Vincentas Vobolevičius

Stambulo konvencija, be pagirtino įpareigojimo kovai su smurtu prieš moteris, reikalauja valstybes signatares teisiškai pripažinti „socialinę lytį“, o į mokyklų ugdymo programas įtraukti mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“.

Dažnam lietuviui romantiška kova už Tėvynės laisvę įtvirtino požiūrį į Lietuvą kaip į motiną, turinčią su teisingumu rūpintis savo vaikais. Toks lūkestis yra iš esmės klaidingas, kadangi valstybė yra ne motina, o prievartos mechanizmas.

Pastarųjų metų neramumai Lietuvos pašonėje – nuo Rusijos agresijos iki Šengeno erdvės atrofijos – į politikų darbotvarkės viršų iškėlė valstybės saugumo klausimus.

Lietuvoje atgijo diskusijos apie Darbo kodekso pakeitimus. Įdomu, kad vadinamojo naujojo socialinio modelio komentarų chore beveik negirdėti katalikiškų organizacijų ar intelektualų balsų. Ar Bažnyčios socialinis mokymas neturi ką pasakyti šiuo klausimu?

Dešinysis trolibanas (aršūs, bet nebrandūs jaunuoliai, interneto erdvėje komentuojantys politikos įvykius), atrodo, laiko savo pareiga dergti „supermamytes“, tautininkus, „violetinius“ ir kitus nepolitkorektiškus elementus. 

Daugelyje enciklikų bei dogminėje konstitucijoje Lumen Gentium girdimas Bažnyčios kvietimas rūpintis vargšais (ypatingas vargšų pasirinkimas), mano galva, atliepia tą realybę, kad vargšai nestovi ant aukštesnio „moralinės kokybės“ laiptelio

Laimei, astrologija yra ne tik draudžiama Bažnyčios, bet ir nereikalinga norint pažvelgti į ateitį. Geriau remtis matematika ar paprasčiausia logika. 

 Pasak V. Vobolevičiaus, įsitikinimas, kad mes nieko negalime, yra viena iš sudėtingų dabarties Lietuvos problemų.