Saulena Žiugždaitė

„Magnificat vaikams“ redaktorė: „Katalikiškuose renginiuose pasigendu nišos mažiausiems“4

Aš kaip motina esu atsakinga už savo vaikų dvasinį augimą, ir man reikalinga pagalba – „Magnificat vaikams“ tą pagalbą tikrai duoda.

Raimonda Kuklienė: „Tikybos pamokoje svarbu ugdyti kritinį mąstymą“157

Apie katalikų tikybos mokytojų iššūkius ir kasdienybę pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro vadove Raimonda Kukliene.

Filmo „Audrys“ autoriai: „Kardinolas – ypatinga figūra naujausioje mūsų valstybės istorijoje“55

I. Laimutytė-Matvejevienė pasakoja apie filmo kūrimo procesą ir kviečia į peržiūrą visus, kuriems svarbūs mūsų valstybės, kultūros reikalai.

Dokumentalistas D. Ramanauskas: „Mano laidos – padėka už šv. Pranciškų ir pranciškonus“2

Dokumentinių laidų LRT kūrėjas Dalius Ramanauskas pasakoja, kaip gimė ciklas apie pranciškonus Lietuvoje.

Paprastos mintys apie katalikus ir viešąją erdvę12

Kiekviena krizė, paradoksalu, – proga skelbti, liudyti, veikti. Užuot užėmus gynybinę poziciją, derėtų išnaudoti net ir sudėtingas situacijas tam, kad patikslintume, ką Bažnyčia moko vienu ar kitu klausimu.

Lietuvos katechetikos centro vadovas: „Mokytojas privalo pateikti ne savo, o Bažnyčios nuomonę“78

Manau, kad didžiausia problema yra ne tai, kad mokytoja turi tokią poziciją, o labiau, kad norėdama aktualiai pristatyti tematiką, suaktualinti klausimą, pasirinko ne pačią geriausią medžiagą. 

Egiptas – sudėtingiausias popiežiaus Bergoglio vizitas1

Kelionė – itin svarbi daugeliu aspektų, komentatorių teigimu, – tai sudėtingiausias lig šiol vykęs pontifikato vizitas. Pažvelkime, kodėl.

M. Liuterio dvasinės įžvalgos: „Bokšto išgyvenimas“ ir naujas Dievo įvaizdis6

Didžiojo reformatoriaus dvasinė patirtis ir vėliau išplėtotas mokymas istorijos eigoje tapo vienu iš reikšmingų postūmių atsigręžti į Dievo Žodį ir jame perteikiamą Dievo paveikslą.

T. Matulionio istorijos pėdsakais: iššūkis A. Sniečkui, išeivijos vaidmuo ir lemtingi sprendimai1

Spaudos konferencijoje Seime pristatyta būsimo palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenybė ir jo svarba šiandienos Lietuvai.

Mykolas Majauskas, Elvyra Kučinskaitė: „Tyliai mus ryjantis drakonas išsigando“67

Kai knyga jau išėjusi, per šias porą dienų supratau, kad, klausydama tų istorijų, suvokiau problemos gylį, kiek tai įmanoma suprasti pačiam to neišgyvenusiam. O dabar aš suprantu ir jos plotį, mastą.

Aistė Pilkienė: „Žmonės, bandę žudytis, – kasdienybė, kuriai nerengia Medicinos fakultetas“1

Aistė Pilkienė, kasdien susidurdama su žudytis mėginusiais žmonėmis bei jų artimaisiais, dažnai jaučiasi bejėgė. Ne vien todėl, kad medikui tenkantis emocinis ir fizinis krūvis yra didžiulis.

Andrius Mamontovas: „Politikai vengia savižudybių temos, nes jos bijo“26

Savižudybių prevencijos „safeTALK“ kurse  Vilniuje dalyvavęs muzikantas Andrius Mamontovas dalinasi savo patirtimi šviečiant visuomenę vis dar stigmatizuojama tema.

Zenito klasta, arba Idėjinių organizacijų parabolė6

Ar kada nors pagalvojome, o kas lemia idėjiniu pagrindu įkurtos organizacijos gyvybingumą, našumą arba vegetavimą ir galiausiai mirtį?

„Pradžioje Dievas sukūrė“, arba Ko šiandien vertas biblinis pasakojimas apie sukūrimą?109

Tai kas buvo pradžioje, apie kurią nutyli fizikai? „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“, – sako žydų ir krikščionių Biblija. Tačiau ar vis dar galima tuo tikėti šiandien?

Diana Neimantienė: „Katalikų bendruomenėje pasigendu dialogo kultūros“71

D. Neimantienė kviečia aktyviau Bažnyčios vadovams ir pasauliečiams diskutuoti apie nacionalinę katalikiškos žiniasklaidos strategiją.

Apie žmogų, nepasiklydusį istorijoje. Pokalbis su T. Matulionio bylos postulatoriumi17

Teko girdėti įvairiausių versijų: kad Kaišiadorių vyskupija šią bylą nusipirko; jog buvo pasamdyti patys geriausi advokatai Vatikane; kad Šventųjų kongregacijai Matulionis patinka labiau nei kiti lietuvių kandidatai ir t. t.

Algirdas Malakauskis OFM: „Svajojame, kad ir didžiuosiuose prekybos centruose atsirastų prakartėlės“12

Pirmą kartą Lietuvoje vykstantis tokio pobūdžio pranciškoniškas konkursas iš karto sulaukė aktyvaus žmonių atsako – konkurse dalyvavo net 73 darbai.

Pasidaryk pats: Kalėdų vainikas

Pasigaminti Kalėdų vainiką, kurį paskui būtų galima pasikabinti ant durų, pasidėti ant šventinio stalo ar padovanoti artimiesiems, ne taip ir sunku.

Mons. Segundo Tejado Muñoz: „Pakeisti nusistovėjusias schemas, žvelgti pirmyn“1

Pokyčiai visada sukelia sunkumų, tačiau aš stengiuosi pabrėžti pozityvą – einama brandos link. Bažnyčia keičiasi, Romos kurija keičiasi, visi turime keistis.

Žodžio tarnystėje: ar užtenka vien turėti ką pasakyti?1

Tenka pripažinti, kad veiksmingi komunikacijos būdai ir formos yra be reikalo nuvertinami ir laikomi antraeiliais tarp katalikų. 

„Žmogiškumo kelyje“: kino apybraiža, priartinanti prie kito skausmo

Filmo kūrėjai Monika Midverytė ir Kostas Kajėnas savaitę praleido Libane, bendraudami su vietos gyventojais – musulmonais ir krikščionimis – bei prieglobstį ten radusiais pabėgėliais.

Pralaužti ydingą ratą5

Taip, mūsų tarpusavio santykiai dar ne Vidurio Rytų krizės masto ir jų sukelti griuvėsiai nebado akių kaip belangiai bombų nudrožti namai Sirijoje, tačiau vidinė jų dinamika ta pati.

Vysk. K. Kėvalas: „Motyvai stabdę atvykti į PJD nublanksta, kai patiri visuotinės Bažnyčios grožį“45

Nesiskundžiam, kad per mažai žmonių iš Lietuvos, nes galbūt Viešpaties planuose atvyko tie, kurie yra labiausiai atviri ir galės grįžę pasidalinti ta žinia su kitais.

Kard. Mauro Piacenza: „Nuodėmė? Netikėti Dievo meile“3

Kard. Mauro Piacenza, Apaštalinės penitenciarijos vadovas, su Lietuvos kunigais gilinosi į Atgailos sakramentą, nuodėmklausio kaip Dievo gailestingumo liudininko tarnystę, Gailestingumo ir tiesos santykį bei įvairias kitas temas.

Vilnijos kraštas žvelgia į ateitį: Nemenčinė vakar ir šiandien1
Saulena Žiugždaitė - Bernardinai.TV

Ir Nemenčinėje netrūksta Vilnijos kraštui būdingų sunkumų, susijusių su mėginimais manipuliuoti etnine regiono sudėtimi: tik 3 iš 10 gyventojų yra lietuviai. Tačiau miesto gyventojai, o ypač jaunimas, žvelgia toliau ir plačiau.

