Viktorija Daujotytė

„Nekenčiu aš šablono...“ Julijono Lindės-Dobilo kūrybiniai ir žmogiškieji horizontai
Viktorija Daujotytė - Šiaurietiški atsivėrimai

Darbas – paguoda ir ištvermės šaltinis. Kaip kultūros asmuo Lindė-Dobilas formavosi atskirai, nuošaliai nuo lietuviškosios visuomenės nuomonių, pažiūrų, aistrų. 

Šventumas kasdienybės akivaizdoje

Kas yra atsitikę su mūsų šventėmis? Didžioji dalis mūsų švenčių yra šventės be šventumo. Be aukštųjų dvasios  pagavų, be šventumo pajáutų, be dvasios susitelkimo. 

Ieškok švytinčio krūmo. J. Apučio 80-mečiui
Viktorija Daujotytė - Žurnalas „Tarp knygų“

Žmogiškieji ryšiai yra patys didžiausi įpareigojimai ir įsipareigojimai. Jie persmelkia ir literatūrą.

Biblioteka – mūsų dvasios namai
Viktorija Daujotytė - Žurnalas „Tarp knygų“

Knygai šiandien reikia autoritetingo palaikymo, ypač – gerai knygai, parašytai gera lietuvių kalba. Tokia knyga yra mūsų kultūros ženklas.

Maironis ir Justinas Marcinkevičius5

Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. 

Laiku ištarti kertinį skiemenį

Rimvydas Stankevičius eina nuosekliai – nuo svarbaus prie svarbesnio, neaplenkdamas svarbiausio, vis matydamas jį prieš save. Svarbiausio nepaliesi, bet matysi, jei pajėgsi matyti, išgirsi, jei įstengsi girdėti.

Žemaitė: ta pati ir vis kita2

Praėjus šimtmečiui, būtinajam klasiko slenksčiui, laikas tai, kas parašyta, ima keisti, transformuoti, formuoti naujas reikšmes ir jų atspalvius. Bet šis procesas vyksta tik kultūros žmonių, skaitytojų ir tyrinėtojų, pastangomis.

Išsprūstančios prasmės ieškotojui
Viktorija Daujotytė - Literatūra ir menas

Literatūros tyrinėtojui, semiotikui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui prof. Kęstučiui Nastopkai kovo 18 d. sukako 75-eri. Spausdiname prof. Viktorijos Daujotytės kalbą, pasakytą K. Nastopkos kūrybos vakare.

Pasaulio vienišasis1

Alfonsas Nyka-Niliūnas – paskutinis iš žemininkų, lyriškas savo kūrybinėse ištakose dramatiškų istorijos vingių išvarytas iš savo žemės visą gyvenimą, kiekvienu savo tekstu, bandęs „kelius namo surasti...“