Vytautas Raškauskas

Savanorį A. Triabą prisimena jo dukra Izabelė Trebaitė-Uždavinienė, o Nepriklausomybės kovų kontekstus suprasti padeda istorikas Norbertas Černiauskas.

„Depresija po gimdymo susirgti gali bet kuri moteris, nepriklausomai nuo to, kelintas tai vaikas ir ar jis buvo planuotas, laukiamas, ar, priešingai, netikėtas ir nelauktas.“

Čečėnų bendruomenės pirmininkė E. Saijeva į Lietuvą atvyko trumpam, o gyvena čia jau beveik 25 metus.

Kaip atsimena Petro Jasiūno sūnus, tėvas buvo priešiškas sovietinei ideologijai, bet ne žmonėms.

„Šv. Jono vaikų“ globos namuose vaikai gali vėl išgyventi vaikystę, kuri buvo iš jų atimta.

Apie savanorį Joną Vileišį pasakoja jo sūnus Antanas, o savanorių motyvaciją kovai ir jų likimus okupacijų akivaizdoje apibrėžia kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis.

Aya Kimura gyvena ir studijuoja Tokijuje, tačiau savo pagrindiniu moksliniu interesu pasirinko Lietuvos muziejus, o hobiu – lietuvių kalbą.

1918 metais gavęs laišką iš namų ir sužinojęs, kad Lietuva tapo nepriklausoma, tėtis su dar šešiais vyrais nutarė bėgti į Lietuvą.

Šios istorijos herojus Juozas Gvazdauskas – vienas iš jaunų vyrų, kurie apgynė Lietuvą ir buvo jos apdovanoti ordinais bei žeme, bet vėliau buvo nubausti okupanto iš Rytų.

Šiandien K. Castrenas Lietuvą vadina savo namais ir tikina į gimtąją Suomiją grįžti neketinantis.

„Visi mūsų polinkiai, pasirinkimai ir būdai žiūrėti į gyvenimą, su kitais būti, yra nulemti tam tikrų aplinkybių, kurios mums kažkada atsitiko, greičiausiai vaikystėje.“

Nepaisydamas nuolatinio persekiojimo, Kazys Vaišvila visą sovietmetį savo šeimą drąsino, kad Lietuva bus laisva, ir 1988 m. sulaukė pirmojo laisvės žiburio – trispalvės Gedimino pilies bokšte.

Šiandien jau beveik 12 metų Uwe su šeima gyvena Preiloje ir sako visuomet svajojęs taip leisti savo dienas – nuostabios gamtos, glaudžios bendruomenės apsuptyje.

Abdulrazzakas – vienas iš pabėgėlių, prieglobstį nuo karo suradusių Lietuvoje. Prieš trejus metus siras kartu su žmona ir dviem vaikais paliko karo niokojamą gimtąjį Damaską.

Šios istorijos herojus Juozas Mickūnas Lietuvos partizanu tapo Nepriklausomybės kovų įkarštyje, 1919 metais.

Ar sunku lenkui būti kunigu Lietuvoje, kuo skiriasi gyvenimas čia ir Lenkijoje, kaip atrodo kaimo parapijos klebono kasdienybė?

Pokalbis su Kauno miesto muziejaus inovacijų vadove, ateitininke Justina Juodišiūte. 

Prieš beveik tris dešimtmečius Lietuvoje apsigyvenęs libanietis Abu Adamas Dayekhas – apie besikeičiantį pasaulį, modernėjančią Lietuvą, Libano ilgesį ir savo keliones į Meką.

Viename geriausių pasaulio universitetų sociologiją studijuojanti doktorantė, Amerikos lietuvė Andreja Siliunas metams atvyko į Vilnių.

Knygos „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ autorius sako norėjęs reabilituoti suprimityvintas tautiškumo, patriotizmo, pilietiškumo sąvokas.

Ieškojau ir tebeieškau, kas mane išmokytų būti vyru ir tėvu – jautriu, geru, drąsiu ir teisingu savo šeimai, aplinkai ir pasauliui.