Piotr Kieniewicz MIC:„ NaProTechnologija – perversmas gydant nevaisingumą“40

NaProTechnologija (arba Natūrali prokreacinė technologija) yra paprasčiausiai gera ginekologija. Ji prasideda nuo geros diagnozės, o paskui vyksta sunkus darbas, siekiant pašalinti pačią nevaisingumo priežastį.

Vysk. K. Kėvalas: „Bažnyčia gali sirgti teisuoliškumo ir klerikalizmo liga“29

Krikščionis neturi marginalizuoti: net jei tai būtų žmogus, kuris susijęs su nuodėme.

Alfa, Beta... Gama?
Saulena Žiugždaitė - Bernardinai.TV

Kodėl po plačiai pasklidusių Alfa ir Beta kursų, prireikė dar ir trečiojo? Patirtimi dalijasi kurso iniciatoriai bei dalyviai.

Kun. Gintaras Blužas OFS: „Marijos radijui“ linkiu eiti gilyn, o ne platyn6

Pastaruosius ketverius metus „Marijos radijo“ programų direktoriaus pareigas vykdęs kunigas Gintaras Blužas OFS ruošiasi išvykti į Romą, kur gilinsis į komunikacijos mokslus viename iš popiežiškųjų universitetų.

Joana Pribušauskaitė: „Kiekvienas naujas vertimas yra įvykis, tuo labiau Šventojo Rašto“2

Ar nesutvarkytas, ar atvirkščiai – nususintas tekstas yra vienodai nepatrauklūs. Ir labai linkėčiau visiems redaktoriams ir pretenduojantiems jais būti labiau pasitikėti lietuvių kalba, neveržti jos susikurtais lankais.

Nacionalinio gailestingumo kongreso organizatoriai: „Bažnyčia mokosi eiti pas žmones“7

Rezultatas, manau, yra daugiasluoksnis, ir galutinio dar reikės palaukti. Labai tikiuosi, kad žmonės pamatė truputėlį daugiau Bažnyčios negu iki šiol.

Katalikiška žiniasklaida: kur link kreipti jėgas9

Visa žiniasklaida bei žurnalistika klausia savęs: kur link judame? Šiuolaikinės technologijos, socialiniai tinklai keičia ne tik asmeninio bendravimo, bet ir žinių sklaidos būdus, autoriaus ir skaitytojo santykį.

Ses. Cristina Scuccia: apie paauglės maištą prieš Dievą, muziką ir netikėtą karjerą162

Tai buvo labai radikalūs klausimai. Man buvo gėda juos užduoti, nes atrodė kad juos keliu pati sau. Tas šeštadienio vakaras buvo lemtingas.

Arkivyskupas G. Grušas: „Kongresas tegul tęsiasi kasdienybėje“

Tikroji sėkmė paaiškės pagal tai, kiek dalyvavę žmonės perkels gautas malones išgirstą informaciją į parapijos, bendruomenės veiklą ir į savo kasdienį gyvenimą.

Vytautas Ališauskas: „Vakaruose niekam nežinoma specifinė rusiška simbolika“13

Nemanau, jog popiežius ar kas nors Vakarų Europoje apskritai gilinasi į labai specifinę rusišką simboliką, kuri neturi jokio platesnio paplitimo.

Arkivysk. G. Grušas: „Kongresas – galimybė parodyti popiežiui, kad mes jo laukiame“11

Šis Gailestingumo metų įvykis sulaukė ir popiežiaus Pranciškaus dėmesio. Į renginį atvyksta jo atstovas – Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, kuris visiems susirinkusiems perduos popiežiaus palaiminimą.

Ramūnas Aušrotas: „Pedofilijos priežastis: viešumo ar skaistumo stoka?“56

Teisininkas Ramūnas Aušrotas, dėstantis LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto studentams yra ir užkietėjęs gero kino mėgėjas bei kritikas.

