Vanda Zaborskaitė

Kas yra Julijonas Lindė-Dobilas?2

Šalia Dobilo matau kitas dvi iškilias figūras – Vaižgantą ir V. Mykolaitį-Putiną.

Vanda Zaborskaitė. Tautos būties nevienareikšmiškumas

Yra didžiulis psichologinės-dvasinės patirties laukas, kuris žmogui gal ne mažiau svarbus negu jo materialinė būtis. Tai kultūros sfera.

Vanda Zaborskaitė. Atsiminti ir puoselėti1

Kultūra neįmanoma be tradicijų, ji remiasi patirties ženklų saugojimu ir puoselėjimu. Kultūrai tarpti būtinas stabilumas – papročių, įpročių, elgesio standartų, nes kultūra yra atmintis.

Vanda Zaborskaitė. Visuomenės ugdymas3

Kai kalbame apie ugdymą, auklėjimą, švietimą, paprastai turime mintyje mokyklą. Bet šiandien yra žinoma, tyrimais įrodyta, kad tik 30% informacijos gaunama mokykloje, o visa kita žmogus ima iš aplinkos.

Vanda Zaborskaitė. Apie dangiškąją ir žemiškąją meilę

Prisiminiau garsųjį Ticiano paveikslą ,,Dangiškoji ir žemiškoji meilė‘‘, kuriame pavaizduotos dvi alegorinę prasmę turinčios  figūros – stebuklingai gražios moterys, dėl kurių dailėtyrininkai, o ir šiaip dailės mylėtojai nesutaria – kuri gi čia ta dangiškoji, o kuri žemiškoji.

Vanda Zaborskaitė. Ar dar įmanoma ateitis?17

   Ar įmanoma, ar prasminga galvoti apie tautos ateitį? Toks klausimas  Vasario 16-osios proga   kai kuriais viešaisiais tekstais buvo implikuojamas, užmaskuotas, kaip sakoma, ,,tarp eilučių‘‘,  bet buvo ir atvirai formuluojamas.

Vanda Zaborskaitė. Ar valstybės politika padeda kultūros sklaidai?2

Negalima būtų sakyti, jog kultūros gyvenimas Lietuvoje skurdus, kad ji vos vegetuoja – anaiptol. Daugelyje galerijų vyksta įdomių parodų, išeina gerų knygų, teatrų salėse netrūksta žiūrovų, skamba įvairi ir publikos nestokojanti muzika.

Vanda Zaborskaitė. Ką daryti su viduriniojo mokslo struktūra?9

Nors keisti viduriniojo mokslo struktūrą buvo nuspręsta pačioje Nepriklausomybės pradžioje, bet iki šiol optimalaus sprendimo, matyt, nėra surasta, ir šis klausimas nesiliauna kėlęs diskusijų.

Vanda Zaborskaitė. Psichologinės aplinkos ekologija14

   Kaip užteršta gamtinė aplinka žaloja ir griauna žmogaus sveikatą, taip įvairūs neigiami visuomeninės aplinkos reiškiniai  žaloja jo psichiką – tai yra banalybė, kuriai nereikia platesnių aiškinimų.

Vanda Zaborskaitė. Rūškana diena3

Šių metų rūškanas ruduo teikia progų daugybei prisiminimų ir apmąstymų. Prieš 70 metų rugsėjo pirmąją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, kuris pakeitė pasaulį neįsivaizduojamai giliai, Lietuvą – taip pat

Vanda Zaborskaitė. Teisė ir teisingumas25

Teisė ir teisingumas iš esmės turėtų sutapti visados, bet, deja, toli gražu ne visados taip būna.

Vanda Zaborskaitė. Teisingumo vardan...

Visuomenė gyvena sunkius laikus ir gal dėl to jos teisingumo troškulys itin stiprus. Tikimasi, kad sunkmečio našta visiems po lygiai užguls pečius, kad visi – ir valdžia, ir eiliniai piliečiai – po lygiai pasidalys pareigas ir apribojimus.

Vanda Zaborskaitė. Tarp kraštutinumų ir realizmo

Kokia yra Lietuva? Kokia jos istorija ir dabartis? Kokie mes ir mūsų visuomenė? Tokie ir panašūs klausimai iškyla kaskart, kai įvyksta sunkiai įsivaizduojamų dalykų ir stovime sutrikę prieš kokį gąsdinantį ir stulbinamą viešojo gyvenimo įvykį ar reiškinį.

Vanda Zaborskaitė. Gera ar bloga yra nacionalinė televizija?

Neatsimenu tokio laiko, kad nebūtų diskutuojama apie mūsų nacionalinę televiziją ir kad ji nebūtų peikiama.

