Vytautas Raškauskas

Kaip kūrėsi Sąjūdis maištingajame Kaune? 

Roma gimė ant 7 kalvų ir būtent skaičius 7 nuo seniausiųjų laikų daugeliui simbolizuoja tai, kas yra užbaigta ir tobula. 

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Antanas Petrikonis-Laivas

Jautrūs vaikai žengia į visuomenę, kuri nėra palanki jautriems žmonėms.

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanų ryšininkė Naktibalda.

Vidas Bareikis pasiryžo aplankyti net 50 šalies miestų ir miestelių – juose rengia pasirodymus ir kalba moksleiviams apie patyčias.

Trečiojoje ciklo laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanas Vytautas Balsys-Uosis.

Svarbiausi dalykai gyvenime yra patys paprasčiausi.

Šios trys knygos puikiai tiks jūsų vaikų ir jūsų Velykoms.

Krizinio nėštumo centras yra bene vienintelė institucija Lietuvoje, teikianti psichologinę, socialinę ir materialinę pagalbą neplanuotai pastojus.

Antrojoje laidų ciklo dalyje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė Apolonija Liekytė-Navickienė, pasirinkusi slapyvardį „Šaka“.

Apie kūrybą, laisvę, Lietuvos praeitį ir ateitį – interviu su aktoriumi ir muzikantu Gediminu Storpirščiu.

Pirmojoje ciklo laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.

Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius lemtingąjį 1990 m. kovą buvo svarbiausiųjų mūsų šaliai sprendimų priešakyje.

„Čia yra vieta mirštančiajam gyventi“, – taip Kauno slaugos ligoninę pristato jos direktorė Rita Kabašinskienė.

Gydytoja Inesa Poniškaitienė daug prisidėjo, kad 1993 m. Lietuvoje būtų įkurta pirmoji paliatyvios slaugos ligoninė.

Knygoje „Per balas link aušros“ pasakojama Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus istorija.

Sąmoningumo besimokantis žmogus gali gyvenimą grąžinti į savo rankas.

Apie sovietmetį, Sąjūdžio ištakas ir nepriklausomybės atgavimo laikotarpį klausiame Vilniaus universiteto profesorę politologę Ainę Ramonaitę.

Būdus, kaip saugoti psichinę sveikatą, vardija „Depresijos gydymo centro“ psichologas Antanas Mockus.

Tai laike ir erdvėje išsibarsčiusių atsiminimų nuotrupos, dalelės, iš kurių galima susidaryti partizaniškos kasdienybės vaizdą.

Žmogaus principinės nuostatos – ar apskritai jam Lietuva rūpi – yra labai svarbios, tačiau nemažiau svarbūs ir įgūdžiai gintis. 

„Sibiro haiku“ autorė sako, kad knyga gimė norint išsaugoti tėčio tremties istoriją, o taip pat su ja supažindinti tiek savo, tiek visos Lietuvos vaikus.

Nijolę Sadūnaitę klausiame apie Laisvės premiją: kaip supranta laisvę, ar džiugiai pasitinka apdovanojimą, ko linki Lietuvai šimtmečio proga.

Pristatome neseniai išleistų knygų vaikams apžvalgą.

Pamilti save ir tuos, kurie yra šalia – tai geros fotografijos raktas.

Kokias knygas ir kokius filmus partizaninio karo tema vertėtų susirasti ar prisiminti ilgais tamsiais rudens vakarais?

Kaip atpažinti ir nemedikamentinėmis priemonėmis gydyti depresiją, klausiame „Depresijos gydymo centro“ įkūrėją, klinikinę psichologę Aušrą Mockuvienę. 

„Kaunas tampa naujuoju galimybių miestu, o mes keliamės kartu su juo“, – sako kasdienio meno galerijos įkūrėja.

Pristatome naujausių knygų vaikams ir paaugliams apžvalgą.

Viena diena partizano Juozo Jakavonio-Tigro namuose.

Apie vaikų mokymą namuose – privalumus, trūkumus ir galimybes.

Poezijos nėra, jei nėra žmogaus. Tačiau, gimusi su žmogumi, ji dar turi būti atrasta, parašyta, perskaityta.

Apie emocinių sunkumų patiriančius paauglius ir galimybes jiems padėti klausiame psichologės Rugilės Kazlauskaitės ir dailės terapeutės Sigitos Kučikaitės.

Kodėl šiandien svarbu aktualizuoti partizanų atminimą ir kaip padaryti, kad jis taptų ne tik proginiu įvykiu, tačiau ir kasdiene savastimi?

Pristatome trijų pastaruoju metu išleistų gražiausių knygų vaikams apžvalgą. 

Nuostabu atostogos, kelionės, pasimatymai, ateities planai, bet nieko nėra geriau už žinojimą, kad kas vakarą su žmona susitiksime ir kalbėdamiesi gersime arbatą, o ryte nubusiu šalia jos. Ir taip kasdien.

Apie tremtį mažo vaiko akimis ir sėkmingą pabėgimą į Lietuvą pasakoja Joana Danguolė Sadeikienė.

Knygos „Meilės pamokos: kad nemylėtume kaip idiotai” autorius Ričardas Pagojus dalinasi patirtimi ir pataria, kaip su paaugliais kalbėtis apie lytiškumą.

Apie vaikų skausmus, sukeltus įtampos ir nerimo, kalbamės su psichologe Rugile Kazlauskaite.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos išvakarėse su istorike Aiste Petrauskiene kalbėjomės apie tai, kaip geriausia įamžinti partizanų atminimą.

Su italų šeimoms lietuvius įsivaikinti padedančia Vilma Banyte kalbamės apie tai, kodėl gyventi šeimoje užsienyje yra geriau nei globos namuose Lietuvoje.

Kai aš linksmas, sveikas, kai manęs neslėgdavo rūpesčiai – kažkur netoliese būdavo ir tėtis. Bet kai labiausiai reikėdavo, kai skaudžiausiai savo rankomis prisiliesdavau prie gyvenimo, šalia kantriai budėdavo ir drąsindavo mama. 

Nauja ir vienintelė socialinė akcija, kurios mums iš tikrųjų reikia – tai mokykla be patyčių. Ne savaitė, ne mėnuo, net ne metai, o mokykla, netoleruojanti patyčių visą laiką.

Jėzus Kristus buvo teisiamas nesilaikant daugelio to meto teisinių procedūrų, o jam padėti galėjęs Romos vietininkas, pabijojęs žydų rūstybės, nusiplovė rankas.

Apie Vilniaus troleibusus, kuriems šiemet 60, ir kaip jų amžius atspindi mūsų pasaulėvaizdį – nesiimti veikti iš anksto, o tik reaguoti. Ir kuo čia dėta žiniasklaida.

Psichologinė pagalba reikalinga ne tik depresija sergantiems, bet ir jų artimiesiems, kuriems svarbu žinoti, ar depresija yra liga, kokia tai liga, kaip elgtis ir kaip bendrauti su sergančiu artimu žmogumi.

„Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas Arvydas Anušauskas. 

Jums patinka „Niekas nenorėjo mirti“? Gal todėl, kad dar niekuomet nematėte tikrai gero lietuviško filmo, kokį pagaliau turime – „Emilija iš Laisvės alėjos“.

„Kalbame apie tautinį kostiumą ir J. Basanavičių, tačiau realybėje apie vieną ir kitą tegalime pasakyti daugiausia po du standartinius dar mokykloje išmoktus sakinius“, – sako istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas.