Vidmantas Kiaušas

Donaldas Kajokas: „Aš žinau, kam tarnauju“5
Vidmantas Kiaušas - Kelionė

Pats poetas nekuria jokios poezijos. Jis ją priima kaip vibracijas, perleidžia per save ir, suteikęs truputį kitokią struktūrą, atiduoda kitiems.

Gintaras Česonis: „Laikas, skirtas kitiems, – ne menkesnis būties įprasminimas“
Vidmantas Kiaušas - Kelionė

Neapleidžia jausmas, kad kažkas prarasta, atimta, sunaikinta pačių rankomis. Apmaudu, tačiau ir dabar nepanašu, kad šie procesai liautųsi. Tačiau dar nesaugesnis, sunkiau įžvelgiamas šiuo metu žmogus.

Romualdas Požerskis: „Konjakui ir Fotografijai laikas suteikia subtilaus skonio“
Vidmantas Kiaušas - Kelionė

Paklausk religingo žmogaus, kas yra tikėjimas, atsakys: „Tikiu, ir tiek“. Taip ir aš bei mano kolegos – tikime Fotografija. Esame bendruomenė, Fotografija mus pasirinko, mumis patiko, gražiai sugyvename.

Elena Kniūkštaitė. „Gyvenkime arčiau gamtos, būkime su gamta“
Vidmantas Kiaušas - Kelionė

Turėdama gerą vizualinę atmintį, E. Kniūkštaitė nebent užmeta tušinuku ant popieriaus kokį eskizą, o jeigu kas neaišku, nueina pasižiūrėti, nes įkvėpimo semiasi čia pat, kur gyvena bei dirba.

Vidmantas Kiaušas. Naujojo Kauno menininkų namų sezono sutiktuvės

Scenoje matėme du bičiulius, kurie rimtai grojo bei išdykavo, šnekučiavosi kuo įvairiausiais garsais, improvizavo prabėgusių atostogų tema.

Vidmantas Kiaušas. Fryderykas Chopinas ir Czesławas Miłoszas – tiltai tarp tautų2

„Koncerto metu esi tarsi mediumas tarp kompozitoriaus ir klausytojo, nes įgarsini kompozitoriaus sukurtą ir užrašytą tekstą...“

Aleksandras Macijauskas. „Nuobodulys yra nusikaltimas!“1
Vidmantas Kiaušas - Kelionė

Būtų naivu net pagalvoti, kad nuo šešiolikos metų plušęs, penkiasdešimt penkerių metų nepertraukiamą darbo stažą turintis fotomenininkas šiandien tinginiauja ar nuobodžiauja.

Matome, girdime, bet... mažai žinome5

Vieną birželio šeštadienio popietę kompozitorius G. Kuprevičius į bokštą pakilo su fotografe, o pagrojęs lenkų ir čekų liaudies muzikos bei Frederico Chopino ir Karolio Szymanowskio kūrinių transkripcijas, mielai atsakė į keletą klausimų.

Vidmantas Kiaušas. Kauno vasara: birželis (I)1

Kol termometras, atokaitoje retsykiais artėdamas penkiasdešimties Celsijaus link, neperkaito, neatostogaudami ir neturėdami galimybių pamirkti ežerų vandenyse, prakaitą nusidžiovinkime XVI Pažaislio muzikos festivalio koncertuose bei parodų salėse.

Stasys Eidrigevičius: „Kažkur yra mano tikrasis „aš“... Kur jis?“
Vidmantas Kiaušas - Kamanė

Piešiu, ką noriu. Piešiant labai svarbu, kad popierius ir pieštukas gerai susišnekėtų. Kitaip gero rezultato nebus, neįvyks savitas fantazijos išsiliejimas.

Vidmantas Kiaušas. Post scriptum „Pavasaris Kaune: džiazo šventė“

Smagu matyti laimingus žmones, išeinančius iš „Kaunas Jazz“ koncertų. Laimė ne tada, kai tau gerai, laimė, kai kitam gerai, o tu prie to prisidedi.

Vidmantas Kiaušas. Pavasaris Kaune: gegužė (I)1

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje iki birželio pradžios veikia paroda „Tarp dangaus ir jūros“, kurią patartina pasižiūrėti iki atostogų, kad panorėtumėte dar kartą aplankyti pažįstamas, įstabaus grožio vietas.

Vidmantas Kiaušas. Pavasaris Kaune: džiazo šventė7

Pasitikdamas XXI tarptautinį džiazo festivalį, „Kaunas Jazz-2011“ pavasaris nusišypsojo taip plačiai, kad miestas sužydėjo, pakvipo, o pėsti bei važiuoti miestelėnai plūstelėjo į gatves.

Vidmantas Kiaušas. Visos kulkos taikiai miega1

Per trisdešimt metų nuo debiuto „Nemuno“ žurnale rašytojas Jurgis Gimberis parašė trylika knygų, kuriose apstu humoreskų, novelečių, aforizmų, misių, notabenių, komiškų vaizdelių...

Vidmantas Kiaušas. Pavasaris Kaune: balandis (I)

Kūrybos vyksmas ir menininkų pasiekimų sklaida Lietuvoje ganėtinai įvairūs bei margi. Galima pasirinkti. Esama, kur ieškoti. Surasite, ką pamatyti, išgirsti, perskaityti.

Gintaras Varnas: „Aktorius turi būti menininkas, o ne valstybės tarnautojas“
Vidmantas Kiaušas - Kamanė

Teatrui visada derėtų gyventi dabartyje, justi jos pulsą, pasakoti, kokios problemos jaudina, audrina. Nesvarbu, ar pasirenki naujai parašytą pjesę ar aktualizuoji klasiką.

Daiva Čepauskaitė: „Dvasiškai alkani – žvėrėsim toliau“4

Įdomiausia rašyti apie dalykus, kurie nesensta ir neišsenka; apie žmogaus gylį, siekiant pažvelgti ir į jo dugną, ir į aukščiausią skrydžio viršūnę, apie ilgalaikes vertybes...

Rimantas Vanagas: „Tokie jie, mano mažieji didieji anykštėnai“3

Su provincija panašiai kaip su tikėjimu: jei manai, kad jos esama – ji ir egzistuoja! Tavyje... Kartais man dingojasi, jog didžiausi provincialai, uždurpėję atgyvenos gyvena Vilniuje...

Gytis Padegimas: „Didžiausias nusikaltimas mene – atimti viltį“2
Vidmantas Kiaušas - Kamanė

Teatras turėtų atsilaikyti prieš masinės kultūros škvalą, nepasiduoti. Esminė teatro funkcija visais laikais viena ir ta pati – dvasinės infrastruktūros kūrimas.

Vidmantas Kiaušas. Televizorius, šoumūnai ir rauginti kopūstai 4

„Įdomu, – klausiu žmonos, – ar tikrai žiūrime, ką norėtume, ar čia ne kokio Seimo posėdžio vakarinis pakartojimas?“ Smalsauju, nes, kad ir kurią programą įjungtum, visur šmėkščioja seimūnai...

Jonas Vaitkus: „Teatro rūpestis ne tenkinti individų jusles, bet skatinti juos mąstyti“5
Vidmantas Kiaušas - Kamanė

Šiuo metu silpnoji teatro pusė yra nutolimas nuo tikrovės, nuo skaudulių, problemų ir jų padarinių. Teatras vis daugiau linksta cirko, popkoncerto ir instaliacijų, nešvankių blevyzgų hibrido, tenkinančio žiūrovo jusles, pusėn.   

Vidmantas Kiaušas. Dvi premjeros Kauno dramoje

Apie dvi Kauno dramos teatro premjeras – režisieriaus Agniaus Jankevičiaus Danielio Daniso dramą „Akmenų pelenai“ ir režisieriaus Artūro Areimos Henriko Ibseno dramą „Šmėklos“.

Jonas Jurašas: „Teatras gali šokiruoti ne forma, o minties aštrumu“
Vidmantas Kiaušas - Kamanė

Niekada nebūna menas visiems, taip nėra nė viename pasaulio krašte. Yra žmonių, kurie ieško mene didesnio dvasinio peno, ir yra didžiausias procentas tų, kurie nori žiūrėti kokias nors šou mergaites arba Brodvėjaus spektaklius.

Vidmantas Kiaušas. Kelyje

Penktąjį spektaklį drauge kuriantys dramaturgė A. M. Sluckaitė ir režisierius J. Jurašas postdramoje „Antigonė Sibire“ kalba apie sovietinės okupacijos, trėmimų į Sibirą tragizmą.

Vidmantas Kiaušas. Pozityvios minties daigai

Kamane.lt yra GALIMYBĖ popsinių/prekybinių/politinių/kriminalinių riksmų triukšmo šalikelėje tyliai BŪTI kartu, kurti ir kaupti tai, ko niekada negalės/nenorės išsaugoti jokia politinė partija ar dvasingumui tolima žiniasklaida.

Vidmantas Kiaušas. Ant begalybės pakraščio

P. Venslovo bei V. Anužio personažai sunkiai nuspėjami, nežinia, kada ir kaip suvirpės giluminės vieno ar kito dvasios stygos.

Vidmantas Kiaušas. Kovingos lygiosios

Kauno kamerinis teatras pakvietęs į pirmąją naujojo sezono premjerą, intriguoja – mūsų dėmesiui juodoji dviejų dalių komedija „Be galo švelni žmogžudystė“ pagal Ray’aus Bradbury’io apsakymus.

Vidmantas Kiaušas. Diena, kada viskas galima

Ak, tie lėlininkai! Prieš akis rudens darganos ir žiemos pūgos, o jie apie žibutes šneka. Lieka laukti gegužės, dienų, kada lėlininkai tars savo įvairiakalbį žodį.