Kodėl katalikiško radijo klausosi ir musulmonai? Pokalbis su Marijos radijo tarptautiniais vadovais1

Jeigu atvirai, tikriausiai vien Marija gali kažkokiu būdu tapti bendradarbiavimo įrankiu.

Paulius Subačius: apie katalikų žiniasklaidą, ekumenizmą ir tautinės valstybės pagundą8

Yra prielaida, kuri tikrai visiškai nepasiteisino ir drąsesni ganytojai visiškai atvirai tą pripažino, – kad katalikiška žiniasklaida gali išsilaikyti pati. 

Paulius Subačius: „Per vėlai supratome, jog mūsų katalikybė – kultūrinė“8

Ko tikrai nesuprato absoliuti dauguma dvasininkų ir aktyvių pasauliečių 1988, 1990-aisiais ir net vėliau, kad mes taip greitai pereisime, arba, kad potencialiai jau buvome kultūrinės katalikybės būklės, kuri yra konstatuojama Vakarų šalyse.

D. DiSilva: Dievo gailestingumas yra vienintelis gailestingumas, kurio man reikia2

Sekmadienį Vilniuje įvyko kino juostos „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas“ premjera. Ta proga kalbėjomės su filmo režisieriumi Danieliu DiSilva ir filmo konsultante Toma Bružaite.

Mistinis trileris pradeda savo kelionę po Lietuvos kino teatrus2

Daugiau nei 2 val. trunkanti istorija – nepalieka abejingų: galima įvairiai vertinti, kiek sėkmingai kūrėjams pavyko suvaldyti didžiulį medžiagos kiekį, atskleisti pačią gailestingumo žinią ar pasitelkti meną, tačiau filmą pamatyti išties verta.

Vytautas Ališauskas: „Rusija nebegali ignoruoti ekumeninio proceso“4

Procesas įgavo tokią galią, kad Rusija nebegali jo ignoruoti ir taip lengvai griauti bendrų pastangų, kaip dar neseniai jai pavykdavo rengiant ekumeninius pasitarimus ar dokumentus.

„Kiekviena karta turi naujai atrasti Šv. Raštą“ – pokalbis su Naujojo Testamento vertėjais8

Sausio pabaiga atnešė Lietuvai išskirtinės reikšmės įvykį – išleistas naujas Evangelijos pagal Morkų vertimas.

Andrea Tornielli: „Popiežiaus knyga atskleidžia lig šiol mažai pažintą Dievo veidą“2

Išskirtiniame interviu „Bernardinai.lt“, knygos sudarytojas pasakoja, ką reiškia imti interviu iš popiežiaus ir kokia šios knygos paskirtis.

Vyskupas Linas Vodopjanovas: „Pašvęstojo gyvenimo metų kraitis – didesnė vienuolių bendrystė“1

Vasario 2-ąją oficialiai bus baigiami Pašvęstojo gyvenimo metai, prasidėję 2014 m. pabaigoje. Lietuvoje Metų užbaigimas įvyks šį šeštadienį Kretingoje.

Viktoras Ilekis: „Paliekame savo konfesiją rūbinėje, remiamės tuo, kas jungia“

Būdamas bažnyčioje, galvodavau, kad Dievas sprendžia kažkokius labai svarbius reikalus, – mano menki rūpesčiai jį nelabai domina.

Inesa Čaikauskienė: „Kviečiame permąstyti santykį su piligriminėmis vietomis“

Nuo spalio vidurio Vilniaus piligrimų centre vyksta susitikimų ciklas „Gyvenimas Gailestingumo kelyje – pažinti, skelbti, priimti“.

Vysk. Irinėjus Bilykas: Šv. Juozapatas ir krauju paliudyta ištikimybė1

Jau daugiau nei 50 metų šventojo palaikai ilsisi Šv. Petro bazilikoje. Taip Vatikano II susirinkimo tėvai norėjo pabrėžti šventojo indėlį siekiant Bažnyčios vienybės.