Partizanai yra legendos. Jie herakliai. Apie juos skaitai ir nori būti toks, kaip jie. Nežinai, ar pajėgtum, bet visa širdimi trokšti pajėgti.

Pasakojimas apie Aušrelę ir Henriką Vilkus – sutuoktinius, kartu įveikusus Sibiro tremtį.

Ar gali Kalėdos būti gražios, kai kiekviename žingsnyje tyko mirtis, o švęsti tenka bunkeryje po žeme? 

Tikėtina, kad Kalėdos ir šiemet užklups netikėtai, tačiau reikia prisiminti paprastą tiesą: šventė vargu ar bus džiugi, jeigu nerasime laiko jai pasiruošti.

Ne Sniečkus ir ne Paleckis tuo metu buvo valstybės vadovai, o žmonės, kurie kovojo, tarp jų ir Adolfas Ramanauskas. Okupacija nepagimdo teisės, sako knygos „Aš esu Vanagas“ autorius.

Laimės reikėtų ieškoti ne tolimose svajonėse, o savo kasdienybėje, – sako psichologas, dėmesingo įsisąmoninimo mokytojas Paulius Rakštikas.

Labiausiai paplitęs klaidingas įsitikinimas – kad santykius galima išgelbėti vien pramokus jautriau bendrauti ir tinkamai spręsti konfliktus.

Lietuviškasis kultūros paveldas liudija, kad Lietuva nuo seno yra neatsiejama Europos dalis.

Labai dažnai tikram atleidimui rastis trukdo mūsų klaidingas suvokimas apie jį.

Barselona yra kaip pati geriausia vaikystės laikų draugė, kuriai, sutikęs po daugelio metų tylos, gali atverti visą širdį.

Netikėtai ir grubiai buvo nutraukta Henriko vaikystė, ir išplėšta iš jo rankų teisė laisvai gyventi.

Kaip kūrėsi Sąjūdis maištingajame Kaune? 

Roma gimė ant 7 kalvų ir būtent skaičius 7 nuo seniausiųjų laikų daugeliui simbolizuoja tai, kas yra užbaigta ir tobula. 

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Antanas Petrikonis-Laivas

Jautrūs vaikai žengia į visuomenę, kuri nėra palanki jautriems žmonėms.

Savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanų ryšininkė Naktibalda.

Vidas Bareikis pasiryžo aplankyti net 50 šalies miestų ir miestelių – juose rengia pasirodymus ir kalba moksleiviams apie patyčias.

Trečiojoje ciklo laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanas Vytautas Balsys-Uosis.

Svarbiausi dalykai gyvenime yra patys paprasčiausi.

Šios trys knygos puikiai tiks jūsų vaikų ir jūsų Velykoms.

Krizinio nėštumo centras yra bene vienintelė institucija Lietuvoje, teikianti psichologinę, socialinę ir materialinę pagalbą neplanuotai pastojus.

Antrojoje laidų ciklo dalyje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė Apolonija Liekytė-Navickienė, pasirinkusi slapyvardį „Šaka“.

Apie kūrybą, laisvę, Lietuvos praeitį ir ateitį – interviu su aktoriumi ir muzikantu Gediminu Storpirščiu.

Pirmojoje ciklo laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.

Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius lemtingąjį 1990 m. kovą buvo svarbiausiųjų mūsų šaliai sprendimų priešakyje.

„Čia yra vieta mirštančiajam gyventi“, – taip Kauno slaugos ligoninę pristato jos direktorė Rita Kabašinskienė.

Gydytoja Inesa Poniškaitienė daug prisidėjo, kad 1993 m. Lietuvoje būtų įkurta pirmoji paliatyvios slaugos ligoninė.

Knygoje „Per balas link aušros“ pasakojama Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus istorija.

Sąmoningumo besimokantis žmogus gali gyvenimą grąžinti į savo rankas.