Vidmantas Kiaušas. Taikus pasišaudymas
Scenoje – didžiuliai (6 x 4 m) akiniai be ienelių, sukurti skulptoriaus, dailininko dekoratoriaus Danieliaus Sodeikos. Ar įsivaizduojate Antoną Pavlovičių Čechovą be pensnė? Žinoma, kad ne. Todėl labai miela, kai užgesus šviesoms ,,Girstučio“ kultūros centro salėje prieš prasidedant keturių Čechontės (taip kadaise pasirašinėjo A. Čechovas) mažųjų komedijų spektakliui „Prie barjero“, anapusiniai pensnė veikėjai, profesionaliai nufilmuoti Laisvūno Karvelio, ir mes, žiūrovai, smalsiai dairomės vieni į kitus. Trumpas pasižvalgymas, patogiai įsitaisant krėsluose, lyg ir pasitikrinant, ar patogios pensnė laikančios ir nosį suspaudžiančios spyruoklės, skambant kompozitoriaus Sauliaus Šiaučiulio „ant viršaus“, kaip nebyliam filmui ir dera, įrašyto garso takelio muzikai, neprailgsta. Žaismingas VšĮ „Laimingi žmonės“ debiutas, režisieriaus Arvydo Lebeliūno akistata su profesionalioje scenoje beveik nerodoma ankstyvąja rusų literatūros klasiko kūryba – spalio vidurio teatrinio gyvenimo faktas.
Vidmantas Kiaušas. Graži dovana
Ne kaštonas ant delno, ne nostalgiškai šiugždantys klevo lapai, ne mįslingai neperžvelgiamas spalio vidurio rūkas... Skaitytojų ir žiūrėtojų džiaugsmui nauja poeto Donaldo Kajoko ir fotomenininko Romualdo Rakausko knyga „Sąskambiai: 1+2“*. Bendrame projekte (tokį populiarų, vis dažniau aptinkamą leidinių, dailininkų akcijų bei jungtinių įvairiausių menų atrakcijų įvardijimą pasirinko patys autoriai), siekiama, „kad tarp savęs „susišnekėtų“, darniai suskambėtų ne tik fotografijų diptikas, bet ir trečias elementas – lakoniškas eiliuotas tekstas“.
Vidmantas Kiaušas. Stipendijos Kauno menininkams
Lietuvoje iš kūrybos pragyvenančių meno žmonių itin mažai, pavyzdžiui, ilgai romaną rašantis prozaikas ar didelę drobę tapantis dailininkas dažnai skursta, rizikuoja. Birželio pradžioje patvirtintoje Europos Parlamento ataskaitoje siūloma padidinti kultūrai skirtą ES biudžeto dalį, svarstoma, kaip pasiekti, kad kuo mažiau menininkų išvyktų iš ES, taigi ir iš mūsų respublikos.
Vidmantas Kiaušas. Kas ten, kambaryje
Aukštaitijoje mačiau tautodailininko kūrinėlį – margalopę karvę su stalčiukais. Režisierius Agnius Jankevičius Kauno valstybiniame dramos teatre pastatė lenkų dramaturgo Michalo Walczako postmodernią istoriją „Kelionė į kambario vidų“, kurią išvertė Irena Aleksaitė. Siužetas su stalčiukais: paslaptingame bute poltergeistai landžioja po komoda, nervingai kilnoja nukleiptą sofą, o kaukolės po Palėpės salės sceną blaškosi nevaržomai laisvai.
Vidmantas Kiaušas. Druska ant žaizdos
Išleidęs du – „Pavargusio kaimo grimasos“ (2002) ir „Vienkiemio godos“ (2006) – fotografijų albumus, fotomenininkas Rimaldas Vikšraitis atpažįstamas kaip socialiai kibus, drąsiai fiksuojantis skaudžius, dažnai akiai nemalonius reginius kūrėjas.
Vidmantas Kiaušas. „Giedojo kiekvienas savaip“
Iš dainuojamosios poezijos (trumpiau – bardų) festivalio „Akacijų alėja“ Virgio Stakėno sukurto himno žodžių neišmesi, o jame atlikėjai prilyginti paukščiams ir pasakyta, kad vėlų vakarą akacijos sužydi lig debesų. Tad, kaip liepos aštuntosios pavakarę sakė Kauno rajono savivaldybės meras Leonardas Gineika, klausytojai nuo ežerų ir net jūros pakrantės suplūdo į Kulautuvą.
Vidmantas Kiaušas. Rūg(š)telėjusi meilė
Kauno valstybinio dramos teatro pastato rekonstrukcija kūrybingam kolektyvui labai netrukdo – premjera veja premjerą, tik spėk susirasti naujus įėjimus į kasą bei sales ir žiūrėk, žiūrėk... Tad žingsniuojantieji Laisvės alėja pro statybininkų užtvertą centrinį teatro įėjimą nepagalvokite apie kokį nors teatralų atokvėpį ar snūdą.
Vidmantas Kiaušas. Giedantys paveikslai, spalvota muzika
„Laiškai Jums“ ir „Pilnaties atspindžiai“ – taip personalines portretų ir portretinių kompozicijų parodas pavadino tapytoja Grytė Pintukaitė-Valečkienė. „Laiškai Jums“ liepos mėnesį eksponuoti „Maldžio“ galerijoje Vilniuje, parodoje menininkė atsiskleidė kaip profesionali portretistė, „Pilnaties atspindžiams“ dailininkė pasirinko Kauno menininkų namus ir rudeniop savo gimtojo miesto žiūrovus pakvietė pasižiūrėti keliolikos portretinių kompozicijų.
Vidmantas Kiaušas. Pasaulis, į kurį raginama atsigręžti
Anuomet, kai valstiečiai iš papjautų veršiukų odos vaikams siūdavo nagines, Pakruojo rajono Simoniškių kaime gimė (1939 12 09) Romualdas Čarna. Vaikinas mokėsi Rozalimo vidurinėje mokykloje, 1967 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą Vilniuje, įgijo dailininko grafiko ir pedagogo specialybę. Kai praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje melioracija niokojo vienkiemius ir kaimus, dailininkas gimtinėje surado nagines. Lyg ir Čarnų giminės herbą, įspaustą šiaurinės Lietuvos žemėje. Pro kūrybiškai įamžintą naginę ir įžengiame į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijos (K. Donelaičio g. 16) salę, kurioje iki birželio 26 d. eksponuojama R. Čarnos grafikos ir piešinių paroda „Kelionė tęsiasi“.