Vanda Zaborskaitė. Žiniasklaidos visagalybė

Daug kas mėgsta kartoti žinomą humoristinį aforizmą, kad esą laikraščiu galima užmušti ne tik musę, bet ir politiką. Kad tai yra gryna tiesa, liudija daugybė Lietuvos politinio gyvenimo realijų.

Vanda Zaborskaitė. Jurgis Tornau – dar kartą

Su malonumu perskaičiau ,,Lietuvos žiniose‘‘ Mildos Kniežaitės straipsnį ,,J.Tornau – prieštaringos epochos aristokratas‘‘.

Vanda Zaborskaitė. Gilūs procesai būna lėti

Rinkimų kampanijoje Aloyzas Sakalas partijos net nebuvo pasiūlytas diskusijoms televizijoje - dėl to nusistebėjo dargi pirmos porinkiminės televizijos laidos vedėjas

Vanda Zaborskaitė. Kokia yra lietuvių tautos siela?

Lyg ir skaidriai ją nušvietė prezidentės rinkimai. Norėjosi tikėti, kad laikas ir patirtys tautai suteikė brandos, ir ji nebesitikės stebuklo.

Vanda Zaborskaitė. Kodėl rinksiu europarlamentarus?

Esame demokratinė valstybė ir valdžią renkamės patys .Kokią išsirenkame, tokią ir turime.

Vanda Zaborskaitė. Tikros ir tariamos priešpriešos

Tiesa ir melas žiniasklaidoje gyvuoja pramaišiui, ir tai yra viena iš prielaidų atsirasti, metaforiškai kalbant, tam drumstam vandeniui, kuriame lengva būna pasigauti tokią žuvį, kokios tik nori.

Vanda Zaborskaitė. Apie dėkingumą

Daugelis juntame, kad dabartinis sunkmetis yra ne tik finansinis, ekonominis, bet ir dvasinis. Kad išgyvename labai gilią vertybių ir autoritetų krizę.

Vanda Zaborskaitė. Kas liko iš mokyklos humanitarizavimo idėjos?

Taip, būtent humanitarizavimo. Nes viena svarbiųjų Švietimo reformos idėjų buvo humanitarinės kultūros ugdymas visose švietimo pakopose – nuo vaikų darželio iki aukštosios mokyklos. 

Vanda Zaborskaitė. Žodžių fetišizavimas

Be galo keistą dalyką nutarė Seimas: suteikti Prezidento vardą ir statusą Jonui Žemaičiui-Vytautui, 1954 metais žuvusiam Lietuvos ginkluotosios rezistencijos vadui, iškiliausiam, didžiausios pagarbos nusipelniusiam Tėvynės herojui.

Vanda Zaborskaitė. Vargas dėl tautinės tapatybės ir patriotizmo

Neseniai per radiją nuskambėjo istorikų pasvarstymai, ką mums reiškiąs Lietuvos vardo tūkstantmetis, kas reikšmingiausio per tą laiką buvo įvykę. Pokalbio dalyviai išsakė įvairių požiūrių.

Vanda Zaborskaitė. Esame europiečiai

Dabar visiems rūpi būsimi Prezidento rinkimai, tačiau per tą prezidentinį šurmulį beveik pamiršome, kad vasaros pradžioje laukia dar ir kiti rinkimai – į Europos Parlamentą.

Vanda Zaborskaitė. Be išankstinio užsiangažavimo

Kelias į savęs pažinimą yra begalinis. „Pažink pats save!“– ataidi iš senųjų mūsų civilizacijos ištakų antikoje. Ši maksima galioja kiekvienam laikui, bet dabar yra įgavusi ypatingą reikšmę ir svarbą. Kokie esame? Kodėl tokie?

Vanda Zaborskaitė. Ar jau atbudimo ženklai?

Pernai visuomenę sukrėtė mokytojų streikai. Jie parodė, kad visuomenė gali iš valdžios išsireikalauti dalykų, kurių valdžia nebuvo ketinusi duoti, nereaguodama į visuomenės tylius skundus bei dejones.

Vanda Zaborskaitė. Žvilgsnis į kitus ir į save

Tūkstantmečio sukaktuvėms prasidėjus, suaktualėja tapatybės – tautinės, valstybinės, pilietinės – paieškos.

Vanda Zaborskaitė. Neužsisklęsti tamsoje

Valdžia turi būti nuolatos stebima ir kritikuojama – toks esąs pagrindinis žiniasklaidos uždavinys.

Vanda Zaborskaitė. Švietimo reformai – 20

Apie švietimo reformą kalbama daug – tiek apie aukštojo mokslo, tiek apie viduriniojo. Kai kas net pasako: kiek galima apie reformą kalbėti, kiek ji gali tęstis? Štai jau 20 metų reformuojama, o vis dar galo nematyti!

Vanda Zaborskaitė. Kodėl remiu socialdemokratus?

Parašyti šį tekstą mane paskatino vienas interneto komentaras

Vanda Zaborskaitė. Ribų peržengimas

Ar yra tokios ribos, kurių mūsų žiniasklaida negalėtų peržengti? Turiu mintyje etikos ribas.

Vanda Zaborskaitė. Naujas žodis politikų žodyne

Visai neseniai politikos analitikas dr. A.Kulakauskas, komentuodamas po rinkimų susidariusią situaciją, panaudojo retą, gal net negirdėtą žodį mūsų politikų žodyne - ,,politinė išmintis‘‘

Vanda Zaborskaitė: Apsisprendimai

Daugybėje situacijų tenka apsispręsti, ir tie apsisprendimai ne visados būna lengvi.

Vanda Zaborskaitė: Fantomų karalystė
Nykiai atrodo priešrinkiminė erdvė – tarsi joje draikytųsi kažkokios pamėklės, trukdančios įžiūrėti tvirtus realybės kontūrus. Iš tikrųjų – kokia gi yra mūsų politinė realybė? Jos vaizdas didele dalimi yra kuriamas žiniasklaidos, politikos komentatorių bei pačių politikos veikėjų, ir jo apybraižos būna gerokai iškreiptos. Aišku, galimos skirtingos realybės interpretacijos, priklausančios nuo kalbančiojo pažiūrų, ir tai yra absoliučiai normalu, tačiau blogai, kai iškraipomi faktai arba oponento teiginiai, priskiriant jam nebūtų dalykų.
Vanda Zaborskaitė. Tuščios pastangos
Vasaros viduryje „Lietuvos žinių“ žurnalistas Rimantas Varanauskas, pasirėmęs sovietinio saugumo darbuotojų E. Baltino ir V. Karinausko ataskaita savo viršininkams, apkaltino lietuvių egzodo „Šviesos–Santaros“ organizaciją dirbus pagal KGB nurodymus .Reagavau į tai „Bernardinuose“ („Melas iš nevilties?“). Bet dienraštis ir toliau, remdamasis tuo pačiu labai jau nepatikimu šaltiniu, tęsia savo versiją. Nesinorėtų praeiti pro ją negirdomis.
Vanda Zaborskaitė. Melo technologijos
Šiandien vėl visuomenės sąmonėje atgyja didinga A.Solženicyno figūra. Visi, kam sovietmečiu nepriimtina , svetima, priešiška buvo viešpataujanti politinė tikrovė, kam moralinė atrama buvo šis didis rusų rašytojas, šiandien jį mena su pagarba ir dėkingumu.
Vanda Zaborskaitė. Kvailystė iš nevilties?
Artėdami į rinkimus, turime būti pasirengę atrasti žiniasklaidoje įvairiausių nešvarių ir negarbingų manipuliacijų. Vienas itin drastiškas atvejis patraukė dėmesį, bet vasaros atostogų sąlygos sutrukdė laiku į jį sureaguoti. Laikraščiai dažnai patenka į rankas gerokai pavėlavę (ne dėl leidėjų, o dėl skaitytojų kaltės), bet vis tiek juos perskaitai ir randi dalykų, kurie neatrodo praradę aktualumo. Taip atsitiko ir šių eilučių autorei.
Vanda Zaborskaitė. Deguto lašas socialdemokratų grožybėse
Socialdemokratų Vyriausybė išsilaikė iki kadencijos pabaigos – tai jau galima pasakyti su visišku tikrumu, nors dirbti jai dar liko iki vėlyvo rudens. Šitokio tvarumo politologai jai nebuvo pranašavę.
Vanda Zaborskaitė. Kur išeitis?
Birželio vidury „Literatūroje ir mene“ pasirodė straipsnis (Jonas Mikelinskas. Demokratijos linksmybės), į šuns dienas išdedantis demokratiją, kuri esanti kalta dėl visų mūsų gyvenimo blogybių – moralinio nuosmukio, jaunimo dorovinio pakrikimo, šeimų suirimo ir panašių baisybių. Nusistebėjau šio straipsnio keista logika, bet pamaniau, kad tai gal vienišas mizantropo balsas, su kuriuo nereikia diskutuoti, tuo labiau kad straipsnis atsiųstas publicistikos konkursui. Tik nemaloniai užkliuvo nesąžiningai pasirinktas išeities taškas: autorius straipsnį pradeda žinomu V. Čerčilio teiginiu, kad demokratija esanti bloga santvarka, bet žmonija, deja, nieko geresnio nėra sugalvojusi. Straipsnio autorius pacituoja tik pusę didžiojo anglų politiko minties ir be jokių išlygų padaro ją savo straipsnio idėjine ašimi, nors ji yra visiškai priešinga tam, ką galvoje turėjo Čerčilis.
Vanda Zaborskaitė: Iš adatos – vežimą
Galima būtų pasigėrėti kai kurių žurnalistų miklumu – kaip jie sugeba surasti menkutę dingstį dideliausiems apibendrinimams.
Vanda Zaborskaitė. Kaip subyra mitai
Kaip visi, taip ir mes mėgstame patys sau atrodyti gražūs. Mėgstame, kad mus girtų ir gėrėtųsi kiti. Gal pasąmoningai tikimės, kad tai atsvers mūsų nuolatinę savinieką ir giliai įsišaknijusius nevisavertiškumo kompleksus. Nepasitikėdami patys savimi, norėtume, kad kiti iškeltų mus mūsų pačių akyse.Bet pagyrimų nusipelnyti nelabai sekasi. Tai pasakytina ir apie vieną mėgstamiausių mitų, esą mes esame labai tolerantiška visuomenė.
Vanda Zaborskaitė. Asmuo ar valstybė?
Du teisiniai aktai yra svarstomi Seime, liečiantys esminius žmogaus egzistencijos dalykus, o drauge lygia dalia svarbūs valstybinei bendruomenei: tai šeimos įstatymo konceptualiniai pagrindai ir abortų įstatymas. Jie sukėlė nemaža diskusijų.
Vanda Zaborskaitė: Kairė ar dešinė?
Pilna spauda ir internetas svarstymų, už ką balsuoti artėjančiuose rinkimuose ir apskritai ar verta balsuoti.
Vanda Zaborskaitė. Nevienavertė Lietuvos tikrovė
Kokia yra Lietuvos tikrovė? Kas sugebėtų vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti? Daugelis žiniasklaidos balsų kuria labai juodą jos paveikslą
Vanda Zaborskaitė: Kokie yra Lietuvos verslininkai?
Lietuvoje yra talentingų, energingų ir šviesių verslininkų – kas galėtų tuo abejoti? Žaviuosi jais, kaip ir visais talentingais žmonėmis. Man kelia pasigėrėjimą tie, kurie sugeba konkuruoti tarptautinėje rinkoje, ypač tie, kurie tarsi iš nieko susikuria verslą ir praturtėja.
Vanda Zaborskaitė. Ar užteks atsparumo?
Pereinamuoju laikotarpiu, baigiantis vienam metų laikui ir prasidedant kitam, žmogų puola visokiausios ligos, įvairios bacilos ir virusai. Vaistinių reklamos mirga atsparumą ligoms didinančių vaistų pasiūlymais. Bet pagaliau visi tą laikotarpį šiaip ar taip išgyvename: vieniems padeda stiprinamieji vaistai, kiti iš prigimties turi gerai veikiančią imuninę sistemą.
Vanda Zaborskaitė. Kodėl nepakankamai vertiname savo herojus?
„Žinių radijo“ laida „Laisvės kryžkelės“ Kovo 11-osios išvakarėse iškėlė klausimą, kodėl miško broliai Lietuvoje nėra pakankamai gerbiami. Kodėl jų heroizmas nėra mūsų tautinės tapatybės integralus dėmuo? Nėra įaugęs į tautos, visuomenės sąmonę kaip atramos taškas dabarties negandose? Kodėl paprasčiausiai jie nefunkcionuoja mūsų istorinėje sąmonėje kaip labai brangi vertybė, ir / ar iš tikrųjų taip yra?
Vanda Zaborskaitė. Dar vienas žvilgsnis į sovietmečio kultūrą
Dar žvilgsnis į vieną N. Putinaitės knygoje paliestą temą. Ji susijusi su tradicine Lietuvos žemdirbių kultūra, su Lietuvos kaimo likimu. Visų pirma su ano meto literatūroje poetizuojamu kaimu, jo buitimi ir žmonėmis, su nostalgišku beišnykstančio, į praeitį nueinančio kaimo apgailėjimu. Jis labai ryškus paskutinių sovietinių dešimtmečių literatūroje, kultūroje. N. Putinaitė mano, kad toks santykis su kaimiškąja kultūra buvęs iš esmės konservatyvus, jis neturėjęs pozityvaus turinio, kadangi kaimo nykimas buvęs istorinė būtinybė, iš esmės nelabai ir priklausiusi nuo anuometinės santvarkos, nes krašto urbanizacija, kaimo reikšmės sumažėjimas būtų vykęs, nepaisant Lietuvoje viešpatavusios vienokios ar kitokios santvarkos.
Vanda Zaborskaitė: Ko mums labiausiai stinga?
Mums stinga labai daug ko – ir kiekvienam mūsų atskirai, ir atskiroms socialinėms, profesinėms , amžiaus ar dar kitokioms grupėms. Vieniems- pinigų, kitiems-pagarbos, kitiems pramogų ,dar kitiems – gyvenimo perspektyvų.