariai suręstas vietoj metalinių vinių naudojant medinius kaiščius, buvo tapęs tarsi kokia pačių natūraliausių, prigimtinių lietuvių tautos kūrybinių galių iliustracija. Šį naivų įspūdį gerokai paklibino kunigo Vaclovo Aliulio knygelėje apie Palūšę aptikta žinutė, esą bažnyčios statybos darbų vykdytojai galėjo būti į Lietuvą atsikėlę rusai sentikiai. Žinoma, kad ir kokios tautybės buvo šventovės sienoms rąstus tašę meistrai, jų rankomis pastatyta bažnytėlė išliko kaip unikalus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meninei kultūrai būdingo medinio baroko pavyzdys. Tokias nedideles bažnyčias steigė ne itin turtingi dvarininkai, dažniausiai paskirdami jas savo šventųjų globėjų garbei ir tuo tarsi norėdami užsitikrinti jų užtarimą.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Pasvalyje
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra viena iš seniausių Lietuvoje, skirtų šio šventojo garbei. Pats Pasvalys savo metus skaičiuoja dar nuo kunigaikščio Gedimino laikų, nes pradėjo augti prie jo pastatytos pilies, saugojusios Lietuvos žemes nuo Livonijos ordino. Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta XV a. pabaigoje, Vilniaus vyskupiją valdant Vaitiekui Taborui. Pasakojama, kad šį vyskupą pasiekė pasvaliečių skundai, jog priversti toli ir retai keliauti į bažnyčią jie netenką daug malonių. Tuomet vyskupas pasiuntė ten kunigą Joną Grotą, pavesdamas jam pastatyti kokią nors bažnytėlę.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Nežinia, kada vėl galėsime įžengti į Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, kurią jau daugelį metų galima matyti tik iš išorės, ir tai iš tolo, nes pokario metais buvę vizičių vienuolyno mūrai ir pati šventovė buvo paversti kalėjimu.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia Kaune
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia Kauno miesto panoramoje iš karto patraukia žvilgsnį savo dydžiu ir gotikiniu raudonų plytų mūru, o priėjus arčiau sužavi praėjusių laikų paslapties nuotaika, boluojančia užmūrytuose aukštuose languose, laiko ir negandų sužalotose, tačiau grakščiose ir išradingose architektūros detalėse.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Veliuonos bažnyčia
Dauguma pačių ankstyviausių Lietuvos bažnyčių buvo pašvęstos Dievo Motinos garbei. Tarp įvairių jai skirtų šventovių ypač pamėgtas buvo Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų titulas. Marijos ėmimo į dangų iškilmė, Rytų Bažnyčioje nuo seno minėta kaip viena iš dvylikos didžiausių liturginių švenčių, VII a. išplito Vakaruose ir kartu su krikščionybe atėjo į Lietuvą.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Varnių katedra
Varniuose, steigiant naująją vyskupiją pavadintuose Medininkais, XV a. pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Vytautas pradėjo krikštyti žemaičius ir ėmė statyti Katedrą. Naujoji šventovė buvo skirta Švenčiausiosios Trejybės, Švenčiausiosios Dievo Motinos, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus ir švento Aleksandro garbei - ilgas titulas tarsi liudija Lietuvos valdovą meldus pradėtam darbui Viešpaties palaimos ir visuotinės Bažnyčios bei savo paties šventojo globėjo pagalbos.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Rietavo bažnyčia XIX amžiuje buvo laikoma gražiausia šventove Žemaičių vyskupystėje, o ir dabar dar stebina statybos užmoju ir atlikimo kokybe. Tarp kitų, nedidelių, dažnai medinių Žemaitijos bažnyčių ji atrodo kaip įkūnyta keistuolio Italijos gerbėjo svajonė, perkėlusi į nedidelio Lietuvos miestelio aikštę didingą venecijietišką baziliką. Iš tiesų ją pastatė Italijoje gimęs ir ilgai ten gyvenęs kunigaikštis Irenėjus Oginskis, 1833 m. grįžęs iš užsienio ir paveldėtame Rietavo dvare įkūręs savo pagrindinę rezidenciją.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia
Videniškiai - nedidelis, bet senas miestelis netoli Molėtų. Keletą šimtmečių jis priklausė kunigaikščių Giedraičių giminei. XVI a. viduryje Motiejaus Giedraičio rūpesčiu čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, bet jau po kelių dešimtmečių jo palikuonys nusprendė ją perstatyti. Vietoj kuklios medinės dvaro bažnytėlės nuspręsta išmūryti patvaresnę šventovę ir prie jos įkurti atgailos kanauninkų vienuolyną. Vienuolijos pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Atgailos kanauninkai, populiariai vadinami baltaisiais augustinijonais, kaip misionieriai veikė Lietuvoje nuo pat krikščionybės įvedimo ir buvo gan mėgstami dėl uolaus apaštalavimo bei kuklaus gyvenimo būdo.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
Tabariškėse, nedideliame Šalčininkų rajono kaime, yra be parapijiečių retai kieno lankoma Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. O ir parapijiečių dabar belikę tiek nedaug, kad sunku įsivaizduoti, jog 1770 m., kai bažnyčia buvo statoma, jų skaičius viršijo 6 su puse tūkstančio. Be to, netoliese gyvavo gan turtingas fundatorių dvaras, o šventove nuolat rūpinosi senosios regulos karmelitų vienuoliai, gyvenę prie bažnyčios pastatytame vienuolyne, kuris iki mūsų dienų neišliko.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Trakų parapijos bažnyčia
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos bažnyčią XV a. pradžioje pastatydino Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Vytautas. Iki tol katalikiška koplyčia turėjo būti įrengta tik pilyje, o miestelyje veikė to paties valdovo kie
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia
Kėdainiuose, nuo XVI a. tapusiuose labiau protestantišku nei katalikišku miestu, ilgą laiką veikė senosios regulos karmelitų vienuolynas, tapęs katalikų misijų centru tiek pačiame mieste, tiek ir jo apylinkėse. Vienuolyną vietos katalikų prašymu 1704 m. fundavo kunigaikštis Juozapas Karolis Radvila. Netrukus buvo pastatytas dviaukštis mūrinis gyvenamasis pastatas ir pirmoji, iki mūsų dienų neišlikusi Šv. Juozapo bažnyčia. 1713 m. prie jos buvo įkurta parapija, apėmusi visą miestą su Janušavos priemiesčiu. Leisdami įsikurti karmelitams Kėdainiuose, Radvilos paskyrė miesto žemės sklypą bažnyčiai bei vienuolynui statyti bei kapinėms įrengti, tačiau neužrašė jokių kitų fundacinių lėšų, tik suteikė teisę statybai naudoti medieną iš aplinkinių miškų. Šios medienos netrukus prireikė, nes pirmajai bažnyčiai sunykus, ne itin gausi ir turtinga katalikų bendruomenė neturėjo galimybės statydintis mūrinės bažnyčios.
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė: Jūžintų bažnyčia
Jūžintų miestelis, įsikūręs kalvotose ir pelkėtose apylinkėse prie Dusetų - Kamajų kelio, pasižymi įdomia ir ne iš karto perprantama bažnyčios bei buvusio atgailos kanauninkų vienuolyno architektūra. Pirmosios Jūžintų bažnyčios istorijos pradžią gaubia legendiniai pasakojimai. Manoma, kad ankstyviausią koplyčią šioje vietoje XV a. antroje pusėje pastatęs kažkoks vienuolis, vardu Jurgis. Šimtmečiu vėliau čia turėjo būti jėzuitų misija, nes minima, kad koplyčią perstatęs šios brolijai priklausęs kunigas.